Pustonis (britų kalba) (dar vadinamas pusės žingsnio arba pusės tono žingsniu) – tai mažiausias Vakarų muzikoje įprastai vartojamas muzikinis intervalas. Tai atstumas tarp dviejų natų, esančių greta viena kitos pagal aukštį (t. y. tarp dviejų gretimų pusės tono pozicijų).

Visas tonas – tai dviejų pustonių atstumas, t. y. atstumas tarp natų, kurias skiria viena kita nata (pvz., C → D yra visas tonas, susidedantis iš dviejų pustonių).

Lengviausia pustonį pamatyti ant klaviatūros. Atstumas tarp dviejų greta esančių baltųjų natų gali būti visas tonas (jei tarp jų yra juoda nata) arba pusė tono (jei tarp jų nėra juodos natos). Pavyzdžiai:

  • C → C# (vadinama C cis arba Cis) – pusė tono;
  • C# → D – pusė tono;
  • C → D – du pusės tonai, tai yra visas tonas.

Yra dvi pustonio rūšys, kurios skiriasi pagal kontekstą:

  • Diatoninis pustonis – intervalas tarp dviejų skirtingų natų vardų, pavyzdžiui, E → F (ant klaviatūros tarp jų nėra juodos natos);
  • Chromatinis pustonis – intervalas tarp tos pačios natų raidės su ir be alteracijos, pavyzdžiui, F → F# (čia keičiasi tik alteracija).

Taip pat svarbu paminėti enharmoninius ekvivalentus: pavyzdžiui, C# (cis) ir D♭ (des) skamba vienodai lyginant pagal lygiai temperuotą derinimą, nors natų pavadinimai skiriasi. Oktava lygiai padalijama į dvylika pustonių lygiai temperuotame (equal temperament) sistemoje – tai reiškia, kad kiekvienas pustonis turi tą patį akustinį santykį. Kitose derinimo sistemose (pvz., pythagorinėje ar temperamentuotoje senosios muzikos praktikoje) pustoniai gali šiek tiek skirtis dydžiu.

Santrauka: pustonis (pusė tono) – tai mažiausias Vakarų muzikoje dažnai vartojamas intervalas, lygus vienam klavišui ant pianino arba vienam žingsniui tarp gretimų pietų natų; du tokie žingsniai sudaro visą toną, o oktava paprastai susideda iš 12 tokių pustonių.