Kas yra aristokratija: apibrėžimas, istorija ir rūšys
Aristokratija – tai valdymo ir socialinė sistema, kurioje galia ir privilegijos sutelktos nedidelės, išskirtos visuomenės grupės rankose. Senovės graikų kalboje žodis „aristokratija“ reiškia geriausiųjų valdymą, tačiau istorijoje jis dažnai sietas su žemės, tituluotų šeimų ir karališkųjų šeimų įtaka. Aristokratijos sąvoka apima ne tik politinę valdžią, bet ir socialinį statusą, turtą, teisinius privilegijus bei įtaką kultūrai ir kariuomenei.
Istorija trumpai
Aristokratijos formos atsirado įvairiuose istoriniuose kontekstuose: senovės Graikijoje ir Romoje aristokratai buvo svarbi politinės galios dalis (pvz., graikų aristokratinės šeimos ar Romos patricijai). Viduramžiais Europoje aristokratija glaudžiai siejosi su feodalizmu — kilmingieji turėjo žemės valdas, teises į karius bei mokesčių lengvatas. Panašios privilegijuotos grupės egzistavo ir kitose civilizacijose: Rytų imperijose, Kinijos mokslininkų-birokratų sluoksnyje ar Indijos kastų sistemoje.
Istorijoje aristokratijų galia dažnai buvo paveldima, o jų padėtį išlaikė tam tikri tradiciniai įstatymai ir institucijos. Tačiau per revoliucijas (pvz., Prancūzijos revoliuciją), parlamentines reformas ir ekonominius pokyčius aristokratijos vaidmuo daugelyje šalių susilpnėjo arba tapo daugiau ceremoninis.
Aristokratijos rūšys
- Paveldima aristokratija – valdymas ir privilegijos perduodami iš kartos į kartą. Daug istorinių aristokratijų buvo paveldimos, kai titulai ir žemės atitekdavo vyriausiajam sūnui arba kartais vyriausiajai dukrai.
- Tytuota aristokratija – sluoksnis, kurio nariai turi formalų titulus, pvz. kunigaikštis, kunigaikštienė, baronas ir baronienė. Tokie titulai dažnai suteikdavo politinį svorį ir socialinį statusą.
- Žemvaldžių (landed) aristokratija – galia remiasi žemės nuosavybe ir ekonominiais resursais; tokia aristokratija turėjo didelę įtaką vietos administracijai ir ūkiams.
- Meritokratinė arba biurokratinė aristokratija – pareigas ir įtaką užima žmonės, kilę iš elitinių profesijų arba administracinių sistemų (pvz., kinų imperijos mokslininkų-birokratų sluoksnis).
- Oligarchinė aristokratija – valdžia priklauso nedidelei, kartais ekonominei ar politinei grupei, kuri gali nebūti formaliai tituluota, bet turi didelę įtaką valstybės sprendimams.
- Šiuolaikinė arba ceremoninė aristokratija – daugelio šiuolaikinių šalių kilmingieji neturi tiesioginės politinės valdžios, tačiau išlaiko socialinį prestižą, kultūrinę įtaką ir kartais ekonominę galią.
Privilegijos ir pareigos
Tradiciškai aristokratija turėjo teisines privilegijas (teisė į titulus, mokesčių atleidimai, tam tikros teismų arba administracinės teisės), karo pareigas (karinių pajėgų vadovavimas) ir reikšmingą ekonominį pagrindą – žemės valdymą ar kitus išteklius. Kartu aristokratai dažnai buvo kultūros globėjai — remdavo menininkus, mokslinius tyrimus ir religines institucijas.
Kritika ir nuosmukis
Aristokratija sulaukė daug kritikos už privilegijų neteisingumą, socialinę nelygybę ir uždarytą pobūdį, kuris sunkino socialinę mobilumą. Industrializacija, demokratinės reformos, teisinės lygybės plėtra ir revoliuciniai judėjimai pastebimai sumažino aristokratinių privilegijų reikšmę daugelyje šalių. Dalis institucinių privilegijų buvo panaikintos ar apribotos, o dalis aristokratų adaptavosi ir išliko kaip turtinga arba politinę įtaką išlaikiusi elita.
Aristokratija šiandien
Šiandien daugelyje valstybių aristokratija jau nebeturi tradicinės valstybinės galios, tačiau jos palikimas matomas: istorinių titulai ir šeimų paveldas, architektūra, žemės nuosavybė bei socialiniai tinklai. Kai kuriose monarchijose ir toliau egzistuoja privilegijuotos klasės, kurios turi oficialius arba neoficialius vaidmenis politikoje ir visuomenėje. Be to, naujos elitinės grupės (pvz., ekonominė ar kultūrinė „naujoji aristokratija“) formuojasi remiantis turtu, išsilavinimu ir globaliomis ryšiais.
Santrauka
Aristokratija — tai sudėtinga socialinė ir politinė forma, kuriai būdingas privilegijuotos mažumos dominuojamas statusas. Ji gali būti paveldima arba įgyta, formali ar neformali, o jos reikšmė kito nuolat kintant istoriniams ir ekonominiams procesams. Nors tradicinių aristokratijų vaidmuo daugelyje šalių sumažėjo, aristokratijos sąvoka ir jos poveikis visuomenei išlieka svarbūs istorijos, politikos ir kultūros studijoms.


Prancūzijos karalius Liudvikas XIV priima būsimąjį Lenkijos karalių Augustą III Fontenblo.
Įvairios valdymo formos
Suderinamumas su aristokratija
- monarchija - (paveldimas vieno asmens valdymas) Monarchas ir jo giminaičiai paprastai yra aristokratija. Be to, monarchas turi galią bet kurį savo pasirinktą asmenį padaryti valdančiosios grupės nariu. Kartais dabartinį monarchą pakeičia kitas aristokratas ir jo šeima.
- autokratija - (visa valdžia priklauso vienam asmeniui) Autokratinėje visuomenėje aristokratija paprastai būna labai nedidelė, paprastai tik autokrato šeima arba artimi draugai.
- plutokratija - (turtingųjų valdymas) Aristokratiją paprastai sudaro turtingiausi žmonės. Kartais neužtenka vien būti turtingam, reikia būti kilusiam iš ypatingos šeimos ar etninės grupės.
- oligarchija - (nedaugelio valdžia) Visos aristokratijos taip pat yra oligarchijos.
Ne aristokratijos
- Meritokratija - (valdo tie, kurie labiausiai nusipelnė valdyti) Valdovai yra žmonės, kurie turi ypatingus įgaliojimus, mokėsi tam tikroje mokykloje arba išlaikė specialų egzaminą. Galima prarasti savo vietą valdančiojoje grupėje, nes jus pakeitė kas nors, turintis geresnius įgūdžius.
- demokratija - (žmonių valdymas) Demokratijoje paprastai nėra oficialių aristokratų grupių. Tačiau turtingi ir garsūs žmonės kartais neoficialiai sudaro grupę žmonių, kuriems taikomos ypatingos sąlygos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra aristokratija?
A: Aristokratija - tai valdymo forma, kai valdžia priklauso nedidelei privilegijuotų asmenų grupei.
K: Kokia žodžio aristokratija kilmė?
A: Senovės graikų kalboje aristokratija reiškia geriausiųjų valdžią.
K: Kaip įkuriamos aristokratijos?
A: Skirtingi aristokratijos tipai turi skirtingus valdymo metodus, tačiau dauguma jų yra paveldimi, kai valdžia perduodama vyriausiajam likusiam gyvam vaikui, paprastai sūnui.
K: Ar dukros buvo įtrauktos į aristokratiją?
A: Ne, daugeliu atvejų dukterys negalėjo paveldėti valdžios.
K: Ar aristokratija gali būti derinama su kitomis valdymo formomis?
A: Taip, aristokratija gali būti derinama su kitomis valdymo formomis.
K: Kas yra valdančiosios grupės nariai aristokratijoje?
A: Valdančiosios grupės nariai aristokratijoje yra nedidelė, privilegijuota žmonių klasė, dažnai turinti tokius titulus kaip hercogas, hercogienė, baronas ir baronienė.
K: Ar galite įvardyti keletą aristokratijos pavyzdžių istorijoje?
A: Aristokratijos pavyzdžiai istorijoje yra Spartos spartiečiai, Atėnų eupatridai ir Romos patricijai arba optimatai.