Muzikos lakštai
Natos - tai spausdintos muzikos rūšis. Muzika, kurią muzikantai turi priešais save, kai groja, yra spausdinta muzika. Lapas ar lapai, kuriuose yra užrašyta, ką muzikantas turi groti, vadinami spausdinta muzika. Natos lapai paprastai reiškia "vieną natų lapą", t. y. atskirai atspausdintą vieną dainą ar kūrinį. Spausdinta muzika apima natas, taip pat ir rinkiniuose išleistą muziką. Žmonės dažnai painioja natas su spausdinta muzika.
Natos gali būti išleistos kaip atskira vieno kūrinio ar dainos kopija arba kaip kūrinių rinkinys didesnėje knygoje. Jei kūrinys skirtas smuikui ir fortepijonui, pianistas gros iš fortepijono partijos, kurioje fortepijono muzika, kaip įprasta, užrašyta ant dviejų strofų. Virš šių dviejų strofų, išspausdintų šiek tiek mažesniu šriftu, bus kita strofa su smuiko partija. Smuikininkas gros iš atskiros dalies, kurioje bus tik smuiko muzika. Tai reiškia, kad pianistas visada matys, ką turi groti smuikas, tačiau smuikininkas negalės matyti, ką groja pianistas. Smuikininkui kartais gali tekti pažvelgti į fortepijono partiją, kad pamatytų, kaip smuiko ir fortepijono partijos dera tarpusavyje. Smuikininkui būtų sunku groti iš natų su abiem partijomis, nes jam tektų per dažnai versti puslapius. (Jei prieš pat puslapio pervertimą smuikininkas neturės kelių poilsio minučių, perversdamas puslapį smuikininkas praleis dalį savo partijos).
Puslapis iš fortepijoninės-vokalinės partitūros (iš Césaro Cui operos "William Ratcliff"). Groti (pagalbos informacija)
Rezultatas
Partitūra - tai atspausdinta kūrinio, parašyto keliems instrumentams, muzika. Kiekvienam instrumentui skirtos natos (partijos) užrašomos viena virš kitos ant atskirų strofų. Dirigentas iš partitūros mato, ką kiekvienas instrumentas turėtų groti ir kaip tai dera tarpusavyje. Kiekvienas atlikėjas priešais save turi tik savo partiją (natas, kurias tas atlikėjas groja). Retkarčiais, jei instrumentas turi ilgą laikotarpį, kai negroja (t. y. turi poilsio bloką), leidėjas gali išspausdinti, paprastai mažesniu šriftu, natų dalį, kurią turėtų groti kitas instrumentas (paprastai melodiją grojantis instrumentas), kad atlikėjas, prieš pradėdamas groti, žinotų, ko klausytis. Šios mažesnės natos vadinamos užuominomis, nes jos atlikėjui duoda ženklą, arba užuominą, kad jis netrukus pradės groti).
Tipai
- Orkestro partitūroje arba pilnoje partitūroje tiksliai nurodyta, ką groja visi orkestro instrumentai. Jei kūrinyje naudojamas didelis orkestras su daugybe skirtingų instrumentų, puslapis turi būti labai aukštas. Dirigentas naudojasi partitūra, kad galėtų matyti, kurie instrumentai kada groja. Dirigentas duoda ženklą orkestro nariams (arba orkestro sekcijoms), kada jie pradeda groti. Žinoma, dirigentai daro kur kas daugiau (tempas, dinamika, interpretacija ir t. t.), tačiau dauguma dirigentų partitūrą naudoja repetuodami orkestrą arba orkestrui grojant.
- Miniatiūrinė partitūra, studijų partitūra arba kišeninė partitūra yra panaši į orkestro partitūrą, bet daug mažesnė. Ji nebus pakankamai didelė, kad dirigentas galėtų diriguoti, nes atspaudas bus per mažas, tačiau ji bus pakankamai gera studijoms ir bus daug pigesnė nei didelė orkestrinė partitūra.
- Vokalinė partitūra arba partitūra fortepijonui - tai chorui ir dainininkams skirto kūrinio (pvz., operos) natos, kuriose visos instrumentų partijos atspausdintos ant dviejų strofų, kad būtų galima groti fortepijonu. Kai kurias natas, žinoma, teks praleisti, kad būtų galima groti tik dviem rankomis.
- Trumpoji partitūra - tai partitūra, kurioje orkestro kūrinys užrašytas tik ant trijų ar keturių strofų. Tai kažkas tarpinio tarp fortepijono partitūros ir pilnos partitūros. Kompozitorius, kurdamas kūrinį, gali jį parašyti trumpa partitūra, o vėliau parašyti orkestro partitūrą. Trumposios partitūros paprastai neskelbiamos, jos yra tik darbinės kopijos, kol kūrinys komponuojamas.
Standartinis balų užsakymo formatas
Orkestro partitūroje instrumentų linijos paprastai spausdinamos tokia tvarka:
- mediniai pučiamieji (fleita, obojus, klarnetas, fagotas, saksofonas ir kiti specialūs mediniai pučiamieji),
- variniai pučiamieji (valtorna, trimitas, trombonas ir žemieji pučiamieji, pvz., tūba),
- mušamieji (klavišai, tamburinas, bosinis būgnas, ksilofonas ir kt.),
- styginiai (smuikas, altas, violončelė ir kontrabosas),
Jei yra choras arba dainininkai solistai, jų partija rašoma apačioje, virš styginių. Taktų linijos paprastai sujungia kiekvienos šeimos strofas. Taip lengviau rasti instrumentus, nei jei jie būtų nubrėžti iki pat puslapio apačios. Patyręs dirigentas pakankamai gerai išmano partitūrų tvarką, kad galėtų peržiūrėti partitūrą ir labai greitai pamatyti, koks instrumentas groja tam tikrą partiją, net jei instrumentų pavadinimų ten nėra. Toliau pateikiamas standartinės orkestrinės partitūros partitūros partitūros eiliškumo pavyzdys, kaip ji būtų surašyta greta strofų.
Orkestrinis formatas
- Piccolo
- Fleita
- Alto fleita*
- Obojus
- Cor Anglais*
- Klarnetas Eb arba A*
- Klarnetas in Bb
- Bb bosinis klarnetas
- Alto saksofonas Eb*
- Fagotas
- Kontrabosai
- Ragai in F
- Bb trimitai
- Trombonai
- Bosinis trombonas
- Eufonijus*
- Tūba
- Timpanai
- Kiti mušamieji (trikampis, agogo varpeliai, tam-tam glockenspiel, ksilofonas, vibrafonas, vamzdiniai varpeliai, tenorinis būgnas, bosinis būgnas)
- Kitos priemonės
- Arfa
- Fortepijonas ir klavišiniai
- Choras (SATB)
- 1 smuikas
- 2 smuikas
- Viola
- Violončelė
- Bosinė gitara
*Nurodo nestandartinį instrumentą - tai instrumentai, kurie naudojami tik todėl, kad kompozitorius nori, jog ansamblyje skambėtų tik toks tonas.
Koncertinės grupės formatas
Grupės partitūroje instrumentai bus išvardyti kitaip. Toliau pateikiamas standartinės grupės partitūros partitūros tvarkos pavyzdys, kaip ji būtų išvardyta greta natų.
- Fleita
- Obojus
- Fagotas
- Klarnetas in Bb
- Alto klarnetas*
- Bb bosinis klarnetas
- Alto saksofonas Eb
- Bb tenoro saksofonas
- Eb klasės baritoninis saksofonas
- Bb klasės trimitas
- Ragai in F
- Trombonas
- Bosinis trombonas*
- Baritonas / eufonija
- Tūba
- Pitched Percussion
- Neperkusinė perkusija
*Nurodo nestandartinį instrumentą - tai instrumentai, kurie naudojami tik todėl, kad kompozitorius nori, jog ansamblyje skambėtų tik toks tonas.
Dirigento partitūra
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra natos?
A: Natos - tai spausdintos natos, kuriose užrašyta, ką muzikantai turi groti.
K: Kuo natos skiriasi nuo spausdintų natų?
A: Žmonės dažnai painioja natas su spausdintomis natomis, tačiau spausdintos natos yra didesnis muzikos rinkinys, o natos paprastai reiškia "vieną natų lapą", vieną dainą ar kūrinį, atspausdintą atskirai.
K: Ar natos gali būti išleistos skirtingomis formomis?
A: Taip, natos gali būti išleistos kaip atskiras vieno kūrinio ar dainos egzempliorius arba kaip kūrinių rinkinys didesnėje knygoje.
K: Kaip muzikantams groti kartu, kai naudojami skirtingi instrumentai?
A: Jei kūrinys skirtas smuikui ir fortepijonui, pianistas gros iš fortepijono partijos, kurioje fortepijono muzika užrašyta ant dviejų strofų, o smuikininkas gros iš atskiros partijos, kurioje bus tik smuiko muzika.
K: Kaip pianistas žino, ką groja smuikas, kai jie groja kartu?
Atsakymas: Virš dviejų lapų su fortepijono muzika, atspausdinta šiek tiek mažesniu šriftu, bus kitas lapas su smuiko partija, kad pianistas visada matytų, ką turi groti smuikas, bet smuikininkas negalėtų matyti, ką groja pianistas.
Klausimas: Ar smuikininkas gali groti iš natų su abiem dalimis?
A: Smuikininkui būtų sunku groti iš muzikos su abiem dalimis, nes smuikininkui tektų per dažnai versti puslapius.
K: Kodėl smuikininkui kartais gali prireikti pažvelgti į fortepijono partiją?
A: Smuikininkui kartais gali prireikti pažvelgti į fortepijono partiją, kad pamatytų, kaip smuiko ir fortepijono partijos dera tarpusavyje.
