XX amžius prasidėjo 1901 m. sausio 1 d. ir baigėsi 2000 m. gruodžio 31 d. Šiame amžiuje vyko du pasauliniai karai, Sovietų Sąjungos iškilimas ir vėlesnis žlugimas, sparčiai išplito ir tapo kasdienio gyvenimo dalimi tokios technologijos kaip telefonas, garso įrašai, kinas ir televizija, plėtotis ėmė lėktuvai, atsirado ir buvo panaudoti atominiai ginklai, pažangaus mokslinio tyrimo dėka išsivystė genetika ir atskleista DNR, o kompiuteriai ir elektronika pakeitė informacijos apdorojimą ir ryšius. Plito mokslas ir industrializacija, o medicina tapo vis labiau moksliška ir efektyvi. Žmonių populiacija šiame šimtmetyje išaugo greičiau nei bet kuriame ankstesniame, o gyvenimo būdas ir visuomenės struktūra patyrė gilias permainas.

Svarbiausi istorijos įvykiai

  • 1914–1918 m. – Pirmasis pasaulinis karas ir jo pasekmės: sutrikę politiniai režimai, teritorijų perskirstymai ir visuomeniniai pokyčiai.
  • 1917 m. – Rusijos revoliucija ir bolševikų valdžios įsitvirtinimas, vėliau gavęs formą Sovietų Sąjungos.
  • 1918–1920 m. – 1918 m. gripo pandemija (ispaniška gripo), kuri nusinešė milijonus gyvybių visame pasaulyje.
  • 1929 m. – Didžioji depresija, pasaulinės ekonomikos krizė, kuri pakeitė ekonomines ir socialines politikos kryptis.
  • 1939–1945 m. – Antrasis pasaulinis karas, masinis civilių aukų skaičius, Holokaustas, vokiečių ir japonų pralaimėjimas, pasaulinė perstatyba.
  • 1945 m. – Jungtinių Tautų įkūrimas; po Antrojo pasaulinio karo prasideda Šaltojo karo laikotarpis tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos.
  • 1947–1991 m. – Šaltasis karas su vietiniais konfliktais (Koreja, Vietnamas, Afganistanas) ir ideologiniu bei technologiniu varžymusi.
  • 1950–1960 m. dekolonizacija – daugelio Azijos ir Afrikos valstybių nepriklausomybės siekiai ir naujų valstybių atsiradimas.
  • 1960–1980 m. – pilietinių teisių judėjimai (pvz., JAV Juodaodžių pilietinių teisių judėjimas), feminizmas, socialinės reformos ir kultūriniai pokyčiai.
  • 1989–1991 m. – Berlyno sienos griūtis, Rytų bloko valstybių reformos ir galiausiai Sovietų Sąjungos žlugimas bei SSRS suskaldymas.

Technologijos ir mokslas

  • Skrydžių aviacijos raida nuo Wrightų skrydžio (1903) iki komercinių lėktuvų ir kosminių raketų. Lėktuvai pakeitė žmonių judėjimą ir tarptautinę prekybą.
  • Kompiuterija ir elektronika – nuo didelių skaičiavimo mašinų prie asmeninių kompiuterių, tranzistoriaus (1947), integrinių grandinių ir mikroprocesorių. Elektronika tapo pagrindu informacinių technologijų proveržiui.
  • Ryšių revoliucija: televizija ir masinė transliacija (televizija), radijas, vėliau mobilieji ryšiai ir pradmenys internetui.
  • Biologijos ir medicinos pažanga: antibijotikai (penicilinas), vakcinos, organų transplantacijos, medicininė vaizdinė diagnostika ir genetika – kartu su DNR struktūros atradimu (1953) atsirado biotechnologijos.
  • Nuklearinė fizika: tiek branduolinė energetika, tiek atominiai ginklai, kurie pakeitė karo ir saugumo strategijas.
  • Kosminiai tyrinėjimai: palydovai (Sputnik, 1957), pirmasis žmogus kosmose (1961), Mėnulio misija (1969) ir tolimesnės kosminės programos.
  • Informacijos tinklai: ARPANET pradžia, kuri vėliau virto internetu, ir žiniatinklis (World Wide Web) XX a. pabaigoje.

Socialinės ir politinės permainos

  • Darbo sąlygų gerėjimas, socialinės apsaugos plėtra ir valstybės vaidmens augimas daugelyje šalių po Antrojo pasaulinio karo.
  • Moterų teisės: teisė balsuoti daugelyje šalių, didėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir politikoje.
  • Masinė urbanizacija – didėjančios miestų gyventojų koncentracijos ir megapolisų atsiradimas.
  • Imigracija ir etninė įvairovė, tarptautinių migracijos srautų augimas dėl karo, ekonominių ir politinių priežasčių.
  • Žmogaus teisių sampratos plėtra ir tarptautinės institucijos, skatinančios taiką ir bendradarbiavimą (pvz., JT).
  • Ekonominės politikos kaita: nuo pokario gerovės valstybės iki vėlesnių neoliberalių reformų 1970–1980 m.
  • Ekologinis sąmoningumas: aplinkosaugos judėjimai, pirmosios tarptautinės aplinkos apsaugos iniciatyvos ir klimato kaitos tyrimų pradžia.

Kultūra, menas ir kasdienis gyvenimas

  • Masinė kultura: kino plėtra (kinas), muzikos industrijos pokyčiai (jazz, rock'n'roll, pop), televizija ir vėlesnė skaitmeninė žiniasklaida.
  • Literatūra, dailė ir architektūra vystėsi per modernizmo, postmodernizmo ir kitus judėjimus; kultūriniai mainai spartėjo globalizacijos dėka.
  • Gyvenimo lygio augimas daugelyje pasaulio regionų, tačiau išliko didelės skirtumas tarp turtingų ir skurstančių šalių.
  • Kasinis vartojimas ir reklamos plėtra keitė kasdienius įpročius bei vartotojų kultūrą.

Pasaulio gyventojai ir demografija

XX amžiuje pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo maždaug 1,6 mlrd. 1900 m. iki apie 6 mlrd. 2000 m. Šį augimą lėmė medicinos pažanga, geresnės sanitarinės sąlygos ir mityba. Kartu tai atnešė iššūkių – didesnę urbanizaciją, resursų poreikį ir naujas aplinkosaugos problemas.

Palikimas ir reikšmė

XX amžius buvo intensyvių konfliktų, revoliucijų, technologinių proveržių ir kultūrinių transformacijų metas. Jis sukūrė daug šiuolaikinio pasaulio pamatų: politines institucijas, technologinę infrastruktūrą, mokslo laimėjimus ir socialines normas. Tuo pačiu tai buvo amžius, kuriame atsirado naujų grėsmių – branduolinis ginklas, ekologinės krizės ir globalios nelygybės – problemos, kurių sprendimai ir toliau formuoja XXI amžiaus politiką ir gyvenimą.