Švedijos Bažnyčia (Svenska kyrkan) – Švedijos liuteronų ir protestantų konfesija
Atraskite Švedijos Bažnyčią (Svenska kyrkan) — jos istoriją nuo reformacijos iki šiuolaikinio ekumenizmo, moterų kunigystės ir religinės įtakos Švedijos visuomenei.
Švedijos Bažnyčia (šved. Svenska kyrkan) yra pagrindinė liuteronų ir protestantų krikščionių konfesija Švedijoje. Ji susiformavo XVI a., kai Švedija perėjo nuo katalikybės prie protestantizmo, ir ilgą laiką buvo laikoma valstybine bažnyčia. Per XIX–XX a. sandūrą daugelyje bažnytinių sluoksnių ėmė vyrauti liberalesnės teologijos nuostatos ir stiprėti ekumenizmas, todėl Bažnyčia aktyviai dalyvavo tarptautiniuose dialoguose su kitomis krikščioniškosios bendruomenėmis.
1995 m. rugpjūčio pabaigoje Švedijos vyriausybė ir Švedijos Bažnyčia priėmė sprendimą nuo 2000 m. sausio 1 d. pasukti skirtingais keliais: bažnyčia prarado formalų valstybės bažnyčios statusą ir tapo autonomine institucija. Nuo tada Bažnyčia išlaiko savarankišką valdymą, tačiau toliau teikia daug viešųjų paslaugų (pvz., santuokų, krikštų ir laidotuvių ceremonijų) ir prižiūri daugumą istorinių bažnyčių bei kapinių šalyje. Tradiciškai ji praktikuoja kūdikių krikštą, o sakramentinė praktika orientuota į krikštą ir Eucharistiją bei liturginę tradiciją.
Istorija ir raida
Bažnyčios ištakos siejamos su Reformacijos laikotarpiu XVI a., kai valdant karaliui Gustavui Vazai buvo įvesti liuteroniški pamaldų ir teologijos principai. Per kelis šimtmečius Švedijos Bažnyčia tapo svarbia nacionalinės kultūros ir visuomenės dalimi: ji tvarkė civilinius įrašus (gimimų, santuokų, mirčių), švietimą ir socialines paslaugas. XX a. ir ypač po Antrojo pasaulinio karo prasidėjęs sekuliarizacijos procesas lėmė narių skaičiaus mažėjimą ir platesnį religinių praktikų įvairovės bei pasaulėžiūros priėmimą šalyje.
Organizacija ir valdymas
Švedijos Bažnyčia yra organizuota episkopalinė-sinodalinė struktūra: ją sudaro 13 vyskupijų, kurioms vadovauja vyskupai, o aukščiausias sprendžiamasis organas yra visuotinis sinodas (kyrkomötet). Parapijos (provincijos) yra pagrindinės vietos bendruomenės grandys, kur vyksta pamaldos, socialinė ir švietėjiška veikla. Bažnyčia taip pat administruoja daugelį kultūros paveldo objektų – viduramžių bažnyčias, vargonus ir liturginį meną.
Teologija, liturgija ir apeigos
Teologiškai Švedijos Bažnyčia remiasi liuteronų tradicija: pabrėžiama Evangelijos ir Šventojo Rašto svarba, krikšto ir Eucharistijos sakramentinė reikšmė. Liturgija išlaiko tradicinius elementus (keliauninkavimo, liturgijos ciklai, Kalėdų ir Velykų apeigos), tačiau šiuolaikiniuose pamaldų formatuose dažnai atsispindi ir modernesnės teologinės bei muzikos tendencijos. Be kūdikių krikšto, svarbios praktikos yra konfirmacija (jaunimo sutvirtinimas tikėjime), santuoka, kunigystės įšventinimas ir laidotuvės.
Lyčių lygybė ir socialinės pozicijos
1958 m. buvo leista kunigauti moterims, o 1997 m. Christina Odenberg buvo paskirta pirmąja moterimi vyskupe (Lundo vyskupija). 2014 m. birželį Antje Jackelén tapo pirmąja moterimi arkivyskupe (Upsalos vyskupija). Bažnyčia aktyviai propaguoja lyčių lygybę, dalyvauja socialinėje veikloje ir komentuoja viešus politinius bei etinius klausimus – nuo migracijos ir imigracijos politikos iki socialinės gerovės, žmogaus teisių ir aplinkosaugos.
Ekumeninės ir tarptautinės sąsajos
Švedijos Bažnyčia yra aktyvi tarptautiniuose ekumeniniuose tinkluose, priklauso Lutheranų pasaulio federacijai ir dalyvauja Pasauliniame krikščionių taryboje. Ji taip pat užmezgė glaudžius ryšius su kitomis Bažnyčiomis Europoje ir yra žinoma dėl dialogo su anglikonų ir kitomis protestantų bendruomenėmis. Pastaraisiais dešimtmečiais Bažnyčioje įsigalėjo palankesnis požiūris į lyčių klausimus ir įtraukiantį požiūrį į šeimas – pavyzdžiui, Bažnyčia peržiūrėjo savo praktiką ir 2009 m. leido kunigams atlikti santuokos apeigas ir dirbti su tos pačios lyties poromis.
Kultūrinė reikšmė ir visuomeninė veikla
Be religinių funkcijų, Švedijos Bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį kultūroje: ji prižiūri daugelį istorinių pastatų, rengia koncertus, parodas, šventines apeigas ir bendruomenines iniciatyvas. Parapijos teikia socialines paslaugas – nuo socialinės pagalbos ir savanoriškos veiklos iki pagalbos benamiams ir senyvo amžiaus žmonėms. Po atskyrimo nuo valstybės Bažnyčia ir toliau bendradarbiauja su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis viešųjų paslaugų srityje.
Per pastaruosius dešimtmečius Bažnyčia susiduria su iššūkiais, susijusiais su sekuliarizacija ir mažėjančiu aktyvių narių skaičiumi, tačiau išlieka svarbi institucija daugeliui švedų kultūriškai, dvasiniame gyvenime ir tarptautiniuose ekumeniniuose tinkluose.
Upsalos katedra
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Švedijos Bažnyčia?
A: Švedijos Bažnyčia yra liuteronų ir protestantų krikščionių konfesija Švedijoje.
K: Kada buvo įkurta Švedijos Bažnyčia?
A: Švedijos Bažnyčia buvo įkurta XVI amžiuje, kai Švedija iš katalikybės perėjo į protestantizmą.
K: Ar Švedijos bažnyčia buvo Švedijos valstybinė bažnyčia?
A: Taip, Švedijos Bažnyčia tapo Švedijos valstybine bažnyčia po to, kai Švedija iš katalikybės perėjo į protestantizmą.
K: Kas įvyko 1995 m. tarp Švedijos vyriausybės ir Švedijos Bažnyčios?
A: 1995 m. Švedijos vyriausybė ir Švedijos Bažnyčia nusprendė nuo 2000 m. sausio 1 d. eiti skirtingais keliais.
K: Ar Švedijos Bažnyčia praktikuoja kūdikių krikštą?
Atsakymas: Taip, ši denominacija dažniausiai praktikuoja kūdikių krikštą.
K: Kada Švedijos Bažnyčioje buvo leista kunigauti moterims?
A: Moterys kunigės Švedijos Bažnyčioje buvo leistos 1958 m.
K: Kas buvo pirmoji Švedijos Bažnyčios moteris vyskupė?
A: Christina Odenberg 1997 m. buvo paskirta pirmąja Švedijos Bažnyčios moterimi vyskupe (Lundo vyskupija).
Ieškoti