Černobylio avarija
Černobylio katastrofa - branduolinė nelaimė, įvykusi 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje Pripetėje, Ukrainoje. Tuo metu Ukraina priklausė Sovietų Sąjungai.
Šis įvykis buvo viena didžiausių avarijų branduolinės energetikos istorijoje. Pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę ji buvo įvertinta 7 lygiu, t. y. pačiu sunkiausiu lygiu. Vienintelė kita avarija, įvertinta 7 lygiu, yra Fukušimos avarija. Kadangi elektrinėje naudoti RBMK reaktoriai neturėjo apsauginio pastato, kuris sulaikytų radiaciją, radioaktyviosios iškritos pasklido virš dalies Vakarų Sovietų Sąjungos, Rytų Europos, Skandinavijos, Jungtinės Karalystės ir rytinės JAV dalies. Didelės Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijos buvo smarkiai užterštos. Apie 60 % radioaktyviųjų kritulių nukrito Baltarusijoje. Apie 360 000 žmonių reikėjo perkelti į kitas vietas, kur jie galėtų gyventi po avarijos. Be to, daug žmonių sirgo ilgalaikėmis ligomis, o kai kuriems net buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys ir ūmus apsinuodijimas radiacija.
Prieš avariją buvo planuojama sumažinti galią. Iki dieninės pamainos pradžios galios lygis pasiekė 50 %. Po to atsitiktinai viena iš regioninių elektrinių atsijungė. Tuomet buvo paprašyta atidėti tolesnį galios mažinimą. Nepaisant šio prašymo, galios mažinimas ir pasirengimas turėjusiam įvykti bandymui buvo tęsiamas.
Avarija įvyko, kai ketvirtajame reaktoriuje labai padidėjo galia. Dėl to sprogo reaktoriaus aktyvioji zona. Dėl šio sprogimo į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų ir kuro. Dėl to ėmė degti iš grafito pagamintas neutronų lėtintuvas. Dėl gaisro išsiskyrė dar daugiau radioaktyviųjų teršalų, kurie su gaisro dūmais pateko į aplinką.
Ketvirtasis reaktorius buvo uždengtas iš plieno ir betono pagamintu sarkofagu, kad būtų sustabdyta daugiau radiacijos, kurią skleidžia tokie elementai kaip koris, uranas ir plutonis, taip pat radioaktyvios dulkės. 2016 m. sarkofagas buvo uždengtas "New Safe Confinement" konstrukcija.
Ši avarija sukėlė susirūpinimą dėl sovietinės branduolinės energetikos pramonės saugumo. Sovietų Sąjunga kuriam laikui pristabdė savo branduolinės pramonės plėtros procesą. Dėl avarijos sovietų vyriausybė taip pat turėjo tapti mažiau slapta. Nuo to laiko Rusija, Ukraina ir Baltarusija tapo atskiromis valstybėmis. Šioms šalims dėl avarijos teko nuolat patirti dekontaminavimo (radiacijos šalinimo) ir sveikatos priežiūros išlaidų. Dėl radiacijos poveikio padidėja rizika susirgti vėžiu - mirtina liga. Sunku tiksliai nustatyti, kiek žmonių mirė dėl Černobylio įvykių. Černobylio avarija įvyko, kai kai kurie darbuotojai tikrino reaktoriaus saugumą. Buvo išjungti kai kurie įrenginiai, kurie neleido reaktoriui sprogti. Tuomet įvyko energijos šuolis, reaktorius tapo nevaldomas ir sprogo.
Dauguma nukentėjusių žmonių dar nemirė. Kai ir jei nukentėję žmonės mirs nuo vėžio ar su juo susijusių ligų, bus sunku pasakyti, ar tai įvyko dėl avarijos. 2005 m. TATENA ataskaitoje rašoma apie 56 tiesioginius mirties atvejus; iš jų 47 buvo avarijos darbuotojai, o 9 vaikai mirė nuo skydliaukės vėžio. Ataskaitoje manoma, kad nuo ilgalaikių ligų, susijusių su avarija, gali mirti iki 4 000 žmonių. Tačiau kitais vertinimais, kuriuos pateikė susirūpinusių mokslininkų sąjunga (Union of Concerned Scientists) arba "Greenpeace" (Greenpeace), dėl avarijos žuvo nuo 4 000 iki 27 000 žmonių.
Černobylio atominės elektrinės 4-asis reaktorius, jį gaubiantis sarkofagas ir memorialinis paminklas, 2009 m.
Užterštumo ceziu-137 žemėlapis 1999 m., praėjus dešimtmečiui po Černobylio krizės. Vis dar galioja įsakymai apriboti Černobylio iškritomis užteršto maisto gamybą, gabenimą ir vartojimą
Černobylyje sugriautas ketvirtasis blokas, nufotografuotas netrukus po sprogimo
RBMK reaktorius Leningrado atominėje elektrinėje, beveik identiškas Černobylio reaktoriui
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas nutiko Černobylio atominėje elektrinėje 1986 m. balandį?
A: 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje, esančioje netoli Pripetės miesto Ukrainoje, įvyko branduolinė katastrofa.
K: Kur buvo Černobylio atominė elektrinė?
A.: Černobylio atominė elektrinė buvo maždaug už 110 km į šiaurę nuo Kijevo, kuris tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai.
K.: Kokio sunkumo avarija buvo įvertinta pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę?
A: Černobylio avarija buvo įvertinta 7 lygiu, kuris pagal Tarptautinę branduolinių įvykių skalę yra pats sunkiausias.
K: Koks kitas įvykis šioje skalėje buvo įvertintas 7 lygiu?
A.: Vienintelis kitas įvykis, kuriam šioje skalėje suteiktas 7 lygis, yra Fukušima.
K: Kur nukrito didžioji dalis radioaktyviųjų Černobylio radioaktyviųjų iškritų?
A: Daugiausia radioaktyviųjų Černobylio radioaktyviųjų iškritų pateko į Baltarusiją - apie 60 %, remiantis skaičiavimais.
K: Kiek žmonių nukentėjo nuo šios nelaimės ir turėjo būti perkelti?
A: Po šios nelaimės iš radiacija užterštų teritorijų reikėjo perkelti apie 360 000 žmonių.
Klausimas: Kokios ilgalaikės ligos yra susijusios su šios avarijos metu patirta radiacija? A.: Šios avarijos metu radiacija apšvitinti žmonės patyrė ūmų apsinuodijimą radiacija ir ilgalaikes ligas, pavyzdžiui, skydliaukės vėžį.
