KGB: Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetas (1954–1991)
KGB yra Valstybės saugumo komiteto santrumpa rusų kalba. Tai buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos vidaus saugumo agentūra nuo 1954 m. iki jos iširimo 1991 m. Ji buvo įkurta 1954 m. kaip ankstesnių agentūrų - Čekos, NKGB ir MGB - įpėdinė.
Šaltojo karo metais KGB slopino "ideologinę subversiją". Tai reiškė, kad buvo slopinamos netradicinės politinės ir religinės idėjos ir žmonės, kurie tų idėjų laikėsi. Pagal sovietų politiką KGB (ir satelitinių valstybių slaptosios tarnybos) stebėjo viešąją ir privačią nuomonę, vidaus perversmą ir galimus kontrrevoliucinius sąmokslus sovietų bloke.
KGB prisidėjo prie 1956 m. Vengrijos revoliucijos ir 1968 m. Čekoslovakijoje įvykusio Prahos pavasario "socializmo su žmogišku veidu" numalšinimo. Kai kurių KGB veiksmų įrašai yra Mitrokino archyve.
Struktūra ir pagrindinės funkcijos
KGB buvo didelė ir daugialypė organizacija, aprėpusi tiek vidaus saugumą, tiek užsienio žvalgybą. Tarp pagrindinių užduočių buvo:
- užsienio žvalgyba ir kontržvalgyba;
- vidaus politinės kontrolės ir režimo stabilumo užtikrinimas;
- ribų ir sienų saugumas per pasienio tarnybas;
- partijos ir valstybės vadovų apsauga;
- techninė žvalgyba (šifravimas, radijo/ryšio stebėjimas) ir saugumo priemonės;
- psichologinės operacijos, dezinformacija ir kompromatų rinkimas.
Organizacija turėjo specializuotus padalinius, atsakingus už užsienio žvalgybą, karinės kontržvalgybos užduotis, saugumo užtikrinimą viduje, ekonominį šnipinėjimą ir technines operacijas.
Veikla ir metodai
KGB veikė tiek atvirai, tiek slaptai. Dažniausiai vartoti metodai:
- plečiai paplitusi agentų ir informatorių tinklas visoje visuomenėje, įskaitant kultūros, bažnyčios ir akademines sferas;
- nuolatinis telefono bei korespondencijos stebėjimas, sekimas, infiltravimas į disidentų tinklus;
- psichiatrinis represavimas — kai disidentai buvo siunčiami į psichiatrines ligonines kaip politinės problemos „gydymas“;
- areštai, teismai, deportacijos ir laisvės atėmimas kaip būdai sutramdyti politinę opoziciją;
- „aktyviosios priemonės“ (active measures) — dezinformacija, priešų kompromitavimas, slaptas rėmimas kitų šalių politinių jėgų bei propagandos kampanijos užsienyje;
- tarptautinės operacijos, įskaitant informacijos rinkimą, infiltravimą, o kartais ir pagrobimus ar tyčines nužudymo operacijas užsienyje.
Reikšmingi istorijos momentai ir kritika
KGB veikla buvo viena iš pagrindinių priemonių, kuria sovietinė valdžia užtikrino savo kontrolę tiek SSRS ribose, tiek įtakos zonoje. Ji buvo įsitraukusi į veiksmus, nukreiptus prieš disidentus, kultūros ir religines grupes, o taip pat aktyviai palaikė ir koordinavo represijas 1956 m. Vengrijoje bei 1968 m. Čekoslovakijoje (Prahos pavasaris), kaip nurodyta aukščiau. Daug kritikos sulaukė ir slaptų operacijų užsienyje bei žmogaus teisių pažeidimai.
Mitrokino archyvas ir kiti nutekėję dokumentai atskleidė kai kurias slaptas operacijas, agentų tinklus ir metodus, sukeldami papildomą viešą diskusiją apie KGB veiklos mastą.
Žlugimas 1991 m. ir palikimas
Per Gorbačiovo reformų laikotarpį (perestroika ir glasnost) KGB veikla tapo labiau matoma ir kritikuojama. 1991 m. rugpjūčio mėn. dalis KGB vadovų buvo įsitraukę į bandymą įvykdyti valstybės perversmą, kuris dar labiau kompromitavo tarnybą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo KGB struktūra buvo išardyta, o Rusijoje jos funkcijas perėmė kelios naujos agentūros, tokios kaip Federalinė saugumo tarnyba (FSB), Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir kitų tarnybų padaliniai. Kitos buvusios Sovietų respublikos taip pat įkūrė savas saugumo tarnybas.
KGB palikimas yra prieštaringas: dalis visuomenės žiūri į ją kaip į represinį aparatą, atsakingą už žmogaus teisių pažeidimus, kiti pabrėžia jos vaidmenį valstybės saugumo užtikrinime sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Tyrimai, archyvai ir liudijimai apie KGB veiklą tebėra svarbūs istorikams, teisėsaugos institucijoms ir visuomenei, siekiant geriau suprasti sovietinio saugumo aparato veikimą ir jo pasekmes.
Trumpas santrauka: KGB buvo centrinė sovietinė saugumo struktūra (1954–1991), apimanti tiek vidaus kontrolę, tiek tarptautinę žvalgybą. Jos veikla apėmė platų priemonių spektrą — nuo teisėtų žvalgybinių užduočių iki politinių represijų ir slaptų operacijų, o jos palikimas dar ilgai formuos diskusijas apie saugumą, laisvę ir teisę.
KGB emblema ir šūkis: kalavijas ir skydas
Lavrentijus Berija, Stalino pakalikas
230pxJurijaus Andropovo, KGB direktoriaus, asmens tapatybės kortelė
Skirtingi etapai
Nuo 1954 m. kovo 13 d. iki 1991 m. lapkričio 6 d. KGB buvo pagrindinis pagrindinės sovietų saugumo agentūros, žvalgybos agentūros arba šnipinėjimo agentūros ir slaptosios policijos agentūros pavadinimas.
1953 m. kovą Lavrentijus Berija sujungė MVD ir MGB į vieną agentūrą - MVD. Tų pačių metų gruodį L. Berijai ir šešiems jo bendrininkams buvo įvykdyta mirties bausmė, o MVD buvo išskaidyta. Atkurta MVD išsaugojo policijos ir teisėsaugos įgaliojimus, o antroji, naujoji agentūra - KGB - vykdė vidaus ir išorės saugumo funkcijas ir buvo atskaitinga Ministrų tarybai.
1978 m. liepos 5 d. KGB buvo pervadintas į "Sovietų Sąjungos KGB", o jo pirmininkas užėmė ministrų tarybos nario vietą. KGB veikla baigėsi, kai jos vadovas, generolas pulkininkas Vladimiras Kriučkovas, panaudojo KGB išteklius, kad padėtų 1991 m. rugpjūčio mėn. perversmo metu nuversti Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. 1991 m. rugpjūčio 23 d. generolas pulkininkas V. Kriučkovas buvo suimtas, o KGB pirmininku paskirtas generolas Vadimas Bakatinas, kuriam buvo pavesta likviduoti Sovietų Sąjungos KGB. 1991 m. lapkričio 6 d. KGB oficialiai nustojo egzistuoti, nors naujoji Rusijos nacionalinio saugumo organizacija - Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) - dirba tą patį, ką ir sovietų KGB.
Baltarusija yra vienintelė posovietinio laikotarpio šalis, kurioje nacionalinio saugumo organizacija vis dar vadinama KGB. Būtent Baltarusijoje Feliksas Dzeržinskis įkūrė grupę, vadinamą "Čeka", kuri buvo Sovietų Sąjungos organizacija, veikusi dar prieš atsirandant MVD ar KGB.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia KGB?
Atsakymas: KGB reiškia Valstybės saugumo komitetą (santrumpa rusų kalba).
K: Kada KGB buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos vidaus saugumo agentūra?
A: KGB buvo pagrindinė vidaus saugumo agentūra nuo 1954 m. iki jos iširimo 1991 m.
K: Kokių agentūrų įpėdinė buvo KGB?
A: KGB buvo ankstesnių agentūrų, įskaitant Čekiją, NKGB ir MGB, įpėdinė.
K: Kas yra "ideologinė ardomoji veikla" ir kaip KGB su ja kovojo?
A: "Ideologinė subversija" - tai netradicinių politinių ir religinių idėjų ir tų idėjų besilaikančių žmonių slopinimas. Šaltojo karo metais KGB, vykdydama savo misiją, slopino "ideologinę subversiją".
Klausimas: Kokia buvo sovietų politika KGB ir satelitinių valstybių slaptųjų tarnybų atžvilgiu?
A: Pagal sovietų politiką KGB ir satelitinių valstybių slaptosios tarnybos turėjo stebėti viešąją ir privačią nuomonę, vidaus perversmą ir galimus kontrrevoliucinius sąmokslus sovietų bloke.
K: Kokius svarbius įvykius KGB dalyvavo slopinant?
A: KGB padėjo nuslopinti 1956 m. Vengrijos revoliuciją ir 1968 m. Čekoslovakijoje vykusį Prahos pavasarį "Socializmas su žmogišku veidu".
K: Kas yra Mitrokino archyvas?
A: Mitrokino archyvas - tai KGB veiklos metraštis.
