Švedija
Švedija (švediškai Sverige) - Šiaurės Europos šalis, esanti Skandinavijoje. Jos kaimynės yra Suomija ir Norvegija. Švediją su Danija pietuose taip pat jungia tiltas. Tai išsivysčiusi šalis. Ji garsėja savo gerovės valstybe. Švedijoje gyvenantys žmonės vadinami švedais.
Švedijoje gyvena apie 10,12 mln. žmonių. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra didžiausias Švedijos miestas - jame gyvena beveik milijonas žmonių. Kiti dideli miestai yra Geteborgas ir Malmė. Visi šie miestai yra pietinėje šalies dalyje, kur ne taip šalta kaip šiaurėje. Švedai geria filmjölk, tai tradicinis fermentuotas pieno produktas iš Švedijos, jis gaminamas rauginant karvės pieną, Glogg, tai prieskoniais pagardintas karštasis vynas. Paprastai jo sudėtyje yra raudonojo vyno, cukraus, apelsinų žievelių ir prieskonių. Švedai valgo geltonųjų žirnių sriubą su kiauliena (arba kiaulienos dešrelėmis) ir garstyčiomis.
Švedija yra konstitucinė monarchija, nes turi karalių Karlą XVI Gustavą, tačiau jis neturi jokios realios valdžios. Švedija yra parlamentinė valstybė, t. y. vyriausybę renka parlamentas, kurį skiria žmonės. Šalį demokratiškai valdo vyriausybė, kuriai vadovauja išrinktas ministras pirmininkas. 2014 m. rugsėjo mėn. ministru pirmininku buvo išrinktas Stefanas Löfvenas. Jis pradėjo eiti pareigas 2014 m. spalio mėn.
Švedijoje yra oficiali daugumos kalba - švedų kalba (švedų kalbos žodis svenska). Švedijoje yra penkios oficialios mažumų kalbos: Suomių, jidiš, samių, meänkieli ir romų kalbos.
1995 m. sausio 1 d. Švedija tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos šalių, Švedija nėra euro zonos narė ir nepradėjo naudoti euro kaip valiutos. Taip yra todėl, kad žmonės balsavo prieš euro naudojimą. Valiuta tebėra Švedijos krona (Švedijos krona).
Istorija
Švedija yra valstybė jau tūkstantį metų. Viduramžiais Švedija turėjo tą patį karalių kaip Danija ir Norvegija. XVI a. pradžioje Švedija gavo savo karalių - Gustavą Vazą. XVII amžiuje Švedija buvo didelė galybė. Švedija buvo užėmusi Estiją, Latviją ir Suomiją, taip pat dalį Norvegijos, Vokietijos ir Rusijos. XVIII a. Švedija nusilpo ir prarado šias vietas. XIX a. pradžioje Švedijos karalius mirė neturėdamas įpėdinio ir Švedijos parlamentas naujuoju karaliumi išrinko Žaną Baptistą Bernadotą. Bernadotas kovojo su Danija ir privertė ją leisti Norvegijai sudaryti personalinę uniją su Švedija.
Tai buvo paskutinis Švedijos karas, o Švedija nekariavo jau 200 metų. 1905 m. buvo panaikinta Švedijos ir Norvegijos personalinė unija. Daugelyje karų, įskaitant Pirmąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą, šalis buvo neutrali, t. y. nestojo nė į vieną pusę. Antrojo pasaulinio karo metais ji prekiavo ir su britais, ir su vokiečiais, kad apsaugotų savo neutralumą.
Regionas
Švedija suskirstyta į 21 apygardą. Jos yra šios: Stokholmas, Upsala, Södermanlandas, Östergötlandas, Jönköpingas, Kronobergas, Kalmaras, Gotlandas, Blekingė, Skėnė, Hallandas, Västra Götalandas, Värmlandas, Örebro, Västmanlandas, Dalarna, Gävleborgas, Västernorrlandas, Jämtlandas, Västerbottenas ir Norrbottenas.
Švedijoje yra 25 istorinės provincijos (landskap). Jos išsidėsčiusios trijuose skirtinguose regionuose: Šiaurės regione - Norrlandas, centriniame - Svealandas, o pietiniame - Götalandas.
Religija
Švedija jau tūkstantį metų yra krikščioniška. Tradiciškai Švedija yra protestantiška šalis, tačiau dabar ji yra viena mažiausiai religingų šalių pasaulyje. Statistinių tyrimų duomenimis, 46-85 % visų Švedijos gyventojų yra agnostikai arba ateistai. Tai reiškia, kad jie netiki į dievą. Apie 6,4 mln. žmonių Švedijoje, t. y. 67 % visų šalies gyventojų, priklauso Švedijos Bažnyčiai, tačiau tik 2 % jos narių dažnai eina į bažnyčią.
Muzika
Populiariojoje muzikoje per daugelį metų kelis hitus yra sukūrę ABBA, "Roxette", "The Cardigans", "Europe", "Entombed", "At the Gates", "In Flames", "Dark Tranquillity", "Hypocrisy", "Grave", "Dissection", "Avicii", "Tove Lo", "Laleh", "Watain" ir "Ace of Base".
Sportas
Švedijoje gyvena daug talentingų sportininkų, pavyzdžiui, futbolininkas Zlatanas Ibrahimovičius. Švedija (vyrų ir moterų komandos kartu paėmus) yra iškovojusi penkis bronzos ir du sidabro medalius pasaulio futbolo (futbolo) čempionate. Švedijos futbolo lyga vadinasi "Allsvenskan" (vyrų) ir "Damallsvenskan" (moterų). Švedija taip pat gerai pasirodė ledo ritulio srityje. Vyrų ledo ritulio aukščiausiasis divizionas Švedijoje vadinamas SHL, o moterų - SDHL. Švedijoje taip pat sėkmingai žaidė keli stalo tenisininkai, tarp jų Stellan Bengtsson ir Jan-Ove Waldner, bei kalnų slidininkai Ingemar Stenmark, Pernilla Wiberg ir Anja Pärson. Kiti čempionai - biatlonininkė Magdalena Forsberg ir tenisininkai Björnas Borgas, Matsas Wilanderis, Stefanas Edbergas ir Jonas Björkmanas. Plaukikė Sara Sjöström yra pelniusi kelis olimpinių žaidynių aukso, sidabro ir bronzos medalius, jai priklauso keli pasaulio rekordai.
Švedijai taip pat sekasi slidinėjimo bėgimo varžybose - ji yra laimėjusi keletą olimpinių medalių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Švedijos sostinė?
A: Švedijos sostinė yra Stokholmas.
K: Kokio tipo vyriausybė yra Švedijoje?
A: Švedija yra konstitucinė monarchija ir parlamentinė valstybė, t. y. vyriausybę renka parlamentas, kurį skiria tauta.
K: Kiek žmonių gyvena Švedijoje?
A: Švedijoje gyvena apie 10 mln. žmonių.
K: Kokį tradicinį rauginto pieno produktą geria švedai?
A: Švedai geria filmjِlk - tradicinį Švedijos rauginto pieno produktą, gaminamą rauginant karvės pieną.
K: Kokį gėrimą švedai geria per Kalėdas?
A: Per Kalėdas švedai geria Glِgg, tai - prieskoniais pagardintas karštas vynas, kurio sudėtyje paprastai būna raudonojo vyno, cukraus, apelsinų žievelių ir prieskonių.
K: Kokį patiekalą švedai valgo su garstyčiomis?
A: Švedai kartu su garstyčiomis valgo geltonųjų žirnių sriubą su kiauliena (arba kiaulienos dešrelėmis).
K: Kada Švedija tapo Europos Sąjungos (ES) nare?
A: Švedija Europos Sąjungos (ES) nare tapo 1995 m. sausio 1 d.
