Baltarusija (oficialus pavadinimas – Baltarusijos Respublika) yra valstybė Rytų Europoje. Joje gyvena apie 9–9,5 mln. žmonių. Jos sostinė yra Minskas. Iki 1991 m. Baltarusija priklausė Sovietų Sąjungai. Nuo 1994 m. šalies prezidentu yra Aleksandras Lukašenka. Baltarusija ribojasi su Rusija, Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija. Daugiau kaip keturiasdešimt procentų iš 207 600 kvadratinių kilometrų (80 200 kv. mylių) teritorijos užima miškai.

Tarptautinė priklausomybė ir narystė

Baltarusija yra JT narė ir dalyvauja keliuose regioniniuose bei tarptautiniuose susitarimuose bei organizacijose, tarp jų – NVS, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSO), Eurasijos ekonominė sąjungą (EAEU) ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės struktūrose (nuo 1997 m. balandžio 2 d.).

Trumpa istorija

Iki XX a. dabartinės Baltarusijos žemės priklausė įvairioms valstybinėms struktūroms. Juose istoriniuose perioduose svarbų vaidmenį turėjo Polocko kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkijos-Lietuvos sandrauga ir vėliau Rusijos imperija. Po Rusijos revoliucijos šis regionas tapo Sovietų Sąjungos dalimi ir buvo pavadintas Baltarusijos Tarybų Socialistine Respublika (BTSR).

Šiuolaikines sienas Baltarusija įgavo 1939 m., kai po sovietų invazijos į Lenkiją prie jos buvo prijungtos kai kurios Antrosios Lenkijos Respublikos teritorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą šalis buvo smarkiai nuniokota: žuvo maždaug trečdalis gyventojų ir buvo sunaikinta didelė dalis ekonomikos. 1945 m. Baltarusijos TSR kartu su Sovietų Sąjunga ir Ukrainos TSR tapo Jungtinių Tautų Organizacijos steigėja.

1990 m. liepos 27 d. respublikos parlamentas paskelbė Baltarusijos suverenitetą. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, 1991 m. rugpjūčio 25 d. Baltarusija tapo nepriklausoma valstybe.

Geografija ir gamta

Baltarusija yra žemuma, kuriai būdingi lygumų reljefas, daug pelkių ir plataus masto miškingumas. Svarbiausios upės – Dnepras, Nemunas, Pripetė ir Vakarinė Dvina (Daugava), jos svarbios žemės ūkiui ir energetikai. Klimatas – pereinamasis nuo jūrinio į žemyninį: šaltos žiemos ir šiltos vasaros.

Apskričios: šalis administraciniu požiūriu skirstoma į kelias sritis (oblasts), iš jų žymiausios – Minsko, Bresto, Vitebsko, Gardino (Grodno), Mogiliovo ir Homelio sritys. Sostinė Minskas yra politinis, ekonominis ir kultūrinis centras.

Gamtos ir saugomos teritorijos: Baltarusijoje yra svarbių gamtinių paveldo objektų, pavyzdžiui, didelės saugomos miškų ir pelkių teritorijos; dalis senųjų miškų – tarp jų ir Białowieża (Belovežo giria) – saugoma dėl biologinės įvairovės.

Gyventojai ir kalbos

Daugiau kaip 70 % Baltarusijos gyventojų gyvena miestuose. Daugiau kaip 80 % gyventojų yra etniniai baltarusiai; tarp mažumų vyrauja rusai, lenkai ir ukrainiečiai. Šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų. Praktikoje rusų kalba dažnai vartojama kasdienėje komunikacijoje ir versle, tuo tarpu baltarusių kalba išsaugo svarbų kultūrinį vaidmenį.

Religija: pagrindinė religija – rusų stačiatikybė. Antroji pagal populiarumą – Romos katalikybė, ypatingai paplitusi vakariniuose regionuose. Taip pat yra protestantų, judaizmo palikimas bei kitų tikėjimų bendruomenės.

Demografinės tendencijos: per pastaruosius dešimtmečius šalis patyrė gyventojų mažėjimą ir senėjimą dėl emigracijos, žemos gimstamumo ir kitų socialinių veiksnių.

Politika ir santykiai su kitomis šalimis

Baltarusijos politinę sistemą charakterizuoja stipri prezidento valdžia. Nuo 1994 m. valdžioje esantis Aleksandras Lukašenka vykdė centralizuotą politiką ir ribotą disidentų bei opozicijos veiklos galimybes. 2020 m. prezidento rinkimai ir vėlesni protestai sulaukė plačios tarptautinės kritikos dėl manipuliacijų rinkimais ir smurto prieš protestuotojus; tai paskatino sankcijas iš ES, JAV ir kitų valstybių.

Baltarusija palaiko labai glaudžius ekonominius ir politinius santykius su Rusija, kurioms svarbi energetinių išteklių, prekybos ir saugumo sritys. Šalis yra dalis Eurasijos ekonominės sąjungos ir turi specialias sąjungines sutartis su Rusija.

Ekonomika

Ekonomika pagrįsta pramonės (mašinų gamyba, metalurgija, chemijos pramonė, naftos perdirbimas), žemės ūkio (pienininkystė, grūdai, bulvės) ir energetikos sektoriais. Po Nepriklausomybės laikotarpiu išliko daug valstybinių įmonių, o ekonomika turi stiprių ryšių su Rusija. Dėl politinio klimato ir tarptautinių sankcijų šalies ekonomika susiduria su iššūkiais pritraukiant užsienio investicijas.

Kultūra

Baltarusijos kultūra turi gilias folkloro, literatūros ir liaudies meno tradicijas. Žymūs literatai – Janka Kupala ir Jakub Kolas – formavo modernią baltarusių literatūrą. Valstybėje veikia teatrai, muziejai ir kultūros festivaliai; Minskas yra pagrindinis kultūros centras. Taip pat svarbūs istorijos paminklai, pavyzdžiui, Nesvyžiaus pilis ir kiti architektūriniai paminklai.

Aplinkos problemos ir paveldas

Vienas iš didelių iššūkių – 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmės, kurios ypač paveikė pietrytinę šalies dalį (Homelio sritį), palikdamos ilgalaikes radiacinės taršos žymes žemės ūkiui ir sveikatai. Dėl intensyvios pramonės ir sovietinio palikimo taip pat reikalingi investicijos į aplinkos apsaugą bei modernizaciją.

Išvados

Baltarusija yra šalis su sudėtinga istorija ir stipriu kultūriniu palikimu. Jos geografinė padėtis tarp Europos ir Rusijos, dideli miškų plotai, istorinis paveldas bei stiprūs rusų ryšiai formuoja šalies politinį, ekonominį ir kultūrinį veidą. Per pastarąjį dešimtmetį politinė situacija ir tarptautiniai santykiai ženkliai paveikė šalies plėtrą ir padėtį tarptautinėje bendruomenėje.