Baltarusija

Istorija

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą

Regione rasta ir Homo erectus, ir neandertaliečių palaikų. Nuo 5000 iki 2000 m. pr. m. e. čia gyveno Bandkeramikų kultūros. Iki 1 000 m. pr. m. e. šioje teritorijoje gyveno kimerai. Apie 500 m. pr. m. e. čia įsikūrė slavai. Apie 400-600 m. pr. m. e. perėjo hunai ir avarai. Jiems nepavyko išstumti slavų.

Dabartinės Baltarusijos regione VI a. pirmą kartą apsigyveno slavų gentys. Jie susidūrė su varangiais - skandinavų karių ir prekybininkų būriais. 862 m. jie įkūrė Kijevo Rusią.

Mirus Kijevo Rusios valdovui Jaroslavui I Išmintingajam, valstybė suskilo. Vėliau dalis jų buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Lietuva sudarė uniją su Lenkija. Unija baigėsi 1795 m. Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Žemė liko Rusijos sudėtyje, kol per Pirmąjį pasaulinį karą atiteko Vokietijos imperijai.

Nuo pradinės nepriklausomybės

Baltarusija pareiškė, kad 1918 m. kovo 25 d. buvo laisva nuo Vokietijos. Jie įkūrė Baltarusijos liaudies respubliką. Tada prasidėjo Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karas. Rusijos valdomos Baltarusijos dalis 1919 m. tapo Baltarusijos Tarybų Socialistine Respublika. Vėliau ji prijungta prie Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos. Pasibaigus karui, 1921 m. kitos žemės buvo padalytos tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos. 1922 m. Baltarusijos TSR tapo Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos steigėja. Vakarinė dabartinės Baltarusijos dalis liko Lenkijos sudėtyje.

1939 m. nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. Dalis Lenkijos buvo prijungta prie Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos. Dabar jos yra Vakarų Baltarusija.

1941 m. nacistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. BSSR buvo labiausiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais sovietų respublika. Per tą laiką Vokietija sunaikino 209 iš 290 respublikos miestų, 85 % respublikos pramonės ir daugiau kaip milijoną pastatų. Žuvo nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių. Baltarusijos gyventojų skaičius iki prieškario lygio grįžo tik 1971 m.

Josifas Stalinas norėjo, kad Baltarusijos SSR būtų labiau rusiška. Iš kitų Sovietų Sąjungos dalių į valdžią buvo siunčiami rusai. Baltarusių kalbos vartojimas buvo ribojamas. Po Stalino mirties 1953 m. Nikita Chruščiovas tęsė šį planą.

1986 m. Baltarusijos SSR buvo užteršta branduolinėmis medžiagomis dėl sprogimo Černobylio elektrinėje kaimyninėje Ukrainos SSR.

Baltarusija pareiškė, kad 1990 m. liepos 27 d. ji buvo laisva. Palaikant Komunistų partijai, 1991 m. rugpjūčio 25 d. šalies pavadinimas buvo pakeistas į Baltarusijos Respubliką.

Geografija

Baltarusija neturi išėjimo į jūrą ir yra daugiausia plokščia. Joje daug pelkėtų žemių. Baltarusijoje yra daug upelių ir 11 000 ežerų. Per šalį teka trys didelės upės: Nemunas, Pripetė ir Dniepras.

Aukščiausias taškas yra Dzyarzhynskaya Hara, 345 m (1132 pėdų). Baltarusijoje vyrauja hemiborealus drėgnas žemyninis klimatas (Dfb pagal Koeppeno klimato klasifikaciją).

Gamtiniai ištekliai: durpių telkiniai, nedideli naftos ir gamtinių dujų kiekiai, granitas, dolomitas (klintys), marmuras, kreida, smėlis, žvyras ir molis. Į Baltarusijos teritoriją pateko apie 70 % radiacijos, kurią sukėlė 1986 m. kaimyninės Ukrainos Černobylio atominės elektrinės avarija. Žemės ūkio naudmenos ir toliau kenčia nuo radiacijos iškritų.

Strustos ežeras Vitebsko vaivadijoje

Politika

Baltarusija yra prezidentinė respublika. Ją valdo prezidentas ir Nacionalinė asamblėja.

Žmogaus teisės

A. Lukašenka save apibūdino kaip "autoritarinio valdymo stiliaus" šalininką. Vakarų šalys A. Lukašenkos valdomą Baltarusiją apibūdino kaip diktatūrą. Europos Taryba nuo 1997 m. neleido Baltarusijai tapti ES nare dėl nedemokratiško balsavimo.

Karinis

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra trijų rūšių: kariuomenė, oro pajėgos ir Gynybos ministerijos jungtinis štabas. Gynybos ministerijai vadovauja generolas leitenantas Jurijus Žadobinas. Aleksandras Lukašenka (kaip prezidentas) yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Skyriai

Baltarusija suskirstyta į šešis regionus. Jie pavadinti pagal miestų, kurie yra jų administraciniai centrai, pavadinimus.

Regionai (su administraciniais centrais):

1. Bresto regionas (Brestas)
2. Gomelio regionas (Gomelis)
3. Gardino regionas (Gardinas)
4. Mogiliovo sritis (Mogiliovas)
5. Minsko sritis (Minskas)
6. Vitebsko sritis (Vitebskas)

Specialioji administracinė apygarda:

1. Minsko miestas

Baltarusijos regionai

Ekonomika

Didžiąją Baltarusijos ekonomikos dalį kontroliuoja valstybė. Ji apibūdinama kaip "sovietinė". Šalis yra priklausoma nuo Rusijos dėl kai kurių importuojamų prekių, įskaitant naftą. Nuo 1994 m. Baltarusija daugiausia eksportavo sunkiąją techniką (ypač traktorius), žemės ūkio produktus ir energetikos produktus.

Demografiniai duomenys

2009 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius - 9 503 807. Etniniai baltarusiai sudaro 83,7 % visų Baltarusijos gyventojų. Kitos didžiausios etninės grupės yra: Rusai (8,3 %), lenkai (3,1 %) ir ukrainiečiai (1,7 %). Minske, šalies sostinėje ir didžiausiame mieste, 2009 m. duomenimis, gyvena 1 836 808 gyventojai. Gomelis, kuriame gyvena 481 000 žmonių, yra antras pagal dydį miestas ir yra Homiel Voblast sostinė. Kiti dideli miestai yra Mogiliovas (365 100), Vitebskas (342 400), Gardinas (314 800) ir Brestas (298 300). Kitas Baltarusijos vietoves žr. straipsnyje Baltarusijos gyvenviečių sąrašas.

Kultūra

Literatūra

Baltarusių literatūra prasidėjo nuo XI-XIII a. religinės raštijos. XVI a. Polocko gyventojas Pranciškus Skaryna išvertė Bibliją į baltarusių kalbą. Šiuolaikinė baltarusių literatūros era prasidėjo XIX a. pabaigoje. Vienas iš svarbių rašytojų buvo Janka Kupala. Po nacių okupacijos keli poetai ir rašytojai išvyko į tremtį. Jie negrįžo iki XX a. septintojo dešimtmečio. Paskutinis didelis baltarusių literatūros atgimimas įvyko XX a. septintajame dešimtmetyje, kai buvo išleisti Vasilijaus Bykovos ir Vladimiro Karatkievičiaus romanai.

Muzika

XIX a. lenkų kompozitorius Stanisławas Moniuszko, gyvendamas Minske, kūrė operas ir kamerinės muzikos kūrinius. XIX a. pabaigoje didžiuosiuose Baltarusijos miestuose susikūrė nuosavos operos ir baleto trupės.

Minsko nacionalinis akademinis baleto teatras 1996 m. buvo apdovanotas "Benois de la Dance" prizu kaip geriausia baleto trupė pasaulyje. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo roko muzika, nors Baltarusijos vyriausybė stengėsi apriboti per radiją transliuojamos užsienio muzikos kiekį. Nuo 2004 m. Baltarusija siunčia atlikėjus į Eurovizijos dainų konkursą.

Suknelė

Tradiciniai baltarusių drabužiai yra iš Kijevo Rusios laikotarpio. Dėl vėsaus klimato drabužiai buvo siuvami taip, kad išlaikytų kūno šilumą, ir dažniausiai buvo gaminami iš linų arba vilnos.

Virtuvė

Baltarusių virtuvėje vyrauja daržovės, mėsa (ypač kiauliena) ir duona. Maistas paprastai lėtai verdamas arba troškinamas. Tipiškas baltarusis valgo lengvus pusryčius ir du sočius patiekalus, o vakarienė yra didžiausias dienos valgis. Baltarusijoje valgoma kvietinė ir ruginė duona. Rugių yra daugiau, nes kviečiams auginti sąlygos per atšiaurios. Norėdamas parodyti svetingumą, šeimininkas, sveikindamas svečią ar lankytoją, duoda duonos ir druskos. Baltarusijoje populiarūs gėrimai yra rusiška kvietinė degtinė ir rūgpienis, rūgpienis - tai gėrimas, gaminamas iš fermentuotų salyklinių rudos duonos arba ruginių miltų. Į kvasą taip pat galima įmaišyti griežinėliais pjaustytų daržovių ir pagaminti šaltą sriubą, vadinamą okroška.

Pasaulio paveldo objektai

Baltarusijoje yra keturios pasaulio paveldo vietovės: Mir pilies kompleksas, Nesvyžiaus pilis, Belovežskaja puša (bendra su Lenkija) ir Struvės geodezinis lankas (bendras su devyniomis kitomis šalimis).