Idi Aminas Dada (1925 m. rugpjūčio 17 d. – 2003 m. rugpjūčio 16 d.) buvo Ugandos diktatorius, valdęs šalį 1971–1979 m. Jo režimas pasižymėjo smurtu, politinėmis represijomis ir ekonominiu chaosu. Tuometinis Tanzanijos prezidentas Julius Nyerere 1979 m. vadovavo intervencijai, kurios metu Tanzanija kartu su Ugandos išsivadavimo pajėgomis padėjo nuversti Aminą ir išgelbėti šalį nuo jo valdymo.

Ankstyvas gyvenimas ir karinė karjera

Aminas gimė 1925 m. rugpjūčio 17 d. šiaurės vakarų Ugandoje (netoli Koboko regiono). Tiksli jo kilmė ir etninė priklausomybė kartais minimos skirtingai, todėl šie duomenys yra ginčytini. Jaunystėje jis įstojo į Britanijos kolonijinę kariuomenę King's African Rifles, kur tarnavo kelis dešimtmečius ir pakilo karjeros laiptais. Po Ugandos nepriklausomybės Aminas ėjo svarbias karininko pareigas ir galiausiai tapo armijos vadovu.

Grybštas ir atėjimas į valdžią

1971 m. sausio 25 d., kai tuometinis prezidentas Miltonas Obote lankėsi užsienyje, Aminas surengė perversmą ir užėmė valdžią. Jis paskelbė save šalies vadovu ir priėmė įvairius mėginimus konsoliduoti valdžią: areštus, valdančiosios partijos šalininkų persekiojimą bei perkomandas kariuomenėje.

Valdymas, represijos ir žmogaus teisių pažeidimai

Amino režimas buvo žinomas dėl plataus masto smurto prieš politinius priešininkus, etnines grupes ir civilius. Jam priskiriama daugybė neteisėtų areštų, kankinimų ir slaptų žudynių. Istoriniai vertinimai dėl aukų skaičiaus skiriasi: skaičiai pateikiami labai įvairiai (kai kuriuose šaltiniuose minimas šimtų tūkstančių mastas), tačiau aišku, kad jo valdymas paliko gilias žaizdas ugandiečių visuomenėje.

Režimas ypač taikėsi į Lango ir Acholi kilmės kariuomenės dalis ir kitus politinius oponentus, kaltindamas juos sąmokslais prieš valdžią. Taip pat buvo vykdomos plataus masto konfiskacijos ir nacionalizacijos, kurios smarkiai sutrikdė šalies ekonomiką.

Azijiečių deportacija ir ekonominės pasekmės

Aminas 1972 m. paskelbė sprendimą iš šalies išvaikyti daugumą Ugandos azijiečių — prekybininkų ir verslininkų bendruomenę, daugiausia kilusių iš Indijos ir Pakistano. Jiems buvo suteikta trumpas terminas palikti šalį, o jų verslai ir turtas konfiskuoti. Aminas aiškino, kad azijiečiai „atima darbo vietas“ iš ugandiečių. Dėl to smarkiai nukentėjo Ugandos ekonomika; vėliau dauguma prarastų verslų ar nuosavybės buvo blogai valdomi ir šalis ilgai atsigavo.

Tarptautiniai veiksmai: islamo priėmimas ir Entebė

Aminas viešai priėmė islamą ir rinkosi suartėti su kai kuriais arabų bei radikalesniais pasaulio lyderiais, palaikė Palestinos kovą ir kritikavo Izraelį bei Vakarus. 1976 m. jis tapo pasaulio dėmesio centru, kai buvo užgrobtas Air France" lėktuvas, nusileidęs Entebėje. Aminas leido užgrobėjams naudotis oro uostu ir netrukdė daliai įkaitų laikymui; tai baigėsi Izraelio specialiųjų pajėgų operacija „Entebė“ (Operation Thunderbolt), kai Izraelio komanda per kelias minutes išlaisvino daugumą įkaitų.

Karas su Tanzanija ir nušalinimas

1978–1979 m. Aminas įsivėlė į konfliktą su Tanzanija, kai jo pajėgos įsiveržė į pasienio zoną. Tanzanijos kariuomenė kartu su ugandiečių sukilėlių grupėmis atkovojo teritoriją ir 1979 m. kovo–balandžio mėn. užėmė Kampalą. 1979 m. balandžio pradžioje Aminas pabėgo iš Ugandos ir pradėjo tremtį.

Tremtis ir mirtis

Po nuvertimo Aminas trumpai lankėsi Libijoje ir Irake, galiausiai įsikūrė Saudo Arabijoje, kur jam suteiktas prieglobstis ir kur jis praleido likusią gyvenimo dalį. Ugandos vyriausybė reikalavo jo išdavimo, bet Saudo Arabija atsisakė. Jis gyveno savo tremtyje gana uždaru gyvenimu ir retai viešai pasirodydavo.

2003 m. rugpjūčio 16 d. Aminas mirė Džidoje, Saudo Arabijoje, nuo sveikatos sutrikimų, įskaitant inkstų nepakankamumą, būdamas 77 metų — likus vos dienai iki 78-ojo gimtadienio. Pranešta, kad jis buvo prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, o vėliau, kai organų būklė blogėjo, šeima juos atjungė. Jį palaidojo kukliame kape be antkapio pagal vietines taisykles ir be didelio viešo paminklo.

Paveldas ir kultūrinė atmintis

Amino vardas liko sinonimu žiauriai diktatūrai Afrikos kontekste. Jį lygino su istorinio žiaurumo figūromis, ir sovietmečiu bei Vakarų spaudoje apie jį rašyta kaip apie Kaligulos, Hitlerio, Berijos ar Himlerio tipo persona — kai kuriuose straipsniuose jis apibūdintas kaip "sadistas, žudikas, fašistas ir engėjas".

Jo režimo įvykiai ir asmenybė įkvėpė kelis dokumentinius ir vaidybinės kino juostas. Filmas "Paskutinis Škotijos karalius" (The Last King of Scotland, 2006) vaizduoja Amino valdymą per fiktyvaus asmeninio gydytojo santykį su diktatoriumi. Už Aminą vaidinusį aktorių Forestą Whitakerį buvo apdovanotas "Oskaru" už geriausią vyro vaidmenį.

Santrauka

  • Valdymo metai: 1971–1979.
  • Pagrindiniai incidentai: karinis perversmas, azijiečių išvarymas 1972 m., Entebės reidas 1976 m., karas su Tanzanija 1978–1979 m.
  • Paveldas: stiprios represijos, ekonominė žlugimas ir ilgalaikės pasekmės Ugandos visuomenei bei tarptautiniam įvaizdžiui.