Baltarusija — istorija, geografija, gyventojai ir politika
Atraskite Baltarusiją: išsamiai apie istoriją, geografiją, gyventojus ir politiką — Minskas, demografija, santykiai su kaimynais, sovietinė praeitis ir dabarties iššūkiai.
Baltarusija (oficialus pavadinimas – Baltarusijos Respublika) yra valstybė Rytų Europoje. Joje gyvena apie 9–9,5 mln. žmonių. Jos sostinė yra Minskas. Iki 1991 m. Baltarusija priklausė Sovietų Sąjungai. Nuo 1994 m. šalies prezidentu yra Aleksandras Lukašenka. Baltarusija ribojasi su Rusija, Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija. Daugiau kaip keturiasdešimt procentų iš 207 600 kvadratinių kilometrų (80 200 kv. mylių) teritorijos užima miškai.
Tarptautinė priklausomybė ir narystė
Baltarusija yra JT narė ir dalyvauja keliuose regioniniuose bei tarptautiniuose susitarimuose bei organizacijose, tarp jų – NVS, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSO), Eurasijos ekonominė sąjungą (EAEU) ir Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės struktūrose (nuo 1997 m. balandžio 2 d.).
Trumpa istorija
Iki XX a. dabartinės Baltarusijos žemės priklausė įvairioms valstybinėms struktūroms. Juose istoriniuose perioduose svarbų vaidmenį turėjo Polocko kunigaikštystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkijos-Lietuvos sandrauga ir vėliau Rusijos imperija. Po Rusijos revoliucijos šis regionas tapo Sovietų Sąjungos dalimi ir buvo pavadintas Baltarusijos Tarybų Socialistine Respublika (BTSR).
Šiuolaikines sienas Baltarusija įgavo 1939 m., kai po sovietų invazijos į Lenkiją prie jos buvo prijungtos kai kurios Antrosios Lenkijos Respublikos teritorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą šalis buvo smarkiai nuniokota: žuvo maždaug trečdalis gyventojų ir buvo sunaikinta didelė dalis ekonomikos. 1945 m. Baltarusijos TSR kartu su Sovietų Sąjunga ir Ukrainos TSR tapo Jungtinių Tautų Organizacijos steigėja.
1990 m. liepos 27 d. respublikos parlamentas paskelbė Baltarusijos suverenitetą. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, 1991 m. rugpjūčio 25 d. Baltarusija tapo nepriklausoma valstybe.
Geografija ir gamta
Baltarusija yra žemuma, kuriai būdingi lygumų reljefas, daug pelkių ir plataus masto miškingumas. Svarbiausios upės – Dnepras, Nemunas, Pripetė ir Vakarinė Dvina (Daugava), jos svarbios žemės ūkiui ir energetikai. Klimatas – pereinamasis nuo jūrinio į žemyninį: šaltos žiemos ir šiltos vasaros.
Apskričios: šalis administraciniu požiūriu skirstoma į kelias sritis (oblasts), iš jų žymiausios – Minsko, Bresto, Vitebsko, Gardino (Grodno), Mogiliovo ir Homelio sritys. Sostinė Minskas yra politinis, ekonominis ir kultūrinis centras.
Gamtos ir saugomos teritorijos: Baltarusijoje yra svarbių gamtinių paveldo objektų, pavyzdžiui, didelės saugomos miškų ir pelkių teritorijos; dalis senųjų miškų – tarp jų ir Białowieża (Belovežo giria) – saugoma dėl biologinės įvairovės.
Gyventojai ir kalbos
Daugiau kaip 70 % Baltarusijos gyventojų gyvena miestuose. Daugiau kaip 80 % gyventojų yra etniniai baltarusiai; tarp mažumų vyrauja rusai, lenkai ir ukrainiečiai. Šalyje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų. Praktikoje rusų kalba dažnai vartojama kasdienėje komunikacijoje ir versle, tuo tarpu baltarusių kalba išsaugo svarbų kultūrinį vaidmenį.
Religija: pagrindinė religija – rusų stačiatikybė. Antroji pagal populiarumą – Romos katalikybė, ypatingai paplitusi vakariniuose regionuose. Taip pat yra protestantų, judaizmo palikimas bei kitų tikėjimų bendruomenės.
Demografinės tendencijos: per pastaruosius dešimtmečius šalis patyrė gyventojų mažėjimą ir senėjimą dėl emigracijos, žemos gimstamumo ir kitų socialinių veiksnių.
Politika ir santykiai su kitomis šalimis
Baltarusijos politinę sistemą charakterizuoja stipri prezidento valdžia. Nuo 1994 m. valdžioje esantis Aleksandras Lukašenka vykdė centralizuotą politiką ir ribotą disidentų bei opozicijos veiklos galimybes. 2020 m. prezidento rinkimai ir vėlesni protestai sulaukė plačios tarptautinės kritikos dėl manipuliacijų rinkimais ir smurto prieš protestuotojus; tai paskatino sankcijas iš ES, JAV ir kitų valstybių.
Baltarusija palaiko labai glaudžius ekonominius ir politinius santykius su Rusija, kurioms svarbi energetinių išteklių, prekybos ir saugumo sritys. Šalis yra dalis Eurasijos ekonominės sąjungos ir turi specialias sąjungines sutartis su Rusija.
Ekonomika
Ekonomika pagrįsta pramonės (mašinų gamyba, metalurgija, chemijos pramonė, naftos perdirbimas), žemės ūkio (pienininkystė, grūdai, bulvės) ir energetikos sektoriais. Po Nepriklausomybės laikotarpiu išliko daug valstybinių įmonių, o ekonomika turi stiprių ryšių su Rusija. Dėl politinio klimato ir tarptautinių sankcijų šalies ekonomika susiduria su iššūkiais pritraukiant užsienio investicijas.
Kultūra
Baltarusijos kultūra turi gilias folkloro, literatūros ir liaudies meno tradicijas. Žymūs literatai – Janka Kupala ir Jakub Kolas – formavo modernią baltarusių literatūrą. Valstybėje veikia teatrai, muziejai ir kultūros festivaliai; Minskas yra pagrindinis kultūros centras. Taip pat svarbūs istorijos paminklai, pavyzdžiui, Nesvyžiaus pilis ir kiti architektūriniai paminklai.
Aplinkos problemos ir paveldas
Vienas iš didelių iššūkių – 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmės, kurios ypač paveikė pietrytinę šalies dalį (Homelio sritį), palikdamos ilgalaikes radiacinės taršos žymes žemės ūkiui ir sveikatai. Dėl intensyvios pramonės ir sovietinio palikimo taip pat reikalingi investicijos į aplinkos apsaugą bei modernizaciją.
Išvados
Baltarusija yra šalis su sudėtinga istorija ir stipriu kultūriniu palikimu. Jos geografinė padėtis tarp Europos ir Rusijos, dideli miškų plotai, istorinis paveldas bei stiprūs rusų ryšiai formuoja šalies politinį, ekonominį ir kultūrinį veidą. Per pastarąjį dešimtmetį politinė situacija ir tarptautiniai santykiai ženkliai paveikė šalies plėtrą ir padėtį tarptautinėje bendruomenėje.
Istorija
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą
Regione rasta ir Homo erectus, ir neandertaliečių palaikų. Nuo 5000 iki 2000 m. pr. m. e. čia gyveno Bandkeramikų kultūros. Iki 1 000 m. pr. m. e. šioje teritorijoje gyveno kimerai. Apie 500 m. pr. m. e. čia įsikūrė slavai. Apie 400-600 m. pr. m. e. perėjo hunai ir avarai. Jiems nepavyko išstumti slavų.
Dabartinės Baltarusijos regione VI a. pirmą kartą apsigyveno slavų gentys. Jie susidūrė su varangiais - skandinavų karių ir prekybininkų būriais. 862 m. jie įkūrė Kijevo Rusią.
Mirus Kijevo Rusios valdovui Jaroslavui I Išmintingajam, valstybė suskilo. Vėliau dalis jų buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Lietuva sudarė uniją su Lenkija. Unija baigėsi 1795 m. Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Žemė liko Rusijos sudėtyje, kol per Pirmąjį pasaulinį karą atiteko Vokietijos imperijai.
Nuo pradinės nepriklausomybės
Baltarusija pareiškė, kad 1918 m. kovo 25 d. buvo laisva nuo Vokietijos. Jie įkūrė Baltarusijos liaudies respubliką. Tada prasidėjo Lenkijos ir Sovietų Sąjungos karas. Rusijos valdomos Baltarusijos dalis 1919 m. tapo Baltarusijos Tarybų Socialistine Respublika. Vėliau ji prijungta prie Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos. Pasibaigus karui, 1921 m. kitos žemės buvo padalytos tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos. 1922 m. Baltarusijos TSR tapo Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos steigėja. Vakarinė dabartinės Baltarusijos dalis liko Lenkijos sudėtyje.
1939 m. nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia. Dalis Lenkijos buvo prijungta prie Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos. Dabar jos yra Vakarų Baltarusija.
1941 m. nacistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. BSSR buvo labiausiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais sovietų respublika. Per tą laiką Vokietija sunaikino 209 iš 290 respublikos miestų, 85 % respublikos pramonės ir daugiau kaip milijoną pastatų. Žuvo nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių. Baltarusijos gyventojų skaičius iki prieškario lygio grįžo tik 1971 m.
Josifas Stalinas norėjo, kad Baltarusijos SSR būtų labiau rusiška. Iš kitų Sovietų Sąjungos dalių į valdžią buvo siunčiami rusai. Baltarusių kalbos vartojimas buvo ribojamas. Po Stalino mirties 1953 m. Nikita Chruščiovas tęsė šį planą.
1986 m. Baltarusijos SSR buvo užteršta branduolinėmis medžiagomis dėl sprogimo Černobylio elektrinėje kaimyninėje Ukrainos SSR.
Baltarusija pareiškė, kad 1990 m. liepos 27 d. ji buvo laisva. Palaikant Komunistų partijai, 1991 m. rugpjūčio 25 d. šalies pavadinimas buvo pakeistas į Baltarusijos Respubliką.
Geografija
Baltarusija neturi išėjimo į jūrą ir yra daugiausia plokščia. Joje daug pelkėtų žemių. Baltarusijoje yra daug upelių ir 11 000 ežerų. Per šalį teka trys didelės upės: Nemunas, Pripetė ir Dniepras.
Aukščiausias taškas yra Dzyarzhynskaya Hara, 345 m (1132 pėdų). Baltarusijoje vyrauja hemiborealus drėgnas žemyninis klimatas (Dfb pagal Koeppeno klimato klasifikaciją).
Gamtiniai ištekliai: durpių telkiniai, nedideli naftos ir gamtinių dujų kiekiai, granitas, dolomitas (klintys), marmuras, kreida, smėlis, žvyras ir molis. Į Baltarusijos teritoriją pateko apie 70 % radiacijos, kurią sukėlė 1986 m. kaimyninės Ukrainos Černobylio atominės elektrinės avarija. Žemės ūkio naudmenos ir toliau kenčia nuo radiacijos iškritų.
Strustos ežeras Vitebsko vaivadijoje
Politika
Baltarusija yra prezidentinė respublika. Ją valdo prezidentas ir Nacionalinė asamblėja.
Žmogaus teisės
A. Lukašenka save apibūdino kaip "autoritarinio valdymo stiliaus" šalininką. Vakarų šalys A. Lukašenkos valdomą Baltarusiją apibūdino kaip diktatūrą. Europos Taryba nuo 1997 m. neleido Baltarusijai tapti ES nare dėl nedemokratiško balsavimo.
Karinis
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra trijų rūšių: kariuomenė, oro pajėgos ir Gynybos ministerijos jungtinis štabas. Gynybos ministerijai vadovauja generolas leitenantas Jurijus Žadobinas. Aleksandras Lukašenka (kaip prezidentas) yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Skyriai
Baltarusija suskirstyta į šešis regionus. Jie pavadinti pagal miestų, kurie yra jų administraciniai centrai, pavadinimus.
Regionai (su administraciniais centrais):
- Bresto regionas (Brestas)
- Gomelio regionas (Gomelis)
- Gardino regionas (Gardinas)
- Mogiliovo sritis (Mogiliovas)
- Minsko sritis (Minskas)
- Vitebsko sritis (Vitebskas)
Specialioji administracinė apygarda:
- Minsko miestas
Baltarusijos regionai
Ekonomika
Didžiąją Baltarusijos ekonomikos dalį kontroliuoja valstybė. Ji apibūdinama kaip "sovietinė". Šalis yra priklausoma nuo Rusijos dėl kai kurių importuojamų prekių, įskaitant naftą. Nuo 1994 m. Baltarusija daugiausia eksportavo sunkiąją techniką (ypač traktorius), žemės ūkio produktus ir energetikos produktus.
Demografiniai duomenys
2009 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius - 9 503 807. Etniniai baltarusiai sudaro 83,7 % visų Baltarusijos gyventojų. Kitos didžiausios etninės grupės yra: Rusai (8,3 %), lenkai (3,1 %) ir ukrainiečiai (1,7 %). Minske, šalies sostinėje ir didžiausiame mieste, 2009 m. duomenimis, gyvena 1 836 808 gyventojai. Gomelis, kuriame gyvena 481 000 žmonių, yra antras pagal dydį miestas ir yra Homiel Voblast sostinė. Kiti dideli miestai yra Mogiliovas (365 100), Vitebskas (342 400), Gardinas (314 800) ir Brestas (298 300). Kitas Baltarusijos vietoves žr. straipsnyje Baltarusijos gyvenviečių sąrašas.
Kultūra
Literatūra
Baltarusių literatūra prasidėjo nuo XI-XIII a. religinės raštijos. XVI a. Polocko gyventojas Pranciškus Skaryna išvertė Bibliją į baltarusių kalbą. Šiuolaikinė baltarusių literatūros era prasidėjo XIX a. pabaigoje. Vienas iš svarbių rašytojų buvo Janka Kupala. Po nacių okupacijos keli poetai ir rašytojai išvyko į tremtį. Jie negrįžo iki XX a. septintojo dešimtmečio. Paskutinis didelis baltarusių literatūros atgimimas įvyko XX a. septintajame dešimtmetyje, kai buvo išleisti Vasilijaus Bykovos ir Vladimiro Karatkievičiaus romanai.
Muzika
XIX a. lenkų kompozitorius Stanisławas Moniuszko, gyvendamas Minske, kūrė operas ir kamerinės muzikos kūrinius. XIX a. pabaigoje didžiuosiuose Baltarusijos miestuose susikūrė nuosavos operos ir baleto trupės.
Minsko nacionalinis akademinis baleto teatras 1996 m. buvo apdovanotas "Benois de la Dance" prizu kaip geriausia baleto trupė pasaulyje. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo roko muzika, nors Baltarusijos vyriausybė stengėsi apriboti per radiją transliuojamos užsienio muzikos kiekį. Nuo 2004 m. Baltarusija siunčia atlikėjus į Eurovizijos dainų konkursą.
Suknelė
Tradiciniai baltarusių drabužiai yra iš Kijevo Rusios laikotarpio. Dėl vėsaus klimato drabužiai buvo siuvami taip, kad išlaikytų kūno šilumą, ir dažniausiai buvo gaminami iš linų arba vilnos.
Virtuvė
Baltarusių virtuvėje vyrauja daržovės, mėsa (ypač kiauliena) ir duona. Maistas paprastai lėtai verdamas arba troškinamas. Tipiškas baltarusis valgo lengvus pusryčius ir du sočius patiekalus, o vakarienė yra didžiausias dienos valgis. Baltarusijoje valgoma kvietinė ir ruginė duona. Rugių yra daugiau, nes kviečiams auginti sąlygos per atšiaurios. Norėdamas parodyti svetingumą, šeimininkas, sveikindamas svečią ar lankytoją, duoda duonos ir druskos. Baltarusijoje populiarūs gėrimai yra rusiška kvietinė degtinė ir rūgpienis, rūgpienis - tai gėrimas, gaminamas iš fermentuotų salyklinių rudos duonos arba ruginių miltų. Į kvasą taip pat galima įmaišyti griežinėliais pjaustytų daržovių ir pagaminti šaltą sriubą, vadinamą okroška.
Pasaulio paveldo objektai
Baltarusijoje yra keturios pasaulio paveldo vietovės: Mir pilies kompleksas, Nesvyžiaus pilis, Belovežskaja puša (bendra su Lenkija) ir Struvės geodezinis lankas (bendras su devyniomis kitomis šalimis).
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Baltarusijos sostinė?
A: Baltarusijos sostinė yra Minskas.
K: Kada Baltarusija tapo nepriklausoma?
A: Baltarusija tapo nepriklausoma 1991 m. rugpjūčio 25 d.
K: Kiek žmonių gyvena Baltarusijoje?
A: Baltarusijoje gyvena apie devynis milijonus žmonių.
K: Kokios šalys ribojasi su Baltarusija?
A: Su Baltarusija ribojasi šios šalys: Rusija, Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija.
K: Kokią dalį Baltarusijos teritorijos užima miškai?
Atsakymas: Daugiau kaip keturiasdešimt procentų iš 207 600 kvadratinių kilometrų ploto (80 200 kv. mylių) užima miškai.
K: Kokios religijos išpažįstamos šalyje?
A: Pagrindinė šalies religija yra rusų stačiatikybė, o Romos katalikybė turi daug mažiau pasekėjų.
K: Kas buvo Baltarusijos prezidentas 1994-2020 m.?
A: 1994-2020 m. Baltarusijos prezidentu buvo Aleksandras Lukašenka.
Ieškoti