Johannesas Brahmsas – biografija, kūryba ir garsiausi kūriniai
Johannesas Brahmsas — išsamiai apie kompozitoriaus biografiją, kūrybą ir garsiausius kūrinius: simfonijas, koncertus, kamerinę muziką ir legendinę „Brahmso lopšinę“.
Johannesas Brahmsas (1833 m. gegužės 7 d. - 1897 m. balandžio 3 d.) - garsus vokiečių kompozitorius. Karjerą pradėjo kaip pianistas. Jis visada buvo labai savikritiškas ir sunaikindavo bet kokį kūrinį, kuris, jo manymu, nebuvo tikrai geras. Jis manė, kad žmonės tikisi, jog jis bus "kitas Beethovenas", ir daug metų praleido prie savo pirmosios simfonijos, kol leido ją atlikti. Galiausiai jis iš viso parašė keturias simfonijas, taip pat keturis koncertus ir daugybę chorinių kūrinių, įskaitant requiem. Jis taip pat rašė kamerinę muziką, fortepijoninę muziką ir vokiškas menines dainas, arba Lieder. Viena žinomiausių jo dainų yra Wiegenlied ("lopšinė"), dažnai vadinama "Brahmso lopšine", kuri dažnai skamba muzikinėse dėžutėse.
Biografija
J. Brahmsas gimė Hamburge vargingoje muzikinėje šeimoje. Ankstyvus pianisto įgūdžius jam padėjo tobulinti mokytojas Eduardas Marxsenas. Jaunystėje Brahmsas koncertavo kaip akompanieruotojas ir pianistas, dažnai grojo kavinėse ir smulkiose salėse. 1853 m. jis susipažino su Robertu ir Clara Schumannais — šis pažintis pakeitė jo karjerą: R. Schumanno atsiliepimas apie jaunojo talentą paskelbė Brahmsą platesnio dėmesio centre.
Vėliau Brahmsas gyveno ir dirbo Vokietijoje ir Austrijoje, daug laiko praleido Vienoje, kur ir mirė 1897 m. Jis buvo gana uždaras, bet užmezgė glaudžius ryšius su daugeliu muzikantų, ypač su pianistė Clara Schumann, kuri nuolat skatino jo kūrybą ir atlikimus.
Kūryba ir stilistika
Brahmsas laikomas romantizmo tradicijos atstovu, bet kartu jis stipriai rėmėsi klasicistinėmis formomis ir kontrapunktu. Jo muzika pasižymi griežta forma, motyvine vystykla ir polifoniniu raštu, dažnai su perdita melancholiška, lyrine nuotaika. Brahmsas vengė programinės muzikos stiliaus ir vertino "absoliučią" muziką — muziką, kuri pati savaime perteikia idėjas be išorinių siužetų.
Jis buvo žinomas kaip perfekcionistas: ilgai tobulino partitūras, naikindavo tai, ką laikė nepakankamai geru, ir dažnai atidėliodavo didžiųjų kūrinių publikavimą ar premjerą. Tą patį galima pastebėti jo simfoniniame kūryboje: pirmajai simfonijai parašyti prireikė daugelio metų, dalinai dėl jo lyginimų su Beethovenu ir noro pasiekti aukštą meninį lygį.
Garsiausi kūriniai
- Simfonijos — Keturios simfonijos: Simfonija Nr. 1, op. 68; Nr. 2, op. 73; Nr. 3, op. 90; Nr. 4, op. 98. Jos yra Brahmso sinfoninio palikimo centre.
- Koncertai — Du fortepijoniniai koncertai (Op. 15 ir Op. 83), Violončelės ir smuiko duetų koncertas (Dvigalvis koncertas — Double Concerto, Op. 102) ir smuiko koncertas (Op. 77).
- Chorinė muzika — Ein deutsches Requiem (Vokiečių rekvijemas), op. 45, vienas iš svarbiausių jo choro kūrinių, parašytas religinių tekstų redukuota, humanistine intonacija.
- Kamerinė muzika — fortepijono kvartetai ir kvintetai, styginių kvartetai, violončelės sonatos, Klarineto kvintetas, kurie dažnai laikomi kameros muzikos šedevrais.
- Fortepijoninė muzika — intermecciai (op. 117, 118, 119), sonatos ir daugybė mažų lyrinių kūrinių, kuriais Brahmsas prisidėjo prie fortepijoninės literatūros.
- Dainos (Lieder) — daugybė meninių vokalinių kūrinių; viena populiariausių — Wiegenlied (lopšinė), dažnai vadinama "Brahmso lopšine".
- Populiarios melodijos — Hungarian Dances (Vengrų šokiai) — serija šokių, kuriuos Brahmsas parašė ir kurie tapo itin populiarūs dėl savo ritmiškumo ir melodinės išraiškos.
- Atvertimai ir uvertiūros — Academic Festival Overture (Op. 80) ir Tragic Overture (Op. 81) — dažnai atliekamos kaip koncertinės uvertiūros.
Asmeninis gyvenimas ir palikimas
Brahmsas niekada nesusituokė. Jo santykiai su Clara Schumann buvo sudėtingi ir gilūs — tiek draugiški, tiek kūrybiški. Dėl savo uždaro charakterio ir aukštų reikalavimų sau jis neieškojo plačios socialinės šlovės, bet išlaikė gilų įtakos ryšį su muzikiniais draugais.
Johanneso Brahmso muzika paliko gilų pėdsaką klasikinėje tradicijoje: jo kūriniai yra repertuaro pagrindas, o jo požiūris į formą, motyvą ir kontrapunktą daro įtaką tiek atlikėjams, tiek kompozitoriams. Brahmso kūriniai dažnai atliekami koncertų salėse, įrašomi ir studijuojami kaip pavyzdys, kaip derinti klasikines struktūras su romantine emocionalumu.
Trumpa santrauka: Johannesas Brahmsas buvo vienas svarbiausių XIX a. kompozitorių — perfekcionistas, tradicijų gerbėjas ir kūrėjas, kuris sujungė klasikinę formą su romantine išraiška. Jo simfonijos, koncertai, chorai, kameros ir fortepijoniniai kūriniai išlieka svarbia dalimi pasaulinio klasikinio repertuaro.
Johannesas Brahmsas
Jo gyvenimas
Ankstyvieji metai
Brahmsas gimė Vokietijoje. Jo tėvas buvo Hamburgo miesto orkestro kontrabosininkas. Jis tikriausiai davė berniukui pirmąsias muzikos pamokas. Netrukus jis mokėsi groti fortepijonu pas mokytoją Otto Cosselį. Kai 1843 m. Brahmsas grojo viešame koncerte, amerikiečių agentas paprašė jo gastroliuoti Amerikoje, tačiau jo mokytojas suprato, kad jis per jaunas. Jis pasakė, kad Johannesas turėtų mokytis pas Eduardą Markseną, žinomą mokytoją Hamburge. 1848 m. jis jau grojo fortepijono rečitalius. Jis taip pat pradėjo komponuoti ir keletą savo kūrinių nusiuntė Robertui Šumanui, prašydamas jo patarimo. Šumanas siuntą grąžino neatplėštą.
Tuo metu Hamburge buvo daug vengrų muzikantų. Brahmsui patiko jų liaudies muzika, pasižyminti neįprastais ritmais, mažomis trioletų figūromis ir rubato pojūčiu. Ji turėjo daryti įtaką jo paties komponavimo stiliui. Vienas iš vengrų vadinosi Remenyi. Jis grojo smuiku ir Brahmsas dažnai jam akomponuodavo koncertuose. Jie kartu vyko į gastroles ir susipažino su tokiais žymiais žmonėmis kaip kompozitorius Francas Listas ir smuikininkas Jozefas Joachimas, kuris daugelį metų tapo artimu Brahmso draugu. Joachimas liepė Brahmsui nuvykti pas Šumaną ir jo žmoną Klarą į Diuseldorfą. Šumanui patiko Brahmsas ir jis matė, kad jis bus didis kompozitorius, todėl parašė apie jį straipsnį savo muzikos žurnale. Straipsnis vadinosi: Neue Bahnen ("Nauji keliai"). Pasirodo, Šumanas buvo teisus: Brahmsas iš tiesų tapo garsiu kompozitoriumi ir atrado "naujus kelius" (naujus komponavimo būdus). Brahmsas liko labai artimas Šumano draugas. Kai Šumanas patyrė nervinį sukrėtimą, Brahmsas nuvyko pas jį į Diuseldorfą. Netrukus Brahmsas įsimylėjo 14 metų už save vyresnę Klarą. Po Roberto Šumano mirties jis ir toliau ją mylėjo, jie palaikė artimus santykius, nors Brahmsas domėjosi kitomis moterimis ir buvo trumpai susižadėjęs. Tačiau jis niekada nevedė.
Ankstyvoji karjera Hamburge
1859 m. Brahmsas apsigyveno Hamburge. Jis įkūrė moterų chorą ir parašė bei aranžavo jam daug muzikos. Jo Pirmasis fortepijoninis koncertas sulaukė didelės sėkmės Hanoveryje ir Hamburge, bet ne Leipcige, kur daugelis žmonių pirmenybę teikė pašėlusiai romantinei F. Liszto muzikai, kuri gerokai skyrėsi nuo klasikinės muzikos stiliumi paremto Brahmso stiliaus. Brahmsas nusprendė vykti į Vieną. Ten jis turėjo likti iki gyvenimo pabaigos.
Pirmieji metai Vienoje
Vienoje jis greitai susirado daug draugų, kuriems patiko jo muzika. Trumpą laiką jis vadovavo Vienos dainavimo akademijos chorui, kuris dainavo kai kuriuos jo kūrinius. Jis susipažino su Vagneriu. Vagneris bijojo, kad Brahmsas pradės rašyti operas, kurios bus garsesnės už jo paties. Todėl Wagneris parašė straipsnį, kuriame teigė, kad Brahmsas yra labai blogas dirigentas. Vagneris pasidarė Brahmso, kuris vis tiek niekada neparašė jokių operų, priešas.
1870 m. Brahmsas tapo koncertų ciklo "Vienna Gesellschaftskonzerte" vadovu. Jis vis labiau garsėjo kaip kompozitorius, tačiau jam niekada nelabai sekėsi diriguoti, todėl 1875 m. koncertus pradėjo vesti dirigentas Hansas Richteris. Tais metais jis baigė vieną didžiausių savo kūrinių: Antonijaus choralo variacijas (kartais klaidingai vadinamos Variacijomis Haydno tema).
Šlovės metai
Pagaliau 1876 m. jis leido atlikti savo Pirmąją simfoniją. Iš pradžių ji neturėjo didelio pasisekimo, tačiau Vienoje publikai patiko. Jis ėmė kurti daug savo geriausių kūrinių ir gavo daugybę universitetų apdovanojimų. Žiemą jis rengdavo koncertus, o vasarą laiką leisdavo komponuodamas. Paskutinę simfoniją (Ketvirtąją simfoniją) parašė 1885 m., dirigavo ją ir su orkestru išvyko į gastroles po Vokietiją ir Nyderlandus.
Nuo 1889 m. Brahmsas kiekvieną vasarą praleisdavo Išeivijoje, kur turėjo daug draugų. Iki 1890 m. jis nutarė nebekomponuoti, nors po pažinties su klarnetininku Richardu Miulfeldu (Richard Mühlfeld) parašė keturis gražius kūrinius klarnetui. 1896 m. jis parašė Keturias rimtas dainas, kurias tikriausiai įkvėpė liūdna Klaros Schumann mirtis. Kitais metais Brahmsas mirė nuo vėžio Vienoje. Nuo tos pačios ligos mirė ir jo tėvas.
Jo muzika
Brahmsas parašė daug vokalinės muzikos. Didžiausias iš šių kūrinių yra "Vokiškasis requiem". Buvo daug kūrinių chorams ir didelis dainų su fortepijono akompanimentu (Lieder) rinkinys. Parašė daug fortepijoninės muzikos, kurią sudaro sonatos ir daug trumpesnių kūrinių, tokių kaip fantazijos, rapsodijos, baladės, intermezzo, kaprisai ir romansai. Jo kamerinės muzikos kūriniai - styginių kvartetai, kvintetai ir sekstetai, fortepijoniniai trio, kvartetai ir fortepijoninis kvintetas. Parašė keturias simfonijas ir keturis koncertus: du fortepijonui, vieną smuikui ir vieną smuikui bei violončelei (dvigubą koncertą). Vokiečių Requiem yra didžiausias jo vokalinis kūrinys.
Brahmsas taip pat labai domėjosi senąja muzika ir padėjo redaguoti François Couperino bei savo draugo Roberto Schumanno muziką.
| Valdžios institucijų kontrolė |
|
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Johannesas Brahmsas?
A: Johannesas Brahmsas buvo garsus vokiečių kompozitorius, karjerą pradėjęs kaip pianistas.
Klausimas: Ką jis manė apie savo kūrinius?
A: Jis buvo labai savikritiškas ir sunaikindavo visus kūrinius, kurie, jo manymu, nebuvo labai geri.
K: Kaip tai paveikė jo muzikos komponavimo būdą?
A: Jis manė, kad žmonės tikisi, jog jis bus "kitas Beethovenas", todėl daug metų kūrė savo pirmąją simfoniją, kol leido ją atlikti.
K: Kokius kūrinius kūrė Brahmsas?
A: Parašė keturias simfonijas, keturis koncertus, chorinius kūrinius, įskaitant requiem, kamerinę muziką, fortepijoninę muziką ir vokiškas menines dainas arba Lieder.
K: Kokia yra viena iš žinomiausių jo dainų?
A: Viena žinomiausių jo dainų yra Wiegenlied ("lopšinė"), dažnai vadinama "Brahmso lopšine", kuri dažnai skamba muzikinėse dėžutėse.
K: Kada gimė ir kada mirė Johannesas Brahmsas?
A: Johannesas Brahmsas gimė 1833 m. gegužės 7 d. ir mirė 1897 m. balandžio 3 d.
Ieškoti