Švedija: pagrindiniai faktai apie šalį, gyventojus ir Stokholmą

Atraskite pagrindinius faktus apie Švediją: geografinė padėtis, 10,1 mln gyventojų, Stokholmas, tradicijos, maistas, politinė sistema ir valiuta — krona.

Autorius: Leandro Alegsa

Švedija (švediškai Sverige) yra Šiaurės Europos šalis, esanti Skandinavijoje. Jos kaimynės – Suomija ir Norvegija; pietuose Švediją su Danija jungia tiltas (Oresundo tiltas). Tai išsivysčiusi šalis, kuri ilgą laiką garsėja stipria socialine sistema ir aukštu gyvenimo lygiu – dažnai minima kaip pavyzdys gerovės valstybės. Švedijoje gyvenantys žmonės vadinami švedais.

Geografija ir gyventojai

Švedija yra viena didesnių Europos valstybių pagal plotą – teritorija tęsiasi nuo pietinių lygumų iki šiaurinių kalnų ir Laplandijos. Vėsesnis klimatas vyrauja šiaurėje, pietinė dalis turi palyginti švelnesnį, jūrinį klimatą. Šalyje yra gilūs ežerai, didelės miško masyvų teritorijos ir ilgakračiai upių intakai; šiaurinė dalis patenka į Arkties ratą, todėl ten vasaromis pasitaiko vidurnakčio saulė, o žiemomis – šiaurės pašvaistė (aurora borealis).

Švedijoje gyvena apie 10,5 mln. žmonių; gyventojų tankis nėra didelis dėl didelio šalies ploto. Administraciniu požiūriu šalis skirstoma į apskritis (län) ir istorines provincijas (landskap).

Miestai ir kasdienė kultūra

Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra didžiausias šalies miestas – jo aglomeracijoje gyvena beveik milijonas žmonių. Kiti dideli miestai yra Geteborgas ir Malmė. Visi šie miestai daugiausia išsidėstę pietinėje šalies dalyje, kur klimatas yra švelnesnis nei šiaurėje.

Kultūroje ir kasdienybėje vyrauja paprastas, praktiškas gyvenimo būdas su stipriu pabrėžimu lygybei ir kolektyvinei atsakomybei. Kulinariniai patiekalai apima tradicinius produktus: filmjölk – fermentuotą pieno produktą iš karvės pieno, karštą prieskoniais pagardintą vyną glögg, taip pat geltonųjų žirnių sriubą su kiauliena arba dešrelėmis, patiekiamą su garstyčiomis. Kavos pertraukėlės („fika“) yra svarbi socialinė tradicija – rankose dažnai rasite kavos ir pyragėlį.

Politika ir valdymas

Švedija yra konstitucinė monarchija, kurioje formaliai yra karalius Karlas XVI Gustavas, tačiau karalius neturi vykdomosios valdžios. Švedija yra parlamentinė valstybė: vyriausybę formuoja parlamentas, išrinktas piliečių. Šalį demokratiškai valdo vyriausybė, kuriai vadovauja išrinktas ministras pirmininkas. 2014 m. rugsėjo mėn. ministru pirmininku buvo išrinktas Stefanas Löfvenas. Nuo 2022 m. šalyje dirba nauja vyriausybė; ministru pirmininku tapo Ulf Kristersson.

Kalbos ir švietimas

Švedijoje yra oficiali daugumos kalba – švedų kalba (švedų kalbos žodis svenska). Šalyje pripažįstamos ir penkios oficialios mažumų kalbos: Suomių, jidiš, samių, meänkieli ir romų kalbos. Švedijoje veikia aukštos kokybės švietimo sistema: privalomas pradinis ir vidurinis išsilavinimas, daug universitetų ir kolegijų. Aukštasis mokslas dažnai yra nemokamas studentams iš ES/EEE šalių, tuo tarpu ne ES/EEE studentams taikomi studijų mokesčiai.

Ekonomika, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga

Švedija turi mišrią rinkos ekonomiką – stiprios pramonės šakos yra automobilių ir sunkiosios pramonės gamyba, elektros inžinerija ir telekomunikacijos, medienos pramonė, metalurgija ir technologijų sektorius. Šalyje veikia tarptautinės kompanijos, pavyzdžiui, Volvo ir Ericsson. Dėl stiprios socialinės politikos ir plataus paslaugų tinklo Švedija dažnai minima kaip viena iš pažangiausių gerovės valstybių Europoje.

Sveikatos priežiūra yra prieinama visiems gyventojams: valstybės finansuojama sistema užtikrina pagrindines medicinos paslaugas, nors tam tikros procedūros gali būti apmokestinamos smulkiais mokėjimais. Švedijoje taip pat yra išvystyta socialinė apsauga – vaiko priežiūra, ilgi mokamieji tėvų atostogų laikotarpiai (paraiškos ir sąlygos gali skirtis), nedarbo draudimas ir kitokios paramos priemonės.

Tarptautiniai ryšiai ir valiuta

1995 m. sausio 1 d. Švedija tapo Europos Sąjungos nare. Skirtingai nei daugelis ES valstybių, Švedija nėra euro zonos narė ir nepradėjo naudoti euro kaip valiutos – valiuta tebėra Švedijos krona (SEK). Sprendimas nevykdyti pilno euro įvedimo buvo priimtas po referendumo, kuriame dauguma balsavo prieš euroną.

Turizmas ir Stokholmas

Stokholmas – kultūros, politikos ir verslo centras, išsidėstęs per kelias saleles ir pasižymi unikaliu archipelago. Miestas garsėja istoriniu rajonu Gamla Stan (senamiestis), Karališkąja rezidencija (Royal Palace), Miesto rūmais (City Hall), kuriuose vyksta kasmetinis Nobelio premijų banketas, taip pat moderniais muziejais, pvz., Vasa muziejumi ir atviruoju muziejumi Skansen. Archipelago aplink Stokholmą susideda iš tūkstančių salų, kurias vasaromis aktyviai lanko tiek vietiniai, tiek turistai.

Turizmas Švedijoje populiarus ištisus metus: žiemos sezonu pritraukia slidinėjimo ir šiaurės šviesų stebėjimo mėgėjus, vasarą – gamtos, valtimi pasiekiamų salų ir kultūros renginių lankytojus. Viešasis transportas yra gerai išvystytas – didžiuosiuose miestuose veikia traukiniai, tramvajai, autobusai ir metro, o tarpmiestiniai geležinkeliai užtikrina patogų susisiekimą.

Apibendrinimas

  • Valstybė: konstitucinė monarchija, parlamentinė demokratija.
  • Sostinė: Stokholmas – kultūros ir administracijos centras.
  • Gyventojų skaičius: apie 10,5 mln.
  • Kalbos: oficiali – švedų kalba; penkios oficialios mažumų kalbos: Suomių, jidiš, samių, meänkieli, romų kalbos.
  • EU narystė: nuo 1995 m., valiuta – Švedijos krona.

Švedija išlieka patraukli tiek gyventi, tiek lankytis dėl aukštos gyvenimo kokybės, saugios aplinkos, stiprios socialinės sistemos ir gausios gamtos įvairovės.

Istorija

Švedija yra valstybė jau tūkstantį metų. Viduramžiais Švedija turėjo tą patį karalių kaip Danija ir Norvegija. XVI a. pradžioje Švedija gavo savo karalių - Gustavą Vazą. XVII amžiuje Švedija buvo didelė galybė. Švedija buvo užėmusi Estiją, Latviją ir Suomiją, taip pat dalį Norvegijos, Vokietijos ir Rusijos. XVIII a. Švedija nusilpo ir prarado šias vietas. XIX a. pradžioje Švedijos karalius mirė neturėdamas įpėdinio ir Švedijos parlamentas naujuoju karaliumi išrinko Žaną Baptistą Bernadotą. Bernadotas kovojo su Danija ir privertė ją leisti Norvegijai sudaryti personalinę uniją su Švedija.

Tai buvo paskutinis Švedijos karas, o Švedija nekariavo jau 200 metų. 1905 m. buvo panaikinta Švedijos ir Norvegijos personalinė unija. Daugelyje karų, įskaitant Pirmąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą, šalis buvo neutrali, t. y. nestojo nė į vieną pusę. Antrojo pasaulinio karo metais ji prekiavo ir su britais, ir su vokiečiais, kad apsaugotų savo neutralumą.

Regionas

Švedija suskirstyta į 21 apygardą. Jos yra šios: Stokholmas, Upsala, Södermanlandas, Östergötlandas, Jönköpingas, Kronobergas, Kalmaras, Gotlandas, Blekingė, Skėnė, Hallandas, Västra Götalandas, Värmlandas, Örebro, Västmanlandas, Dalarna, Gävleborgas, Västernorrlandas, Jämtlandas, Västerbottenas ir Norrbottenas.

Švedijoje yra 25 istorinės provincijos (landskap). Jos išsidėsčiusios trijuose skirtinguose regionuose: Šiaurės regione - Norrlandas, centriniame - Svealandas, o pietiniame - Götalandas.

Religija

Švedija jau tūkstantį metų yra krikščioniška. Tradiciškai Švedija yra protestantiška šalis, tačiau dabar ji yra viena mažiausiai religingų šalių pasaulyje. Statistinių tyrimų duomenimis, 46-85 % visų Švedijos gyventojų yra agnostikai arba ateistai. Tai reiškia, kad jie netiki į dievą. Apie 6,4 mln. žmonių Švedijoje, t. y. 67 % visų šalies gyventojų, priklauso Švedijos Bažnyčiai, tačiau tik 2 % jos narių dažnai eina į bažnyčią.

Muzika

Populiariojoje muzikoje per daugelį metų kelis hitus yra sukūrę ABBA, "Roxette", "The Cardigans", "Europe", "Entombed", "At the Gates", "In Flames", "Dark Tranquillity", "Hypocrisy", "Grave", "Dissection", "Avicii", "Tove Lo", "Laleh", "Watain" ir "Ace of Base".

Sportas

Švedijoje gyvena daug talentingų sportininkų, pavyzdžiui, futbolininkas Zlatanas Ibrahimovičius. Švedija (vyrų ir moterų komandos kartu paėmus) yra iškovojusi penkis bronzos ir du sidabro medalius pasaulio futbolo (futbolo) čempionate. Švedijos futbolo lyga vadinasi "Allsvenskan" (vyrų) ir "Damallsvenskan" (moterų). Švedija taip pat gerai pasirodė ledo ritulio srityje. Vyrų ledo ritulio aukščiausiasis divizionas Švedijoje vadinamas SHL, o moterų - SDHL. Švedijoje taip pat sėkmingai žaidė keli stalo tenisininkai, tarp jų Stellan Bengtsson ir Jan-Ove Waldner, bei kalnų slidininkai Ingemar Stenmark, Pernilla Wiberg ir Anja Pärson. Kiti čempionai - biatlonininkė Magdalena Forsberg ir tenisininkai Björnas Borgas, Matsas Wilanderis, Stefanas Edbergas ir Jonas Björkmanas. Plaukikė Sara Sjöström yra pelniusi kelis olimpinių žaidynių aukso, sidabro ir bronzos medalius, jai priklauso keli pasaulio rekordai.

Švedijai taip pat sekasi slidinėjimo bėgimo varžybose - ji yra laimėjusi keletą olimpinių medalių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra Švedijos sostinė?


A: Švedijos sostinė yra Stokholmas.

K: Kokio tipo vyriausybė yra Švedijoje?


A: Švedija yra konstitucinė monarchija ir parlamentinė valstybė, t. y. vyriausybę renka parlamentas, kurį skiria tauta.

K: Kiek žmonių gyvena Švedijoje?


A: Švedijoje gyvena apie 10 mln. žmonių.

K: Kokį tradicinį rauginto pieno produktą geria švedai?


A: Švedai geria filmjِlk - tradicinį Švedijos rauginto pieno produktą, gaminamą rauginant karvės pieną.

K: Kokį gėrimą švedai geria per Kalėdas?


A: Per Kalėdas švedai geria Glِgg, tai - prieskoniais pagardintas karštas vynas, kurio sudėtyje paprastai būna raudonojo vyno, cukraus, apelsinų žievelių ir prieskonių.


K: Kokį patiekalą švedai valgo su garstyčiomis?


A: Švedai kartu su garstyčiomis valgo geltonųjų žirnių sriubą su kiauliena (arba kiaulienos dešrelėmis).

K: Kada Švedija tapo Europos Sąjungos (ES) nare?


A: Švedija Europos Sąjungos (ES) nare tapo 1995 m. sausio 1 d.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3