Violončelė – apibrėžimas, istorija ir panaudojimas muzikoje

Violončelė - tai instrumentas, kuriuo grojama muzika. Jo pavadinimas kilęs iš italų kalbos, todėl jis tariamas "chello". Pilnas žodis yra violončelė, tačiau kalbėdami žmonės paprastai ją vadina violončele. Violončelę grojantis žmogus vadinamas violončelininku. Violončelė yra labai populiarus instrumentas. Jis priklauso styginių šeimai. Jis gali būti naudojamas įvairiai: kaip solinis instrumentas, kamerinėje muzikoje, taip pat orkestruose. Ją kartais naudoja ir popmuzikos atlikėjai, pavyzdžiui, "The Beatles", Björk ir "Jamiroquai".

Konstrukcija ir pagrindinės dalys

• Korpusas: medinis rezonansinis korpusas, susideda iš priekio (dydžio išpjova — f-holes), nugaros ir šonų.
• Rėmas (neck) ir grifas: prie korpuso pritvirtintas kaklas su grifu, ant kurio spaudžiamos stygos.
• Fretboard (pirštlentė): be skirtingų laipsnių (skirtingai nei gitarose), leidžia reguliuoti toną spaudžiant stygas.
• Stygos: įprastai keturios — C, G, D ir A (iš apačios į viršų), su galimybe naudoti skirtingas medžiagas (nailonas, plienas, metalizuotos).
• Tilto (bridge) ir užraktai (tailpiece): stygos remiasi ant tilto, kuris perduoda vibracijas korpusui.
• Endpin (smeigtukas): metalinis strypas apačioje, leidžiantis reguliuoti aukštį ir stabilumą grojant sėdint.
• Arka: valdomas lanku su arko plaukais, padengtais rožiniu (rosin), kurio dėka atsiranda trintis ir garsas.

Tuno ir garso diapazonas

Standartinė violončelės kordų tvarka nuo žemiausios iki aukščiausios yra C–G–D–A. Violončelė turi plačią garso aprėptį: ji gali skambėti nuo gilios, šiltos bosinės regi (apie C2) iki aukštų melodinių natų virš aukščiausios oktavos. Dėl savo diapazono ir tembro violončelė dažnai vadinama „skambiama tenorine žmogaus balsu“ arba tiesiog labai artimu žmogaus balsui instrumentu.

Grojimo būdai ir technikos

• Bowing (arkavimas): pagrindinis garsopradavimo būdas – lanko vilkimas per stygas įvairiu spaudimu ir greičiu suteikia skirtingą artikuliaciją ir dinamiką.
• Pizzicato: stygų plukdymas pirštais — naudojamas ritminėms ar charakterinėms dalims.
• Harmoningai (harmonics): ši technika leidžia gauti skaidrų, lyg varpinio skambesio toną.
• Vibrato: rankos judesiai ant grifo suteikia tonui šilumos ir ekspresijos.
• Kiti efektai: sul ponticello (prie tilto), sul tasto (prie grifo), spiccato (trumpi atsitrenkimai), col legno (grojimas lanko medine puse) — visi šie efektai praturtina tembrą.

Istorija trumpai

Violončelė vystėsi Europoje XVII–XVIII a., kilusi iš ankstesnių string instrumentų, tokių kaip viola da gamba ir violone. Itališki meistrai, tokie kaip Antonio Stradivari ir Guarneri, reikšmingai prisidėjo prie formos, garso ir styginių instrumentų kokybės tobulinimo. Baroko epochoje violončelė dažnai buvo naudojama basso continuo funkcijoms, vėliau tapo tiek solo, tiek orkestrine jėga klasicizmo, romantizmo ir šiuolaikinės muzikos laikotarpiais.

Rola orkestre ir ansamblyje

Orkestre violončelės sudaro savarankišką styginę sekciją, esančią tarp violų ir kontrabosų, dažnai užpildančią vidutinį tembrą ir atliekantią tiek melodines, tiek harmonines funkcijas. Kamerinėje muzikoje (pvz., styginių kvartete) violončelė suteikia žemutinį balansą ir dažnai atlieka kontrafaktinę arba solistinę partiją.

Repertuaras ir žymūs kūriniai

• Johann Sebastian Bach — Šešios violončelės Preludijos ir Fugas (Bach Cello Suites) — kertinė solo literatūra.
• Antonín Dvořák — Koncertas violončelei B-moll — vienas iš svarbiausių koncertų šiam instrumentui.
• Edward Elgar — Violoncello koncertas, Camille Saint-Saëns, Dmitrijus Šostakovičius ir kt. — labai populiarūs koncertai bei kameriniai kūriniai.

Žymūs violončelininkai

Tarp garsiausių violončelininkų yra Pablo Casals, Jacqueline du Pré, Mstislav Rostropovich ir šiuolaikiniai atlikėjai kaip Yo-Yo Ma. Kiekvienas iš jų prisidėjo plėtojant technikas, ekspresiją ir violončelės repertuarą.

Modernios formos ir elektronika

Šiuolaikiniai muzikantai naudoja elektrines violončeles, įvairius efektus (reverb, delay, loop station), jazz, pop ir roko kontekstuose. Tokios priemonės išplečia tradicinio instrumento skambesį ir leidžia integruotis į įvairius žanrus.

Priežiūra ir mokymasis

• Aplinkos drėgmė: medinis instrumentas jautrus drėgmei — rekomenduojama naudoti drėgmės reguliatorius dėkluose.
• Arko priežiūra: reguliariai valyti, keisti arko plaukus ir naudoti rožinį pagal poreikį.
• Stygų keitimas: stygos keičiasi periodiškai — jų pasikeitimas keičia tembrą ir grojimo pojūtį.
• Tuningas ir intonacija: pradedantiesiems rekomenduojama praktikuoti su metronomu ir pasikonsultuoti su mokytoju dėl teisingos technikos.
• Dydžiai: egzistuoja įvairūs dydžiai (4/4 — pilnas, 3/4, 1/2 ir kt.), todėl vaikai ir pradedantieji gali rasti tinkamą instrumentą pagal ūgį.

Baigiamoji pastaba

Violončelė yra universalus, emocingas ir techniniu požiūriu turtingas instrumentas, kuris turi svarbią vietą tiek klasikinėje, tiek populiariojoje muzikoje. Dėl savo artimumo žmogaus balsui ir plačios raiškos ji lieka mylima ir plačiai naudojama visų amžiaus atlikėjų bei klausytojų.

Grojimas violončele

Violončelės partijos yra panašios į smuiko partijas. Stygos derinamos C-G-D-A (nuo žemų iki aukštų). Violončele grojama sėdint ir laikant instrumentą tarp kelių. Yra galinis kaištis, kuris remiasi į žemę. Jo aukštį galima reguliuoti, kad grojantysis galėtų jį pasistatyti taip, kad jam būtų patogu. Violončele paprastai grojama lanku.

Violončelės skambesys gilus ir sodrus. Ji prasideda dviem oktavomis žemiau viduriniosios C, bet gali būti labai aukšta. Skambant aukščiausioms natoms groti galima naudoti "nykščio padėtį" (smuikininkas to daryti negali). Tai reiškia, kad kairiuoju nykščiu spaudžiama viena ar dvi stygos aukštai virš piršto ("aukštai" reiškia "arčiau tiltelio", kur yra aukštosios natos. Iš tikrųjų jis yra arčiau grindų). Nors violončelės muzika dažniausiai rašoma boso kableliu, violončelės muzika dažnai skamba gana aukštai, todėl ypač soliniame repertuare naudojamas tenoro kablelis.

Violončelės dalys

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra violončelė?

K: Iš kur kilęs violončelės pavadinimas?

K: Kaip žmonės paprastai vadina violončelę?

K: Kaip vadinamas violončele grojantis žmogus?

K: Kokie yra keli violončelės panaudojimo būdai muzikoje?

K: Ar violončelę naudoja popmuzikos atlikėjai?

K: Ar violončelė yra populiarus instrumentas?

Paieška pagal raidę