Penklinė
Lenta (arba strypas) - taip vadinamos penkios horizontalios linijos, kuriose galima rašyti muziką. Muzikinės natos gali būti išdėstytos ant linijos (t. y. kai linija eina per natos galvutės vidurį) arba tarpe. Yra keturi vidiniai tarpai, taip pat du išoriniai tarpai viršuje arba apačioje. Kuo aukštesnis natos aukštis, tuo aukščiau ji bus ant lapo. Imant baltas klaviatūros natas: kiekviena nata (A, B, C, D ir t. t.) dedama aukščiau lape (linija, tarpas, linija, tarpas ir t. t.). Kad būtų galima parodyti, kurios natos tai yra, reikalingas skiemuo. Yra skirtingų kirčiuočių, tinkančių aukštiems, vidutiniams ar žemiems instrumentams.
Šiame muzikiniame pavyzdyje pavaizduota L. van Beethoveno Penktosios simfonijos įžanga. Pirmosios trys natos yra antroje eilutėje (skaičiuojant nuo apačios). Jos yra G, nes lazdos pradžioje yra aukštasis skiemuo. Ketvirtoji nata yra šiek tiek žemiau: apatinėje eilutėje, E eilutėje (dėl tonacijos signatūroje esančių lygiųjų tai yra Es). Kita nata pagal aukštį yra tarp kitų dviejų natų (F). Po trijų f eina D išorinėje apatinėje eilutėje.
Kartais kompozitoriai naudodavo mažiau ar daugiau nei penkių eilučių štrichus, tačiau penkių eilučių štrichai Vakarų muzikoje tapo įprasti XIII a.
Kai natos yra šiek tiek per aukštos ar per žemos, kad būtų galima jas įrašyti į lentelę, naudojamos pratęsimo linijos. Jos vadinamos pagrindinėmis linijomis.
Jei vienu metu grojama dviem ar daugiau strofų, jos kairėje pusėje sujungiamos skliausteliu, vadinamu breketais. Pavyzdžiui, fortepijono muzika rašoma ant dviejų skliaustų: vienas skirtas dešinei rankai, kitas - kairiajai.
Instrumentams, kurie groja tik ritmą (pvz., cimbolams), nereikia natų. Natos gali būti užrašytos tik vienoje eilutėje. Taktai yra kryžiukai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lazda?
A: Štabas, arba kartis, - taip vadinamos penkios horizontalios linijos, kuriose galima užrašyti muziką.
K.: Kur dedamos natos?
A: Muzikinės natos gali būti išdėstytos ant linijos (t. y. kai linija eina per natos galvutės vidurį) arba tarpe. Yra keturi vidiniai tarpai, taip pat du išoriniai tarpai viršuje arba apačioje.
Klausimas: Kokią įtaką natų aukščiui turi tai, kur jos dedamos lape?
A: Kuo aukštesnis natos aukštis, tuo aukščiau ji bus ant lapo. Pavyzdžiui, imant baltas klaviatūros natas, kiekviena nata (A, B, C, D ir t. t.) dedama aukščiau lape (eilutė, tarpas, eilutė, tarpas ir t. t.).
Klausimas: Ko reikia, kad būtų parodyta, kokios tai natos?
A: Norint parodyti, kurios natos tai yra, reikalingas skiemuo. Yra skirtingi kirčiai, tinkantys aukštiems, vidutiniams ir žemiems instrumentams.
K: Kada Vakarų muzikoje tapo įprasta naudoti penkių eilučių štrichus?
A: Vakarų muzikoje penkių eilučių štrichai pradėti naudoti XIII amžiuje.
K: Kas atsitinka, kai natos yra per aukštos arba per žemos standartinei penkių eilučių lazdai?
A: Kai natos yra per aukštos arba per žemos, kad jas būtų galima įrašyti į standartinę penkių eilučių štabą, vietoj jų naudojamos ilgesnės linijos, vadinamos pagrindinėmis linijomis.
K: Kaip kelios strofos rodo, kad vienu metu turi groti daugiau nei vienas instrumentas?
A: Jei vienu metu turi būti grojama dviem ar daugiau įrašų, kairėje jų pusėje jie sujungiami skliausteliu, vadinamu breketais. Pavyzdžiui, fortepijono muzika rašoma ant dviejų strofų - po vieną kiekvienai rankai - ir sujungiama tokiu skliausteliu
