Lavrentijus Berija (1899–1953) — NKVD vadas ir represijų architektas
Lavrentijus Berija (1899–1953) — NKVD vadas, Stalino represijų architektas: Gulago plėtros, slaptųjų operacijų ir atominio projekto vadas, nušautas 1953 m.
Lavrentijus Pavlovičius Berija (arba Lavrentijus Berija) (1899 m. kovo 29 d. – 1953 m. gruodžio 23 d.) buvo vienas iš įtakingiausių ir prieštaringiausių Sovietų Sąjungos pareigūnų, ilgą laiką vadovavęs sovietų saugumo struktūroms ir dalyvavęs masinėse represijose Josifo Stalino režimo laikotarpiu. Po Stalino mirties jis trumpai užėmė aukštas valstybines pareigas, bet greitai prarado politinę galią — po arešto ir slapto teismo 1953 m. gruodžio 23 d. L. Berija buvo sušaudytas; Nikita Chruščiovas buvo vienas iš politinių lyderių, dalyvavusių jo arešto ir nuosprendžio proceso organizavime.
Karjera ir pareigos
Berija tapo vienu iš kertinių Stalino režimo saugumo aparato vadovų. Jis buvo sovietų politikas, gavo aukštus valstybinius ir karinius laipsnius (tarp jų — maršalo vardas) ir ilgametis saugumo ir vidaus reikalų administracijos vadovas. Per Antrojo pasaulinio karo metus Berija vadovavo Josifo Stalino vadovaujamam saugumo ir slaptosios policijos aparatui (NKVD) ir po karo 1946–1953 m. ėjo vieno iš pirmųjų Sovietų Sąjungos vicepremjero pareigas.
Represeioninė politika ir Gulagas
Berija buvo svarbus represijų organizatorius: jis plėtojo areštų, kratų ir teismų sistemą, prižiūrėjo Gulago tinklo plėtrą ir vykdė masines deportacijas bei politines represijas karo ir pokario laikotarpiu. Jo vadovaujami saugumo organai dalyvavo tiek kovose su partizanais Rytų fronte, tiek vidaus „valymuose“: kalinimų, priverstinio darbo ir politinių susidorojimų schema tapo masine ir biurokratiškai organizuota.
Berija taip pat buvo atsakingas už slaptų gynybinių ir mokslinių įstaigų — vadinamųjų šaraškų — veiklą, kuriose dirbo kaliniai-mokslininkai ir inžinieriai. Šios įstaigos tapo svarbiu karo ir pokario technologinių projektų palaikymu.
Karinės ir slaptosios operacijos
Antrojo pasaulinio karo metais Berija kontroliavo NKVD lauko dalinius, vykdžiusius antipartizanines operacijas ir užtikrinusius užnugarį kovoms Rytų fronte. Jam priskiriamas vaidmuo kuriant ir koordinuojant sovietų partizanų žvalgybinius ir sabotažo tinklus už vokiečių linijų. Jis taip pat prižiūrėjo slaptą žvalgybą ir kontržvalgybą, nukreiptą prieš Vakarų valstybes.
Atominės bombos projektas
Berija vadovavo sovietų branduolinės programos organizaciniam ir saugumo aspektui. Jam Stalinas suteikė įgaliojimus greitam programos įgyvendinimui; per kelis metus, pasitelkus tiek sovietinius mokslininkus, tiek šnipinėjimo tinklus Vakaruose, Sovietų Sąjunga sukūrė savo pirmąją atominę bombą. Dėl šio darbo Berija pelnė reputaciją efektyviai administruojant sudėtingus, slaptus projektus.
Pokario politika ir Vidurio bei Rytų Europa
Po karo Berija dalyvavo sovietų strategijoje, kuria siekta užtikrinti Maskvos kontrolę užimtuose regionuose: organizuoti komunistinių režimų įsitvirtinimą ir slėgti politinį pasipriešinimą Vidurio ir Rytų Europoje. Jo administracinė ir represinė įtaka prisidėjo prie režimų konsolidavimo šiose šalyse.
Trumpas liberalizavimo laikotarpis ir žlugimas
Mirus Stalinui, Berija buvo paaukštintas iki pirmojo vicepremjero posto ir trumpam inicijavo fragmentišką liberalizavimo politiką — leido dalį politinių kalinių išlaisvinti, svarstė tam tikras reformų idėjas ir bandė sumažinti vidaus represijų apimtis. Tačiau jo santykiai su kitais aukščiausiais partijos bei kariuomenės veikėjais buvo sudėtingi.
Politinis konflikto kulminacija įvyko po Stalino mirties: Berija pervertino savo galias ir susidūrė su kitais Politinio biuro nariais. Per perversmą, kurį inicijavo ir palaikė keli Stalino aplinkos vadovai bei dalies kariuomenės pajėgos — tarp jų ir maršalo Georgijaus Žukovo dalyvavimas — Berija buvo suimtas. Jis buvo apkaltintas išdavyste ir kitais nusikaltimais; po slapto teismo jis buvo nuteistas ir 1953 m. gruodžio 23 d. sušaudytas.
Paveldas ir vertinimai
- Berija dažnai vertinamas kaip vienas pagrindinių Stalino režimo represijų architektų: jam priskiriami masiniai areštai, deportacijos ir politinės persekiojimo sistemos plėtra.
- Tuo pat metu jis laikomas efektyviu administratoriumi, sukūrusiu mechanizmus spartiems kariniams ir techniniams projektams (pvz., branduolinei programai).
- Istorikai jį vertina prieštaringai: vieni pabrėžia jo atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir pavojingą valdžios koncentraciją, kiti – jo vaidmenį valstybės saugumo organizavime bei ekonominių ir technologinių uždavinių sprendime.
Lavrentijaus Berijos istorija atspindi Stalino periodo brutalumą, represijų sistemos efektyvumą ir vėlesnių politinių kovų žiaurumą. Jo asmeninis likimas — staigaus kilimo ir greito kritimo pavyzdys sovietinėje politikoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios tautybės buvo Lavrentijus Pavlovičius Berija?
A: Lavrentas Pavlovičius Berija buvo gruzinų-bolševikų ir sovietų politikas.
K: Kada ir kur jis gimė?
A: Jis gimė 1899 m. kovo 9 d. Mercheulyje, Rusijos imperijoje (Gruzijoje arba Abchazijoje).
K: Kada įstojo į bolševikų partiją?
A: Į Vladimiro Iljičiaus Lenino vadovaujamą bolševikų partiją įstojo 1917 m., būdamas 18 metų.
K: Kokias pareigas jis užėmė Josifo Stalino režimo laikais?
A: 1938-1945 m. Berija vadovavo Sovietų Sąjungos slaptajai policijai (NKVD vadovas), o 1946-1953 m. ėjo MVD vadovo pareigas.
K: Kas rengė sąmokslą, kad 1953 m. jam būtų įvykdyta mirties bausmė?
A: Nikita Chruščiovas rengė sąmokslą, kad 1953 m. Berijai būtų įvykdyta mirties bausmė.
K: Kur buvo įvykdyta jo egzekucija?
A: Jam buvo įvykdyta egzekucija Maskvoje, RSFSR Sovietų Sąjungoje.
Ieškoti