Branduolinės ir radiacinės avarijos: didžiausios katastrofos pasaulyje

Branduolinės ir radiacinės avarijos: didžiausios pasaulio katastrofos — Černobylis, povandeninių laivų avarijos, pasekmės ir išmoktos pamokos.

Autorius: Leandro Alegsa

19-01-2026 14:53

Toliau pateikiamas didžiausių nelaimių, įvykusių branduolinėse elektrinėse ir kituose branduoliniuose objektuose visame pasaulyje, sąrašas:

1986 m. Černobylio avarija (Ukraina) – viena didžiausių iki šiol įvykusių branduolinių katastrofų. 1986 m. balandžio 26 d. Černobylio atominėje elektrinėje įvyko sprogimas ir reaktoriaus grafito gaisras, dėl kurio į aplinką pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Per šią avariją tiesiogiai žuvo 30 žmonių ir buvo padaryta maždaug 7 mlrd. dolerių žala turtui. 2005 m. paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad dėl šios avarijos galiausiai mirė dar iki 4 000 vėžiu sergančių asmenų, kurie patyrė didelį radiacijos poveikį. Avarijos metu radioaktyviosios iškritos buvo sutelktos Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Netrukus po avarijos iš šių teritorijų buvo priverstinai perkelta apie 350 000 žmonių. Avarija atskleidė RBMK reaktorių konstrukcijos ir valdymo trūkumus, o aplink reaktorių susiformavo ~30 km spindulio evakuacijos zona (t. y. „Černobylio zona“). Vėlesnėse dekadose vyko ilgalaikiai sanavimo darbai, pastatyti apsauginiai uždangalai (angl. sarcophagus, vėliau – „New Safe Confinement“) ir buvo pradėta ilgalaikė teritorijų rekultivacija.

Pagrindinės katastrofos ir incidentai (santrauka)

Kyshtym / Mayak (SSSR, 1957) – techninis incidentas cheminio ir radiacinio atliekų saugykloje (vadinamoji Kyshtym katastrofa). Nustatyta didelė radioaktyviųjų medžiagų tarša, priverstinai evakuota tūkstančiai gyventojų. Dėl Sovietų slaptumo tikslių mirčių skaičių nėra; ilgalaikis poveikis sveikatai ir aplinkai buvo reikšmingas.
Windscale (JK, 1957) – grafito reaktoriaus gaisras (dabar Sellafield). Incidentas išmetė radioaktyvųjį jodą ir kitus radionuklidus, sukėlė žemės ūkio produktų taršą ir lėmė pieno nutraukimus tam tikruose regionuose. Įvertinimai dėl ilgalaikių pasekmių skiriasi, tačiau incidentas smarkiai paveikė branduolinės saugos standartus Jungtinėje Karalystėje.
SL-1 (JAV, 1961) – kariuomeninis reaktorius Aidaho valstijoje sprogo/explodavo operatorių klaidos metu; žuvo 3 darbuotojai. Tai vienas iš nedaugelio mirtinų incidentų JAV reaktoriuose.
Three Mile Island (JAV, 1979) – dalinis reaktoriaus lydimas (Pennsylvania). Nors radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką buvo ribotas ir tiesioginių mirčių neužfiksuota, incidentas paskatino griežtą reguliavimo ir saugos reformų bangą bei pokyčius visuomenės požiūryje į branduolinę energetiką.
Fukushima Daiichi (Japonija, 2011) – po stipraus žemės drebėjimo ir sekančio cunamio 2011 m. kovo mėn. trys reaktoriai patyrė dalinį arba visišką branduolinių kuro lydimą. Dėl avarijų ir radiacijos pavojaus evakuota šimtai tūkstančių gyventojų, ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai padariniai buvo intensyvūs. Tiesioginių mirties atvejų, patvirtintų kaip tiesiogiai susijusių su radiacija, užfiksuota minimaliai arba ne. Incidentas išryškino poreikį gerinti ekstremalių situacijų planavimą, pakrančių apsaugą nuo cunamių ir degančią priklausomybę nuo elektros tiekimo atsarginių sistemų.
Branduolinių povandeninių laivų incidentai (daugiausia Sovietų/Rusijos laivynas) – per XX a. antroje pusėje kelios sovietinės povandeninės branduolinės jėgainės turėjo rimtų avarijų, lemiančių didelius žmonių nuostolius ir (arba) radiacinę riziką. Tarp gerai žinomų pavyzdžių yra K‑19 (1961, reaktoriaus avarija su radiacijos aukomis), K‑27 (1968, radioaktyvumo poveikis įgulai) ir kiti nuskendę arba gaisrų ištikti povandeniniai laivai. Daugelis tokių incidentų vyko dėl konstrukcinių defektų, techninės priežiūros trūkumų ir saugos kultūros stokos.

Pasekmės, sveikatos ir aplinkos poveikis

Evakuacijos ir socialinė krizė: dideli skaičiai evakuotų gyventojų (tūkstančiai–šimtai tūkstančių), ilgalaikės gyvenamosios vietos praradimas, psichologinės ir ekonominės pasekmės.
Sveikatos padariniai: tiesioginės radiacinės traumos (ūmus spindulinis sindromas) pasitaiko retai, tačiau ilgalaikė vėžio rizika ir kiti sveikatos sutrikimai gali didėti priklausomai nuo ekspozicijos. Statistikos ir vertinimų vertinimas dažnai sudėtingas dėl duomenų trūkumo ir metodologinių skirtumų.
Aplinkos tarša: dirvožemio, vandens ir maisto grandinės užteršimas; ilgalaikiai sanavimo ir dekontaminacijos darbai yra brangūs ir kompleksiški.
Techninės ir reguliavimo pamokos: incidentai paskatino griežtinimą reaktorių projektavimo reikalavimuose, avarinio reagavimo procedūrų tobulinimą, tarptautinį bendradarbiavimą ir skaidrumo didinimą.

Pamokos ir prevencija

Didžiausios branduolinės ir radiacinės avarijos parodė kelias pagrindines priežastis ir prevencijos kryptis:

Techninis patikimumas: reaktorių dizainas turi įtvirtinti pasyvią saugą ir toleranciją avarijoms.
Žmogiškasis faktorius ir procedūros: mokymai, operatyvi komunikacija ir griežtos darbo procedūros mažina klaidų riziką.
Ekstremalių situacijų pasirengimas: avarinės elektros tiekimo alternatyvos, potvynių/cunamio prevencija, evakuacijos planai.
Skaitlingumas ir skaidrumas: laiku pateikti duomenys, nepriklausomi vertinimai ir tarptautinis bendradarbiavimas padeda efektyviau reaguoti ir mažinti pasekmes.
Ilgalaikė priežiūra: saugus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, užterštų teritorijų priežiūra ir dekomisinimo planai yra būtini siekiant išvengti naujų rizikų ateityje.

Apibendrinant, branduolinės ir radiacinės avarijos yra retai pasitaikantys, bet potencialiai labai dideli įvykiai, turintys ilgalaikes sveikatos, socialines ir aplinkos pasekmes. Kiekviena didesnė katastrofa lėmė saugos standartų tobulinimą ir pakeitimus pramonėje bei reguliavime, tačiau rizikos visiškai eliminuoti neįmanoma – todėl nuolatinis dėmesys saugai ir prevencijai yra būtinas.

Per 2011 m. Japonijoje įvykusią Fukušimos branduolinę avariją sprogimai apgadino tris branduolinius reaktorius.

Po Černobylio katastrofos apleistas Prypiato miestas Ukrainoje. Antrame plane - Černobylio atominė elektrinė.

Įprasti nelaimingi atsitikimai

1984 m. Jeilio sociologo Charleso Perrow knyga "Normalūs atsitikimai", kurioje pateikiama išsami sudėtingų sistemų analizė iš socialinių mokslų perspektyvos. Joje pirmą kartą sudėtingos technologinės sistemos, tokios kaip atominės elektrinės, apibūdintos pagal jų rizikingumą. Perrow teigia, kad į sudėtingas ir glaudžiai tarpusavyje susijusias visuomenės sistemas yra įtrauktos daugybinės ir netikėtos avarijos. Tokių avarijų neįmanoma apeiti.

Perrow knygas įkvėpė 1979 m. Trijų mylių salos avarija, kai branduolinė avarija įvyko dėl nenumatytos daugelio sudėtingos sistemos gedimų sąveikos. Šis įvykis buvo įprastos avarijos pavyzdys, nes buvo "netikėtas, nesuprantamas, nekontroliuojamas ir neišvengiamas".

Perrow argumentas grindžiamas trimis principais. Pirma, žmonės daro klaidas, net ir atominėse elektrinėse. Antra, didelės avarijos beveik visada prasideda nuo labai mažų pradžių. Trečia, daugelį nesėkmių lemia ne technologijos, o organizacijos. Kiekvienas iš šių principų tebėra aktualus ir šiandien.

Branduolinė energija

Branduolinių elektrinių avarijos ir incidentai, per kuriuos žuvo keli žmonės ir (arba) buvo padaryta daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių materialinė žala, 1952-2011 m.
Data	Nelaimingo atsitikimo vieta	Nelaimingo atsitikimo aprašymas	Miręs	Išlaidos (JAV dolerių milijonai 2006 m.)	INES skalė
1957 m. spalio 10 d.	Sellafieldas, Kamberlandas, Jungtinė Karalystė	Didžiosios Britanijos atominės bombos projekte kilęs gaisras sunaikino branduolį ir į aplinką paskleidė radioaktyviųjų medžiagų.	0		5
1961 m. sausio 3 d.	Idaho Falls, Idaho, JAV	Sprogimas Nacionalinėje reaktorių bandymų stotyje esančiame SL-1 prototipe. Visi trys operatoriai žuvo, kai valdymo strypas buvo nuimtas per toli.	3	22	4
1966 m. spalio 5 d.	Frenchtown Charter Township, Mičiganas, JAV	Dalinis Fermi 1 reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydymas Enrico Fermi branduolinėje jėgainėje.	0	132
1969 m. sausio 21 d.	Lucenso reaktorius, Vaud, Šveicarija	Avarija dėl aušinimo skysčio praradimo, dėl kurios iš dalies išsilydė aktyvioji zona ir buvo masiškai užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, o vėliau urvas buvo uždarytas.	0		4
1975	Sosnovyj Bor, Leningrado sritis, Rusija	Pranešama, kad Leningrado atominės elektrinės pirmajame reaktoriaus bloke įvyko dalinis branduolinės energijos išsilydymas.
1975 m. gruodžio 7 d.	Greifsvaldas, Rytų Vokietija	Dėl elektros klaidos pagrindiniame korpuse kyla gaisras, kurio metu sunaikinamos valdymo linijos ir penki pagrindiniai aušinimo skysčio siurbliai.	0	443	3
1976 m. sausio 5 d.	Jaslovské Bohunice, Čekoslovakija	Gedimas keičiant degalus. Kuro strypas iš reaktoriaus į reaktoriaus salę išmetamas aušinimo skysčio (CO₂ ).	2		4
1977 m. vasario 22 d.	Jaslovské Bohunice, Čekoslovakija	Didelė reaktoriaus korozija ir radioaktyvumo išmetimas į elektrinės teritoriją, dėl kurio reikės visiškai nutraukti eksploataciją	0	1,700	4
1979 m. kovo 28 d.	Trijų mylių sala, Pensilvanija, JAV	Aušinimo skysčio praradimas ir dalinis aktyviosios zonos išsilydymas dėl operatoriaus klaidų. Nedidelis radioaktyviųjų dujų išsiskyrimas.	0	2,400	5
1984 m. rugsėjo 15 d.	Atėnai, Alabama, Jungtinės Amerikos Valstijos	Dėl saugos pažeidimų, operatoriaus klaidų ir projektavimo problemų Browns Ferry 2-asis blokas buvo sustabdytas šešeriems metams.	0	110
1985 m. kovo 9 d.	Atėnai, Alabama, Jungtinės Amerikos Valstijos	Įjungimo metu sutriko prietaisų sistemų veikimas, todėl buvo sustabdyta visų trijų Browns Ferry blokų veikla.	0	1,830
1986 m. balandžio 11 d.	Plymutas, Masačusetsas, Jungtinės Amerikos Valstijos	Dėl pasikartojančių įrangos problemų avariniu būdu sustabdyta Bostono Edisono "Pilgrim" atominė elektrinė	0	1,001
1986 m. balandžio 26 d.	Černobylio katastrofa, Ukrainos TSR	Perkaitimas, garų sprogimas, gaisras ir išsilydymas, dėl kurio teko evakuoti 300 000 žmonių iš Černobylio, o radioaktyviosios medžiagos pasklido po visą Europą.	56 tiesioginiai; nuo 4 000 iki 985 000 vėžinių susirgimų	6,700	7
1986 m. gegužės 4 d.	Hamm-Uentropas, Vokietija	Eksperimentinis THTR-300 reaktorius į aplinkinę teritoriją išmeta nedidelį kiekį dalijimosi produktų (0,1 GBq Co-60, Cs-137, Pa-233)	0	267
1987 m. kovo 31 d.	Delta, Pensilvanija, JAV	Peach Bottom 2 ir 3 blokai sustabdyti dėl aušinimo sutrikimų ir nepaaiškinamų įrangos problemų	0	400
1987 m. gruodžio 19 d.	Lycomingas, Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos	Dėl gedimų "Niagara Mohawk Power Corporation" priversta sustabdyti Nine Mile Point 1 bloką	0	150
1989 m. kovo 17 d.	Lusby, Merilandas, JAV	Atlikus patikrinimus Kalverto uolos 1-ajame ir 2-ajame blokuose paaiškėjo įtrūkimų slėginio šildytuvo rankovėse, dėl kurių teko ilgam sustabdyti darbą	0	120
1992 m. kovo mėn.	Sosnovyj Bor, Leningrado sritis, Rusija	Per avariją Sosnovyj Bore esančioje atominėje elektrinėje į orą per trūkusį kuro kanalą pateko radioaktyviųjų dujų ir jodo.
1996 m. vasario 20 d.	Voterfordas, Konektikutas, Jungtinės Amerikos Valstijos	Dėl nesandaraus vožtuvo priversti sustoti Millstone atominės elektrinės 1 ir 2 blokai, nustatyti keli įrangos gedimai	0	254
1996 m. rugsėjo 2 d.	Crystal River, Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos	Įrangos gedimas verčia sustabdyti ir iš esmės remontuoti Crystal River 3 bloką	0	384
1999 m. rugsėjo 30 d.	Ibarakio prefektūra, Japonija	Tokaimuroje įvykusios branduolinės avarijos metu žuvo du darbuotojai, o dar vieno radiacijos lygis viršijo leistinas ribas.	2	54	4
2002 m. vasario 16 d.	Oak Harbor, Ohajas, Jungtinės Amerikos Valstijos	Dėl stiprios valdymo strypo korozijos 24 mėnesiams sustabdytas Davis-Besse reaktorius	0	143	3
2004 m. rugpjūčio 9 d.	Fukui prefektūra, Japonija	Mihamos atominėje elektrinėje įvykęs garų sprogimas pražudė 4 darbuotojus, dar 7 buvo sužeisti	4	9	1
2006 m. liepos 25 d.	Forsmarkas, Švedija	Dėl elektros gedimo Forsmarko atominėje elektrinėje buvo sustabdytas vienas reaktorius	0	100	2
2011 m. kovo 11 d.	Fukušima, Japonija	Cunamis užliejo ir apgadino 5 veikiančias reaktorių elektrines, nuskendo du darbuotojai. Praradus atsarginę elektros energiją, reaktoriai perkaito, išsilydo ir buvo evakuoti. Vienas žmogus staiga mirė nešdamas įrangą per valymo darbus.			7
2011 m. rugsėjo 12 d.	Markulė, Prancūzija	Per sprogimą Markulio atominėje elektrinėje vienas žmogus žuvo ir keturi buvo sužeisti, vienas iš jų - sunkiai. Sprogimas įvyko krosnyje, naudojamoje metalinėms atliekoms lydyti.	1

Branduoliniai povandeniniai laivai

Kai kurios iš didžiausių branduolinių ir radiacinių avarijų pasaulyje pagal žuvusiųjų skaičių buvo susijusios su branduolinių povandeninių laivų avarijomis. Iki šiol visi jie buvo buvusios Sovietų Sąjungos padaliniai. Reaktorių avarijos, kurių metu buvo pažeista reaktoriaus šerdis ir išsiskyrė radioaktyvumas iš branduolinių povandeninių laivų, yra šios:

K-8, 1960 m., avarija dėl aušintuvo praradimo; išsiskyrė daug radioaktyviųjų medžiagų.
K-14, 1961 m., reaktoriaus skyrius pakeistas dėl nenurodyto "reaktoriaus apsaugos sistemų gedimo".
K-19, 1961 m., aušinimo skysčio praradimo avarija, kurios metu žuvo 8 žmonės ir daugiau nei 30 žmonių buvo per daug apšvitinti. Įvykiai povandeniniame laive yra dramatizuoti filme "K-19": K-19" (angl. The Widowmaker).
K-11, 1965 m., abu reaktoriai sugadinti degalų papildymo metu, keliant reaktoriaus korpuso galvutes; 1966 m. reaktorių skyriai sudaužyti prie rytinės Naujosios Žemės pakrantės Karų jūroje.
K-27, 1968 m., pažeista vieno iš reaktorių aktyvioji zona, 9 žmonės žuvo ir 83 buvo sužeisti; 1982 m. paskandintas Karų jūroje.
K-140, 1968 m., reaktorius sugadintas nekontroliuojamai automatiškai padidinus galią laivų statyklos darbų metu.
K-429, 1970 m., nekontroliuojamas laivo reaktoriaus paleidimas sukėlė gaisrą ir radioaktyvumo išsiskyrimą.
K-116, 1970 m., avarija dėl aušinimo skysčio praradimo uosto reaktoriuje; išsiskyrė didelis radioaktyvumas.
K-64, 1972 m., pirmojo Alfa klasės skystu metalu aušinamo reaktoriaus gedimas; reaktoriaus skyrius atiduotas į metalo laužą.
K-222, 1980 m., "Papa" klasės povandeniniame laive per techninę priežiūrą laivų statykloje įvyko reaktoriaus avarija, kai laivo įgula buvo išėjusi pietauti.
K-123, 1982 m., Alfa klasės povandeninio laivo reaktoriaus aktyvioji zona pažeista dėl skysto metalo aušinimo skysčio nuotėkio; povandeninis laivas aštuonerius metus buvo priverstas nutraukti eksploataciją.
K-431, 1985 m., kuro papildymo metu įvykus reaktoriaus avarijai, žuvo 10 žmonių, dar 49 patyrė radiacinių sužalojimų.
1986 m. K-219 raketos vamzdyje įvyko sprogimas ir gaisras, dėl kurio galiausiai įvyko reaktoriaus avarija; 20-metis jūreivis Sergejus Premininas paaukojo savo gyvybę, kad apsaugotų vieną iš laive esančių reaktorių. Po trijų dienų povandeninis laivas nuskendo.
K-192, 1989 m., avarija dėl aušinimo skysčio praradimo; perklasifikuota iš K-131.

Nelaimingi atsitikimai dėl radioterapijos

Metai	Tipas	Nelaimingas atsitikimas	ARS mirtys	ARS išgyvenusieji	Vieta
1957	įtariamas nusikaltimas	Nikolajaus Chochlovo pasikėsinimas nužudyti	0	1	Frankfurtas, Vakarų Vokietija
1962	našlaičių šaltinis	radiacinė avarija Meksikoje	4	?	Meksiko miestas, Meksika
1985	radioterapija	Nelaimingi atsitikimai dėl Therac-25 spinduliuotės perdozavimo	3	3
1984	našlaičių šaltinis	radiacinė avarija Maroke	8	3	Mohamedija, Marokas
1987	našlaičių šaltinis	Nelaimingas atsitikimas Goiânia	4	?	Goiânia, Brazilija
1990	radioterapija	nelaimingas atsitikimas dėl radioterapijos Saragosoje	11	?	Saragosa, Ispanija
1996	radioterapija	nelaimingas atsitikimas radioterapijos metu Kosta Rikoje	nuo 7 iki 20	46	San Chosė, Kosta Rika
2000	našlaičių šaltinis	Samut Prakano radiacinė avarija	3	7	Samut Prakano provincija, Tailandas
2000	radioterapija	Nacionalinio onkologijos instituto nelaimingas atsitikimas	3-7	?	Panama, Panama
2006	nusikaltimas	Aleksandro Litvinenkos apnuodijimas	1	0	Londonas, Jungtinė Karalystė
2010	našlaičių šaltinis	Mayapuri radiologinė avarija	1	7	Mayapuri, Indija

Susiję puslapiai

Branduolinė ar ne?

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks yra tekste pateiktas sąrašas?

Atsakymas: Tekste pateiktas sąrašas yra didžiausių nelaimių atominėse elektrinėse ir kituose branduoliniuose objektuose visame pasaulyje.

K: Kuris įvykis laikomas viena iš didžiausių iki šiol įvykusių branduolinių avarijų?

Atsakymas: Černobylio katastrofa, įvykusi 1986 m. Ukrainoje, laikoma viena iš didžiausių iki šiol įvykusių branduolinių avarijų.

K: Kiek žmonių tiesiogiai žuvo dėl Černobylio katastrofos?

A: Per Černobylio katastrofą tiesiogiai žuvo 30 žmonių.

K: Kokia buvo apskaičiuota Černobylio katastrofos padaryta finansinė žala?

A.: Černobylio avarija padarė maždaug 7 mlrd. dolerių žalą.

Klausimas: Kiek papildomų mirčių nuo vėžio yra susiję su Černobylio katastrofa?

Atsakymas: Manoma, kad dėl Černobylio katastrofos papildomai mirė apie 4 000 žmonių, patyrusių didelį radiacijos lygį.

K: Kurios teritorijos labiausiai nukentėjo nuo Černobylio katastrofos radioaktyviųjų kritulių?

A: Radioaktyviosios iškritos dėl Černobylio katastrofos daugiausia pasklido Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje.

K: Kurios šalies branduolinių povandeninių laivų avarijos iki šiol nusinešė daugiausia gyvybių?

A: Visos rimčiausios branduolinės ir radiacinės avarijos pagal žuvusiųjų skaičių pasaulyje buvo susijusios su buvusios Sovietų Sąjungos branduolinių povandeninių laivų avarijomis.

Ieškoti