Liaudies muzika
Liaudies muzika - tai muzika, kurią groja arba dainuoja paprasti žmonės (ne profesionalūs muzikantai). Tai tradicinė muzika, kurios žmonės mokosi klausydamiesi, kaip ją groja kiti žmonės, o paskui juos kopijuodami. Sakome, kad tradicija yra "žodžiu perduodama" arba "perduodama žodžiu", t. y. muzika nėra užrašyta, o jos mokomasi kalbant ("žodinis" reiškia "priklausantis burnai"). Kiekviena šalis turi savo tradicinę muziką. Liaudies daina yra liaudies muzikos dalis. Liaudies dainininkas yra asmuo, kuris dainuoja liaudies dainas.
Septintajame dešimtmetyje naują muzikos rūšį pradėjo kurti Bobas Dylanas, kuris maišė tradicinę liaudies dainą su rokenrolu. Ši muzika kartais vadinama "folkroku" .
Liaudies muzika - tai muzika, kurią gali groti ir klausytis visi. Tuo ji skiriasi nuo klasikinės muzikos, kurią daugiausia kuria profesionalūs muzikantai mažesnei žmonių grupei. Liaudies muzika yra populiariosios kultūros dalis, nors terminas "populiarioji muzika" arba "popmuzika" šiandien reiškia tokią muziką, kurią žmonės gali išgirsti per televiziją, radiją ir kitas įrašymo priemones.
Daugelyje pasaulio šalių beveik visa muzika yra liaudies muzika. Terminas "liaudies muzika" paprastai vartojamas kalbant apie Europos ir Amerikos muziką, kuri yra žodinės tradicijos dalis. Liaudies muzika, kaip žodinė tradicija, yra daug mažiau svarbi nei anksčiau, iš dalies dėl naujųjų technologijų (radijo, televizijos ir kt. bei muzikos įrašų ). Liaudies melodijos dabar dažnai užrašomos, be to, jos padarė įtaką kitoms muzikos rūšims, todėl sunkiau pastebimi skirtumai tarp įvairių muzikos rūšių.
Tradicinė kilmė
Senesniais laikais liaudies muzika buvo bendruomeninio poilsio dalis. Tai reiškia, kad mažos bendruomenės, pavyzdžiui, kaimai ar šeimos, atsipalaiduodavo kartu grodamos ir dainuodamos. Žmonės dažnai sukurdavo naują dainą ar naują muzikos kūrinį arba pakeisdavo jau žinomą muziką. Tokiu būdu muzika nuolat keitėsi. Muzikinių idėjų žmonės gaudavo iš kitų netoliese esančių grupių. Štai kodėl kaimyninių šalių liaudies muzika dažnai skamba panašiai.
Baladės buvo populiari liaudies muzikos rūšis. Tai buvo liaudies dainos, kuriose buvo pasakojama istorija (jos buvo "naratyvinės"). Kartais po kiekvieno posmo jose būdavo priedainis, kad visi galėtų prisijungti. Baladėse buvo pasakojamos meilės, mitų ar tautosakos istorijos. Taip istorijos buvo perduodamos iš kartos į kartą.
Šokiams buvo naudojama instrumentinė liaudies muzika. Kai kurie instrumentai galėjo būti labai paprasti, pavyzdžiui, lazdelės, barškutis ar paprastas būgnas. Kiti instrumentai, priklausomai nuo istorinio laikotarpio ir šalies, galėjo būti smuikas (liaudiškas žodis, reiškiantis smuiką), dūdmaišis, arfa, citra arba įvairūs pučiamieji instrumentai.
Kai kurie giedojimai buvo polifoniniai, t. y. turėjo dvi ar daugiau dalių (balsų). Labai dažnai du balsai dainuodavo lygiagrečiai (kartu kildami aukštyn ir žemyn). Tokiose šalyse kaip Rusija asmenys dainuodavo trimis ar keturiomis dalimis, pavyzdžiui, pagal tradiciją "podgolosnaja" ("po balsu"). Tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija šios polifoninės tradicijos nebuvo. Ten liaudies dainas dainuodavo vienas dainininkas, be akompanimento.
Liaudies muzikoje naudojamos skirtingos gamos. Jos vadinamos modusais. Vakarų Europoje labiausiai paplitęs buvo Jonijos modusas (kaip ir mūsų didžioji skalė). Kai kuriose Rytų Europos dalyse buvo naudojamos kelių pustonių modos, tačiau dažniausiai buvo vengiama pusinių žingsnių. Dėl to melodijos apibūdinamos kaip tetratoninės (keturios natos oktavoje) arba pentatoninės (penkios natos oktavoje).
Liaudies muzika taip pat apima paprastas vaikų dainas ir lopšines.
Dirbdami žmonės dainavo liaudies muziką. Pirmosiomis Europos imigracijos į Ameriką dienomis pionieriai dainavo keliaudami, kaubojai - dirbdami, vergai - medvilnės laukuose.
Dainuoja ir šoka folkloro grupė iš Lietuvos
Įtaka klasikinei muzikai
XVIII a. liaudies muzika pradėjo daryti įtaką klasikinei muzikai (arba "meninei muzikai"). Aukštesniųjų sluoksnių žmonės pradėjo domėtis liaudies muzika, nes suvokė, kad yra tradicijos dalis. Tokie kompozitoriai kaip Mocartas ir Šubertas rašė liaudies šokius orkestrams arba nedidelėms instrumentų grupėms.
Romantizmo laikotarpiu liaudies muziką naudojo daugelis kompozitorių. Gustavas Mahleris daugelyje savo kūrinių naudojo liaudies dainas. XX a. pradžioje kai kurie kompozitoriai keliavo ir rinko liaudies muziką, kurią grojo ar dainavo šalies žmonės. Kai kurias iš šių idėjų jie dažnai panaudodavo savo muzikoje. Bartokas tai darė Vengrijoje, Bulgarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o tokie žmonės kaip Cecilis Sharpas ir kompozitorius Ralphas Vaughanas Williamsas rinko liaudies muziką Anglijoje. Jungtinėse Valstijose džiazo įtaka klasikinei muzikai - visa tai yra liaudies muzikos istorijos dalis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra folkmuzika?
A: Liaudies muzika - tai tradicinė muzika, atspindinti vietovės, vietovės ar valstybės kultūrą ar tradicijas. Ji perduodama žodžiu, o ne užrašoma.
K: Kas yra liaudies dainininkas?
A: Liaudies dainininkas yra asmuo, dainuojantis liaudies dainas, kurios yra liaudies muzikos dalis.
K: Kokios yra trys liaudies muzikos kategorijos?
A: Trys liaudies muzikos kategorijos: liaudies dainos, liaudies šokiai ir liaudies instrumentai.
K: Kokią įtaką liaudies muzikai XX a. septintajame dešimtmetyje padarė Bobas Dylanas?
A: 1960-aisiais Bobas Dilanas pradėjo naują muzikos rūšį, tradicines liaudies dainas maišydamas su rokenrolu, kuris buvo pavadintas "folkroku".
K: Kuo liaudies muzika skiriasi nuo klasikinės muzikos?
A: Liaudies muziką gali groti ir klausytis visi, o klasikinę muziką sukūrė profesionalūs muzikantai mažesniam žmonių ratui.
K: Ar visa populiarioji kultūra laikoma liaudies muzika?
Atsakymas: Ne, nors terminas "populiarioji kultūra" arba "popkultūra" šiandien reiškia muziką, kurią žmonės gali išgirsti per televiziją, radiją ir kitas įrašymo priemones; daugelyje pasaulio šalių beveik visos muzikos rūšys laikomos liaudies muzika, tačiau paprastai kalbama būtent apie Europos ir Amerikos žodines tradicijas.
Klausimas: Kaip technologijos pakeitė tai, kaip mes patiriame liaudies melodijas?
A: Tokios technologijos, kaip radijas, televizija, įrašai, palengvino mums prieigą prie įvairių muzikos rūšių, todėl dabar sunkiau atskirti įvairias rūšis; taip pat dėl to, kad šios technologijos palengvina mums užrašyti šias melodijas, jos tapo mažiau svarbios kaip žodinė tradicija nei anksčiau.
