Rusų kalba
Rusų kalba (rusų kalba: русский язык, transliteracija: russkij jaz'ik) - pagrindinė Rusijos kalba. Ja taip pat kalba daug žmonių kitose buvusios Sovietų Sąjungos dalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Tadžikistane, Kirgizijoje, Moldovoje, Latvijoje, Lietuvoje, Turkmėnijoje ir Estijoje.
Rusų kalba, kaip ir kitos slavų kalbos, yra indoeuropiečių kalbos. Rusų kalba yra viena iš trijų pagrindinių rytų slavų kalbų; kitos yra ukrainiečių ir baltarusių kalbos. Rusų kalba kalba daugiau žmonių nei bet kuria kita slavų kalba.
Rašytinėje rusų kalboje nenaudojamas lotyniškas raštas, kaip anglų ir vakarų slavų kalbose. Ji naudoja kirilicą, kurios raidės, kaip ir lotynų kalbos, kilo iš graikų kalbos, tačiau skiriasi nuo jų. Kitos rytų slavų kalbos ir kai kurios pietų slavų kalbos taip pat naudoja kirilicą.
Rusų kalba yra oficiali Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano kalba. Ji yra viena iš šešių oficialiųjų Jungtinių Tautų kalbų, kartu su anglų, ispanų, prancūzų, arabų ir kinų kalbomis.
Standartinė rusų kalba
Standartinė rusų kalba dar vadinama šiuolaikine literatūrine rusų kalba (Современный русский литературный язык). Ji pirmą kartą pasirodė XVIII a. pradžioje. Tuomet Petras I siekė padaryti valstybę modernesnę. Standartinė rusų kalba išaugo iš rusų kalbos tarmės, kuria kalbėjo Maskvos ir jos apylinkių gyventojai. Tam tikrais atžvilgiais standartinė rusų kalba buvo panaši ir į ankstesniais amžiais valstybinėse įstaigose naudotą rusų kalbą.
1755 m. Michailas Lomonosovas parašė pirmąją rusų kalbos gramatikos knygą. 1783 m. Rusijos mokslų akademija išleido pirmąjį išsamų rusų kalbos žodyną. Rusų kalbos gramatika, žodynas ir tarimas nusistovėjo ir buvo standartizuoti XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pabaigoje. Tai buvo rusų literatūros, išgarsėjusios visame pasaulyje, "aukso amžius".
Visa Rusija pradėjo vartoti rusų kalbą kaip literatūros, švietimo ir oficialaus bendravimo kalbą. Iki XX a. literatūrine kalba kalbėjo tik aukštesniųjų klasių atstovai ir miestų gyventojai. Kaimo rusai ir toliau kalbėjo savo vietinėmis tarmėmis. XX a. visi vaikai privalėjo eiti į mokyklą. Daugelis žmonių turėjo radijo imtuvus ir televizorius, kurie padėjo plisti standartinei rusų kalbai. XX a. viduryje rusų tarmės daugiausia išnyko. Jas beveik visiškai pakeitė standartinė rusų kalba.
Vardai
Rusų kalboje asmens vardas susideda iš trijų dalių: vardo, antrojo vardo ir pavardės.
Tėvai pasirenka savo vaiko vardą. Kai kurie paplitę rusiški berniukų vardai yra Ivanas, Vladimiras, Michailas ir Nikolajus. Kai kurie įprasti rusiški mergaičių vardai yra Anna, Anastasija, Svetlana ir Jekaterina.
Antrasis vardas yra tėvavardis (rus. otčestvo), kilęs iš tėvo vardo. Pavyzdžiui, berniuko, kurio tėvas yra Ivanas, tėvavardis būtų Ivanovičius. Jei berniuko tėvas yra Nikolajus, jo tėvavardis būtų Nikolajevičius. Jei mergaitės tėvas yra Ivanas, jos tėvavardis yra Ivanovna. Jei mergaitės tėvas yra Nikolajus, jos tėvavardis yra Nikolajevna. Berniuko tėvavardis baigiasi galūne -ovič arba -evič. Mergaitės tėvavardis baigiasi galūne -ovna arba -evna.
Berniukai turi tą pačią pavardę kaip ir jų tėvai. Mergaitės turi tėvo pavardę, bet vardo gale pridedama -a. Vyras, kurio pavardė yra Romanovas, turėtų sūnų, kurio pavardė Romanovas, ir dukrą, kurios pavardė Romanova.
Jei vyro vardas yra Nikolajus Aleksandrovičius Romanovas ir jis turi sūnų Aleksejų ir dukterį Anastasiją, sūnaus vardas yra Aleksejus Nikolajevičius Romanovas, o dukters vardas - Anastasija Nikolajevna Romanova.
Rusijoje taip pat yra daug žmonių, kurių pavardės nėra rusiškos. Kai kurios pavardės turi tik vieną formą, todėl yra vienodos ir sūnums, ir dukterims. Keletas pavyzdžių: Gluško (ukrainietiška pavardė), Rubinšteinas (vokiška/žydiška pavardė) arba Ševardnadzė (gruziniška pavardė).
Gramatika
Byla
Kaip ir lotynų, graikų bei vokiečių kalbose, rusų kalboje yra raidžių sistema. Rusų kalboje ji taikoma daiktavardžiams, įvardžiams, būdvardžiams, skaitvardžiams ir dalyviams su žodžių galūnėmis (garsais ir (arba) raidėmis, pridedamomis prie žodžių galūnių), kurios parodo gramatinius žodžių vaidmenis sakinyje. Kadangi gramatinius vaidmenis rodo galūnės, žodžių tvarka anglų kalboje yra laisvesnė nei anglų kalboje. Rusų kalboje yra šešios galūnės.
Sakinio dalyvis rašomas vardininko linksniu, t. y. žodyne nurodyta forma. Gimininė forma dažnai rodo nuosavybės teisę. Akuzatyvas vartojamas tiesioginiam objektui reikšti, dativas - netiesioginiam objektui. Instrumentalo dėmuo vartojamas įrankiui ar priemonei, su kuria kas nors daroma. Įvardžiuotinis dėmuo vartojamas po tam tikrų prieveiksmių, pavyzdžiui, "in" ir "on", tačiau po kitų prieveiksmių gali reikėti vartoti kitus dėmenis. Kiekvienas dėmuo turi ir kitų, ne tik išvardytų, paskirčių.
Lytis ir skaičius
Rusų kalboje daiktavardžiai yra vienos iš trijų lyčių: vyriškosios, moteriškosios arba giminės. Vyriškosios giminės daiktavardžiai paprastai baigiasi priebalsiais, giminės daiktavardžiai paprastai baigiasi galūnėmis -o arba -e, o moteriškosios giminės daiktavardžiai paprastai baigiasi galūnėmis -a arba -я. Daugiskaita veikia panašiai kaip ketvirtoji giminė. nes giminė nekeičia daugiskaitinių žodžių.
Būdvardžiai
Rusų kalboje būdvardis turi sutapti su žodžiu, kurį apibūdina, pagal giminę ir skaičių. Būdvardžiai, apibūdinantys moteriškosios giminės žodžius, vardininko linksnyje paprastai baigiasi galūnėmis -ая arba -яя. Vyriškosios giminės žodžius apibūdinantys būdvardžiai paprastai baigiasi galūnėmis -ый, -ий arba -ой. Veiksmažodžiai, apibūdinantys giminiškus žodžius, paprastai baigiasi galūne -ое arba -ее. Žodžiai, apibūdinantys daugiskaitą, paprastai baigiasi galūnėmis -ые arba -ие. Galūnės keičiasi priklausomai nuo padėties.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia kalba yra rusų?
A: Rusų kalba yra slavų kalba.
K: Kur daugiausia kalbama šia kalba?
A: Tai pagrindinė kalba, kuria kalbama Rusijoje, taip pat daugelyje kitų buvusios Sovietų Sąjungos dalių, pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Tadžikistane, Kirgizijoje, Moldovoje, Latvijoje, Lietuvoje, Turkmėnijoje ir Estijoje.
Klausimas: Ar rusų kalba yra indoeuropiečių kalba?
A: Taip, rusų kalba yra indoeuropiečių kalba.
Klausimas: Ar, be rusų kalbos, yra kitų rytų slavų kalbų?
A: Taip; kitos dvi rytų slavų kalbos yra ukrainiečių ir baltarusių.
Klausimas: Kokią abėcėlę naudoja rašytinė rusų kalba?
A: Rašytinėje rusų kalboje dažniausiai naudojama kirilica; tačiau kai kurie žmonės mokosi ją rašyti lotyniškomis raidėmis. Kitose rytų slavų kalbose ir kai kuriose pietų slavų kalbose taip pat vartojama kirilica.
Klausimas: Kuriose šalyse rusų kalba yra valstybinė kalba?
A:Rusų kalba yra oficiali Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano valstybinė kalba.
K: Ar tai viena iš šešių Jungtinių Tautų oficialiųjų kalbų?
Atsakymas: Taip; ji yra viena iš šešių oficialiųjų Jungtinių Tautų kalbų kartu su anglų kalba ispanų kalba prancūzų kalba arabų kalba ir kinų kalba.
