Sovietų Sąjungos valstybinis himnas buvo Sovietų Sąjungos himnas nuo 1944 m. iki 1991 m. Jis pakeitė senąjį himną, kuris buvo Internacionalo vertimas į rusų kalbą.

Muziką apie 1938 m. sukūrė Aleksandras Aleksandrovas, puikus rusų kompozitorius, anksčiau įkūręs Aleksandrovo ansamblį. Originalų tekstą parašė Sergejus Michalkovas ir Gabrielius El-Registanas, o pirmą kartą jis buvo sukurtas 1943 m. Juose buvo minimas Josifo Stalino vardas ir Didysis Tėvynės karas. Kai 1953 m. Stalinas mirė, žodžiai tapo nebetinkami, todėl muzika buvo atliekama be jų. 1977 m. minint Spalio revoliucijos 60-ąsias metines, dainos žodžiai buvo sugrąžinti, tačiau pakeisti taip, kad juose nebeminimas Stalinas ir karas.

Ši daina buvo naudojama iki 1991 m., kol subyrėjo Sovietų Sąjunga. Iki tol dauguma Sovietų Sąjungos respublikų taip pat turėjo savo himną, tačiau Rusijos SSR himno neturėjo iki 1990 m. Rusijai tapus nepriklausoma, Rusijos SSR himnas, kuriame buvo naudojama Michailo Glinkos melodija ir nebuvo oficialių žodžių, tapo Rusijos nacionaliniu himnu. Tačiau 2000 m. naujai išrinktas prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė sugrąžinti sovietinio himno melodiją. Jis liepė Sergejui Michalkovui, tam pačiam asmeniui, kuris parašė originalų sovietų himną, parašyti naujus žodžius.

Žemiau pateikiame dainos teksto versijas rusų ir anglų kalbomis; abi versijos gali būti dainuojamos pagal muziką. Oficialias versijas kitomis Sovietų Sąjungos kalbomis žr.

Kilmė ir kūrėjai

Aleksandras Aleksandrovas buvo žinomas kaip choro ir orkestro vadovas bei kompozitorius; jis sukūrė himno melodiją remdamasis didingų, choro-orchestrinių motyvų tradicija. Sergejus Michalkovas ir Gabrielius El‑Registanas buvo patyrę eilėraščių ir publicistikos autoriai, kuriems užduotis parašyti oficialų tekstą buvo politinė užduotis — himnas turėjo atspindėti karo metais išaugusį patriotiškumą ir valstybės vienybę.

Teksto versijos ir pakeitimai

Per savo egzistavimą himnas turėjo kelias pagrindines fazes:

  • 1943–1953 – pirmoji versija: himnas su žodžiais, kuriuose buvo pagarbiai minimas Josifas Stalinas ir akcentuojama Pergalė per Didįjį Tėvynės karą.
  • 1953–1977 – instrumentalus laikotarpis: po Stalino mirties ir kūlto kritikos žodžiai manyti nebepriimtinais, todėl himnas dažnai skambėjo be teksto.
  • 1977–1991 – atnaujinta versija: žodžiai grąžinti, tačiau perrašyti taip, kad nebeminėtų asmenybių; labiau akcentuota draugystė tarp tautų, pasiekimai ir idėjos apie socialistinius idealus.

Muzikinės savybės ir reikšmė

Melodija pasižymi grandiozišku, sveikinančiu tonu, pritaikytu choro ir orkestro atlikimui. Ji buvo sukurta taip, kad tiktų tiek oficialiems renginiams, tiek karo ir valstybės šventėms — todėl himnas tapo vienu ryškiausių sovietinės epochos simbolių. Dėl stiprios melodinės linijos ir intonacijos jis dažnai minimas tarp įtakingiausių XX a. valstybinių himnų melodijų.

Po SSRS žlugimo ir Rusijos pasirinkimas

1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, daugelis nepriklausomų respublikų priėmė arba atkūrė savo istorinius himnus. Rusija 1990–2000 m. oficialiai naudojo himną, kurio melodija buvo paremta Michailo Glinkos kūriniu (be oficialių žodžių). 2000 m. prezidento sprendimu sugrąžinta Aleksandrovo melodija su naujais Sergejaus Michalkovo parašytais žodžiais. Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų — kai kam jis atrodė kaip istorinio paveldo tęstinumo simbolis, kitiems — kaip grįžimas prie sovietinių elitų simbolikos.

Teisinis statusas ir viešoji nuomonė

Per visą laiką himnas buvo ne tik muzikinis kūrinys, bet ir politinis simbolis. Po SSRS žlugimo vykusios diskusijos apie jo vietą laisvose valstybėse parodė, kad himnas kelia skirtingas emocijas: nostalgiją, kritiškumą arba neutralumą. Kai kuriose šalyse atlikti sovietiniai simboliai yra ribojami arba draudžiami, o kitur juos žiūrima kaip į istorijos dalį. Rusijoje Alexandrov‑Michalkovo himnas šiuo metu yra oficialus valstybės himnas su naujais žodžiais, užtvirtintais teisės aktais.

Kur rasti teksto ir atlikimų versijas

Himno tekstų ir vertimų galima rasti įvairiuose archyvuose ir leidiniuose, taip pat viešuose garso įrašuose ir vaizdo įrašuose. Dėl autorių teisių, leidybos ir vertimų skirtingose kalbose versijos gali skirtis, todėl oficialios valstybinių tekstų kopijos dažniausiai pateikiamos valstybinėse archyvuose arba atitinkamų respublikų kultūros ministerijų puslapiuose.

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiama santrauka ir kontekstinė informacija apie himno istoriją, kūrėjus ir vėlesnius pakeitimus. Daugiau detalių, įskaitant pilnus tekstus ir muzikinius įrašus, galima rasti specializuotuose istoriniuose šaltiniuose.