Natos - tai spausdintos muzikos rūšis. Muzika, kurią muzikantai turi priešais save, kai groja, yra spausdinta muzika. Lapas ar lapai, kuriuose yra užrašyta, ką muzikantas turi groti, vadinami spausdinta muzika. Dažnai sakoma, kad „natos“ reiškia „vieną natų lapą“ arba konkrečią kūrinio kopiją — t. y. atskirai atspausdintą vieną dainą ar kūrinį. Spausdinta muzika apima tiek atskiras natas, tiek rinkinius ar partitas, išleistus knygose. Dėl to kartais painiojama, kas yra „natos“ ir kas yra „spausdinta muzika“: pirmasis terminas dažniau reiškia vieną muzikos egzempliorių, o antrasis – plačią leidinių kategoriją.

Natos gali būti išleistos kaip atskira vieno kūrinio ar dainos kopija arba kaip kūrinių rinkinys didesnėje knygoje. Jei kūrinys skirtas smuikui ir fortepijonui, pianistas gros iš fortepijono partijos, kurioje fortepijono muzika, kaip įprasta, užrašyta ant dviejų strofų. Virš šių dviejų strofų, išspausdintų šiek tiek mažesniu šriftu, bus kita strofa su smuiko partija. Smuikininkas gros iš atskiros dalies, kurioje bus tik smuiko muzika. Tai reiškia, kad pianistas visada matys, ką turi groti smuikas, tačiau smuikininkas negalės matyti, ką groja pianistas. Smuikininkui kartais gali tekti pažvelgti į fortepijono partiją, kad pamatytų, kaip smuiko ir fortepijono partijos dera tarpusavyje. Smuikininkui būtų sunku groti iš natų su abiem partijomis, nes jam tektų per dažnai versti puslapius. (Jei prieš pat puslapio pervertimą smuikininkas neturės kelių poilsio minučių, perversdamas puslapį smuikininkas praleis dalį savo partijos).

Kaip dar naudojamos natos

  • Koncertuose ir repeticijose: muzikantai dažniausiai groja iš individualių partijų (angl. parts), kurios yra pritaikytos konkrečiam instrumentui. Dirigentas paprastai dirba su viso orkestro arba choro partitūra (angl. score), kurioje matomos visos partijos viena po kitos.
  • Studijuojant ir pratyboms: spausdinta muzika naudojama mokantis technikos, interpretacijos, tempų ir dinamikos ženklų; dažnai pažymimos papildomos fingering (pirštavimo) ar bowing (smuiko lankstymo) pastabos.
  • Pedagogikoje: mokytojai dirba su mokinių egzemplioriais ar specialiai parengtomis vadovėlėmis, kuriose yra individualios pratybos ir žingsniai.
  • Scenoje: sceninės versijos gali turėti sutrumpinimus, rekvizitus arba „cue“ žymes, kad atlikėjas aiškiai matytų įėjimus ir sinchronizaciją su kitais atlikėjais arba su apšvietimu ir garso takeliu.

Skirtingi natų leidimo tipai

  • Pilna partitūra (full score): rodo visas instrumentų ar balsų partijas viename leidinyje; naudojama dirigentams ir kompozitoriams.
  • Individualios dalys (parts): vieno instrumento arba balso egzempliorius, skirtas praktiškai atlikti kūrinį scenoje.
  • Piano reduction / vocal score: sutrumpinta versija, kur pianinas sugroja orkestro ar kelių partijų funkciją, dažnai naudojama repeticijose arba kaip lengvesnė versija paruošimui.
  • Studijų leidimai: su komentarais, analizėmis, alternatyvomis ir atlikimo pastabomis; naudinga studentams ir atlikėjams.
  • Facsimilės ir istorinės egzempliorės: originalių manuskriptų kopijos arba senosios spaudos leidimai tyrimams.

Skaitmeninės natos ir šiuolaikinės priemonės

Be popierinių leidimų, dabar dažnai naudojamos skaitmeninės natos (PDF, interaktyvios programėlės). Programos kaip MuseScore, Sibelius ar Finale leidžia kurti, redaguoti ir spausdinti natas. Scenose muzikantai gali naudoti planšetinius kompiuterius su specialiomis programėlėmis, kurios automatiškai verčia puslapius pagal metrą, sinchronizaciją ar pedalų komandas. Tai sprendžia problemą, kai vienam atlikėjui būtų per dažnai versti popierines natas.

Praktiniai patarimai skaitant natas

  • Susipažinkite su pagrindiniais užrašais: raktai, taktai, tempai, dinamikos ženklai ir artikuliacija.
  • Stebėkite repeticijų žymes (rehearsal marks) — jos palengvina bendravimą su kolegomis ir dirigentu.
  • Jei grojate iš partijos su ilgu tęstinumu be poilsio, apsvarstykite galimybę turėti puslapio verčiamąją pagalbą (page-turner) arba naudoti skaitmeninį sprendimą.
  • Atkreipkite dėmesį į transponuojančius instrumentus: jų natos gali būti parašytos kita nata (pavyzdžiui, klarnetas es, fagotas ir kt.).

Autorių teisės ir leidimai

Spausdinta muzika gali būti apsaugota autorių teisių. Senesni kūriniai gali būti viešajame domene (public domain), bet daugumai šiuolaikinių leidinių reikia įsigyti arba gauti licenciją atlikimui ir kopijavimui. Orkestrai ir kolektyvai dažnai nuomoja arba perka atskiras dalis iš leidėjų.

Santrauka: natos — tai konkretus spausdintų natų egzempliorius arba partija, kurią naudoja atlikėjai; spausdinta muzika apima platų leidinių spektrą nuo individualių natų iki pilnų partitūrų. Žinodami skirtumus tarp leidimų ir turėdami tinkamus įrankius (popierius ar skaitmeninius sprendimus), atlikėjai gali patogiai ir tiksliai ruošti ir atlikti kūrinius.