Claude Debussy — prancūzų kompozitorius, impresionizmo atstovas (1862–1918)

Achille-Claude Debussy (gimė 1862 m. rugpjūčio 22 d. St Germain-en-Laye, mirė 1918 m. kovo 25 d. Paryžiuje) - prancūzų kompozitorius. Jis buvo vienas svarbiausių XX a. pradžios kompozitorių. Dauguma jo kūrinių skirti orkestrui arba fortepijonui. Jis taip pat parašė keletą dainų, kamerinės muzikos ir vieną operą. Jo muzika labai skyrėsi nuo romantinio stiliaus, kurį tuo metu naudojo kiti kompozitoriai. Jis dažnai vadinamas impresionistiniu kompozitoriumi, nes jam įtaką darė dailininkų grupė, vadinama impresionistais. Jiems ne tiek rūpėjo, kad jų paveikslai atrodytų lygiai taip pat kaip realus pasaulis, bet jie mieliau tapė tokius dalykus, kaip saulės spindulių poveikis vandeniui. Debussy tai dažnai darydavo ir savo muzikoje, kuri sukuria ypatingą atmosferą.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Debussy nuo mažens buvo susijęs su muzika — jis studijavo Paryžiaus konservatorijoje (Conservatoire de Paris), kur tobulino techniką ir kompoziciją. 1884 m. jis laimėjo prestižinį Prix de Rome konkursą su kantata L'Enfant prodigue, kas tuo metu buvo reikšmingas startas jauniems kompozitoriams. Debussy kelionės, pažintys su kitais menininkais ir dalyvavimas Paryžiaus kultūriniame gyvenime leido jam kaupti idėjas ir plėtoti netradicinį požiūrį į sąskambius, ritmą ir spalvą muzikoje.

Stilius ir meninės idėjos

Debussy muzika pasižymi ypatingu dėmesiu sonorikai (garsų spalvai), laisvesne armonija ir naujoviška orkestracija. Jis išplėtojo tokias priemones kaip:

visa tono skalė (whole-tone scale) ir modalinės struktūros;
paralelinės (planing) akordų figūros, kurios žaloja tradicinį funkcionalumą ir sukuria plokščią, „spalvinį“ efektą;
netradiciniai ritmo ir takto panaudojimai, kurie dažnai primena impulsus ar „vaizdus“ vietoje klasikinės metrinės logikos;
įtakos iš kitų kultūrų — pavyzdžiui, javanietiško gamelano muzikos, kurį jis išgirdo 1889 m. Pasaulinėje parodoje, — atsispindi tekstūroje ir ritminiuose modeliuose.

Debussy taip pat glaudžiai bendradarbiavo su simbolistų poetais (pvz., Stéphane Mallarmé idėjos inspiravo Prélude à l'après-midi d'un faune) — jam svarbios buvo nuotaikos, atspindžio ir asociacijų kūrimas, o ne aiški siužetinė naracija.

Svarbiausi kūriniai ir žanrai

Debussy kūrinių sąrašas platus ir įvairus. Tarp labiausiai žinomų darbų yra:

Prélude à l'après-midi d'un faune (1894) — orkestrinė poema, kuri tapo vienu iš impresionistinės muzikos simbolių;
Pelléas et Mélisande (opera, 1902) — vienintelė jo pilna opera, artima simbolizmo estetikai;
La Mer (1905) — orkestrinė poema apie jūrą, kurioje atsiskleidžia jo darbui būdinga spalvų ir formų laisvė;
Pianistinės kolekcijos: Suite bergamasque (su garsiuoju «Clair de Lune»), Estampes (1903), Nocturnes (orchestravim ir orkestriniai variantai), du Préludes rinkiniai (1910 ir 1913) — pastarųjų pavadinimai dažnai pateikiami tik eilutės pabaigoje, kad nesugadintų atliekimo interpretacijos;
Children's Corner (1908) — ciklas fortepijonui, skirtas jo dukrai;
Kiti orkestriniai ir kameriniai kūriniai, dainos ir pianistiniai miniatiūros, kurios išreiškia Debussy polinkį į nuotaikas ir spalvas.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Debussy asmeninis gyvenimas buvo gana audringas: jis turėjo sudėtingas asmenines santykių aplinkybes, turėjo vaikų (tarp jų dukrą Claude-Emma, vadinamą „Chouchou“) ir vėliau vedė moterį, su kuria gyveno šeimos gyvenimą. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jo sveikata buvo prasta — jis sirgo ir 1918 m. kovo 25 d. mirė Paryžiuje. Jo mirtis įvyko Pirmojo pasaulinio karo metu, todėl savo kūrybą ir įtaką naujiesiems kompozitoriams jis paliko palyginti mažoje epochoje, bet labai reikšmingoje muzikos istorijai.

Paveldas ir įtaka

Debussy pamatė muzikos galimybes kitaip nei XIX a. tradicija; jo naujovės armonijoje, ritmo laisvėje ir orkestravimo būduose didele dalimi formavo XX a. muzikos kalbą. Jį laikoma pereinamuoju kūrėju tarp vėlyvojo romantizmo ir avangardo: jo darbai įkvėpė tokias figūras kaip Maurice Ravel, Igor Stravinsky, Béla Bartók ir vėlesnius modernistus. Debussy paliko ilgalaikį pėdsaką tiek klasikinio repertuaro interpretacijoje, tiek muzikos komponavimo mokyklose, kur jo vertinamos technikos ir estetinės nuostatos tebėra studijų objektas.

Patarimas klausytojui: norint pažinti Debussy, verta klausytis tiek didžių orkestrinių poemų, tiek mažesnių pianistinių miniatiūrų — kiekviename žanre atsiskleidžia kitos jo kūrybos spalvos.

Claude'as Debussy

Gyvenimas

Claude'o Debussy vaikystė nebuvo lengva. Jo tėvas buvo keliaujantis prekeivis, o motina dirbo siuvėja. Vaikystėje jis išmoko skambinti fortepijonu, o būdamas 11 metų buvo priimtas į Paryžiaus konservatoriją. Kurį laiką atrodė, kad jis taps koncertuojančiu pianistu, tačiau per egzaminus jam nepasisekė. Laimėjęs svarbią premiją - Romos premiją, jis dvejiems metams išvyko į Romą, tačiau ten jam nepatiko. Jis lankėsi Bairoite 1888 ir 1889 pasiklausyti Vagnerio operų, bet jos jam nepatiko. Jam labiau patiko Javos gamelano garsai, kuriuos išgirdo Paryžiuje per pasaulinę parodą.

Svetainėje 1899 jis vedė jauną moterį, vardu Rosalie Texier. Jis įsidarbino muzikos kritiku žurnale "La revue blanche". Parašė operą "Pélleas et Mélisande", kuri buvo atlikta "Opéra-Comique". Ji sulaukė didžiulio pasisekimo ir per ateinančius dešimt metų ten buvo parodyta 100 kartų. Jis rašė jaudinančią muziką orkestrui: Jis parašė muziką orkestrui: "Fêtes galantes" ir kūrinį "La Mer" ("Jūra"), kurį sukūrė gyvendamas Braitone, pietinėje Anglijos pakrantėje. Tai vienas įdomiausių muzikos kūrinių apie jūrą.

Debussy pradėjo labai išgarsėti. Pasikeitė jo asmeninis gyvenimas. Jis paliko žmoną, nes įsimylėjo Emmą Bardac, dainininkę mėgėją, kuriai Gabrielis Fauré parašė dainų ciklą "La Bonne Chanson". Jos vyras buvo bankininkas. Ji nusipirko butą, kuriame Debussy gyveno iki gyvenimo pabaigos. Jiems gimė duktė Chou-Chou, gimusi 1905. Jie susituokė 1908 m.

Kitas Debussy kūrinys orkestrui vadinosi "Vaizdai". Jis pradėjo kurti preliudus fortepijonui. Vėliau sekė kiti kūriniai: Khamma", "Le martyre de St. 1913 Djagilevo trupė. Žmonės netrukus pamiršo šį kūrinį, nes vos po dviejų savaičių ta pati baleto trupė pastatė Stravinskio "Pavasario apeigas", kurios sukėlė riaušes.

Tuo metu Debussy sirgo storosios žarnos vėžiu. 1914 m. apsilankymas Londone buvo paskutinė jo kelionė į kitą šalį. Jis parašė daugiau kūrinių fortepijonui: etiudų rinkinį ir fortepijoninį duetą "En blanc et noir" ("Balta ir juoda"). Jis planavo parašyti šešias sonatas, kiekvieną skirtingai instrumentų grupei, tačiau parašė tik tris: vieną violončelei ir fortepijonui, vieną fleitai, altui ir arfai bei vieną smuikui ir fortepijonui. Sonata smuikui ir fortepijonui (1917 m.) buvo paskutinis kūrinys, kurį jis atliko viešai (grojo fortepijono partiją). Mirė 1918 m. nuo storosios žarnos vėžio.

Jo muzika

Pavyzdžiui, Saint-Saënsas nesuprato, kaip muzikinės idėjos švelniai pereina viena į kitą. Jis visada buvo Debussy priešas.

Debussy fortepijoninės muzikos įvairovė labai didelė. Kai kuriuos kūrinius labai sunku groti, pavyzdžiui, etiudus ir tokias pjeses kaip "Laiminga sala" ("L'isle joyeuse"). Kiti rinkiniai daug paprastesni, pavyzdžiui, Suite bergamasque, į kurią įtrauktas labai populiarus kūrinys Clair de lune (Mėnulio šviesa). Jis parašė dvi preliudų knygas. Kiekvienas kūrinys turi pavadinimą, tačiau pavadinimai išspausdinti kiekvieno kūrinio pabaigoje, tarsi jis būtų nenorėjęs, kad klausytojas iki galo sužinotų, apie ką kūrinys.

Debussy nuostabiai rašė balsui, o jo muzika atitiko prancūzų kalbos ritmą. Tai galima išgirsti jo dainose ir operoje. Naudodamas dažnai gana paprastas melodijas ir harmonijas, jis sukuria ypatingą svajonių pasaulį, kuris gali būti labai stiprus. Jis dažnai naudoja viso tono skalę ir pentatoninę skalę, kurios suteikia muzikai miglotumo, nes atrodo, kad ji nėra aiškiai išreikšta vienoje konkrečioje tonacijoje. Jis mėgo naudoti neįprastus akordus tiesiog dėl jų pačių, o ne tam, kad jie vestų į konkrečią tonaciją. Jis taip pat naudojo senąsias gamas, vadinamas bažnytinėmis modomis.

Debussy muzika padarė didelę įtaką daugeliui XX a. kompozitorių. Cage'as, Messiaenas, Boulezas ir Stockhausenas mokėsi klausydamiesi jo muzikos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Achille-Claude Debussy?

A: Achille-Claude Debussy buvo XX a. pradžios prancūzų kompozitorius.

K: Kokią muziką kūrė Achille-Claude Debussy?

A: Achille-Claude Debussy daugiausia kūrė orkestrui arba fortepijonui, bet taip pat parašė keletą dainų, kamerinės muzikos ir vieną operą.

K: Kuo Achille-Claude'o Debussy muzika skyrėsi nuo kitų to meto kompozitorių muzikos?

A: Achille-Claude'o Debussy muzika labai skyrėsi nuo tuo metu kitų kompozitorių naudoto romantinio stiliaus.

K: Kaip dažnai vadinamas Achille-Claude'as Debussy?

A: Achille-Claude'as Debussy dažnai vadinamas impresionistiniu kompozitoriumi.

K: Kas darė įtaką Achille-Claude'o Debussy muzikai?

A: Achille-Claude Debussy darė įtaką dailininkų grupė, vadinama impresionistais.

K: Koks buvo impresionistinis meno stilius?

A: Impresionistinio stiliaus dailininkai ne tiek siekė, kad jų paveikslai atrodytų lygiai taip pat kaip realus pasaulis, bet mieliau tapė tokius dalykus, kaip saulės spindulių poveikis vandeniui.

K: Kokią ypatingą atmosferą sukūrė Achille-Claude'o Debussy muzika?

A: Achille-Claude'o Debussy muzika kuria ypatingą atmosferą, panašiai kaip impresionistų paveikslai, sutelkdama dėmesį ne į griežtą realizmą, o į daiktų pojūtį ir poveikį.