NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas) — istorija ir represijos

NKVD: skaudi Sovietų istorija — represijos, slaptos policijos operacijos ir Stalino siaubas. Išsami analizė apie terorą, struktūrą ir pasekmes.

NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas) buvo Sovietų Sąjungos vidaus saugumo ir teisėsaugos institucija, įkurta 1934 m. kaip platesnė OGPU (Valstybinio politinio valdybos) ir kitų vidaus tarnybų tąsa. NKVD vykdė komunistų partijos ir centrinės valdžios valią įvairiose srityse — nuo viešosios policijos funkcijų iki slaptosios valstybės saugumo veiklos. Institucija nuolat keitėsi: vien tik 1938–1939 m. jos struktūra ir pavadinimai keitėsi keletą kartų.

Funkcijos ir struktūra

Viešajame gyvenime NKVD buvo matoma per reguliariąsias policijos pajėgas, bet jos veikla apėmė daug platesnį spektrą. Tarp svarbiausių NKVD funkcijų buvo:

• Viešoji tvarka ir policija — pajėgos, atsakingos už kriminalinę policiją, viešosios tvarkos palaikymą ir įprastus policijos darbų aspektus.
• Valstybės saugumas (GUGB) — slaptosios dalys, dažnai veikusios už uždarų durų, kurias dažnai minima kaip Vyriausioji Valstybės Saugumo Valdyba (GUGB). Jos užduotis buvo sekti, infiltruoti ir neutralizuoti politinius oponentus bei užkirsti kelią „priešiškoms veikloms“.
• Gulag ir lagerių administravimas — NKVD kuruodavo koncentracijos stovyklų tinklą, priverstinį darbą ir kalinių apskaitą.
• Vidaus kariuomenė ir pasienio tarnybos — į tai įėjo NKVD pasienio kariuomenės vienetai, vidaus kariuomenė, kurios dalyvavo tiek vidaus represijų vykdyme, tiek karo metu tvarkos palaikyme.
• Ekonominės ir ūkio funkcijos — tam tikri skyriai administravo transportą, priešgaisrinę apsaugą, infrastruktūrą ir kitus ūkinius reikalus, kurie dažnai vėliau priskiriami Vidaus reikalų ministerijai (MVD).

Slaptoji veikla ir represijos

Tačiau labiausiai NKVD buvo gąsdinama dėl savo slaptųjų tarnybų ir represijų mechanizmų. GUGB ir kitos slaptosios struktūros vykdė politines represijas, masines areštus, priverstinius pervedimus į lagerius, pakartotines deportacijas ir egzekucijas. Praktikos, kurios plačiai naudojamos, buvo: areštai be teismo, kankinimai, priverstinės parodymų išpažintys, „troikų“ (trijų asmenų administracinių kolegijų) sprendimai ir štai tokie masiniai procesai kaip Didysis teroras 1937–1938 m. (vadinamas Jėzovo arba Ježovo laikais — pagal tuometinį NKVD vadovą).

NKVD vykdė masines politines represijas, įskaitant sankcionuotas žmogžudystes ir kolektyvines deportacijas, ypač Josifo Stalino valdymo laikotarpiu. Tarp labiausiai žinomų NKVD nusikaltimų yra 1940 m. Katyno žudynės, kai buvo nužudyti tūkstančiai Lenkijos karininkų ir elito narių pagal NKVD sprendimus.

Vadovai ir atsakomybė

NKVD vadovavo keletas ryškių ir represinių figūrų: Genrikh Yagoda (1934–1936), Nikolajus Ježovas (geriau žinomas kaip Ježovas, 1936–1938) ir Lavrentijus Bėrija (1938–1945). Kiekvienas iš jų prisidėjo prie plataus masto persekiojimų, o pati organizacija buvo įrankis, kuriuo centrinė valdžia įgyvendino politines valias.

Pokario reorganizacijos ir paveldo klausimai

Per Antrąjį pasaulinį karą NKVD atliko ir karo laikotarpiui būdingas funkcijas — kontrolę užimtomis teritorijomis, partizanų ir kontržvalgybos operacijas, taip pat išlaikė didelį dalį sovietinės vidaus tvarkos mechanizmų. 1946 m. NKVD pavadinimas ir struktūra buvo pertvarkyti: daug funkcijų perduota naujai sudarytai Vidaus reikalų ministerijai (MVD), valstybės saugumo funkcijos reorganizuotos į Valstybės saugumo ministeriją (MGB).

Stalino mirties ir vėlesnių politinių pokyčių metu (ypač 1953 m.) vykdytos papildomos reorganizacijos ir dalies NKVD buvusių pareigūnų persekiojimas bei teisinis vertinimas. Visgi daugelis NKVD vykdytų represijų paliko ilgalaikį, traumuojantį pėdsaką visuomenėse, ypač Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose aneksuotose teritorijose.

Paveldas ir istorinis vertinimas

Istorikų ir visuomenės vertinimai apie NKVD veiklą yra vienareikšmiški: organizacija laikoma pagrindiniu Stalino represijų instrumentu. Jos veikla atnešė milijonų žmonių kančias — nuo areštų ir ikiteisminių kankinimų iki mirties bausmių ir priverstinio darbo lageriuose. Nors tikslūs skaičiai vis dar diskutuotini ir priklauso nuo tyrimų šaltinių, NKVD vaidmuo masinėse politinėse represijose ir prievartinėse deportacijose yra dokumentuotas ir plačiai pripažintas.

Ši institucija yra svarbi sovietinių represijų istorijos dalis, o jos veiklos tyrimai ir atminties politikos diskusijos tęsiasi iki šiol.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo NKVD?

K: Kas buvo NKVD vadovai?

Klausimas: Ką veikė viešasis NKVD veidas?

K: Ką darė GUGB?

K: Kokia dar veikla buvo priskirta ne NKVD, o MVD?

K: Kada Genrikas Jagoda ėjo viršininko pareigas?

K: Kada Lavrentijus Berija buvo nušalintas nuo valdžios?

Paieška pagal raidę