ČK
Čeka buvo pirmoji sovietų valstybės saugumo organizacija. Ji buvo sukurta 1917 m. gruodžio 20 d. Vladimiro Lenino įsaku. Pirmasis jos vadovas buvo lenkų aristokratas, tapęs komunistu, Feliksas Dzeržinskis.
Iki 1918 m. pabaigos miestuose buvo įsteigta šimtai čekistų komitetų. Daug tūkstančių disidentų, dezertyrų ir kitų žmonių buvo suimti, kankinami ar nužudyti čekistų grupių. Po 1922 m. čekistinės grupės, kaip ir NKVD, buvo daug kartų pertvarkytos. Jos nariai čekistais buvo vadinami iki pat XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos.
Nuo pat pradžių čeka buvo svarbi bolševikų komunistų vyriausybės karinė ir saugumo struktūra. 1921 m. čekistų karių skaičius siekė 200 000. Šie daliniai prižiūrėjo ir valdė Gulago sistemą, "rekvizavo" maistą, kankino ir vykdė politinių oponentų egzekucijas, malšino darbininkų ir valstiečių sukilimus ir riaušes bei dezertyravimo kamuojamos Raudonosios armijos maištus.
Čekiją pakeitė OGPU.
Dzeržinskis, čekistų organizacijos "Čeka" įkūrėjas
Pavadinimas
1918 m. Čeka vadinosi "Visos Rusijos ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija, pasipelnymu ir korupcija".
Čekistas čekistu buvo vadinamas visą sovietinį laikotarpį, nepaisant įvairių oficialių pavadinimų pakeitimų. Šis terminas Rusijoje vartojamas ir šiandien. Pavyzdžiui, prezidentas Vladimiras Putinas dėl savo karjeros KGB Rusijos žiniasklaidoje vadinamas "čekistu".
