Jungtinės Karalystės parlamentas: struktūra, vaidmuo ir istorija

Sužinokite apie Jungtinės Karalystės parlamentą: Lordų ir Bendruomenių rūmai, karalienės vaidmuo, parlamentinis suverenitetas ir istorinė raida nuo viduramžių.

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės parlamentas yra aukščiausia Jungtinės Karalystės ir britų užjūrio teritorijų įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Jis vienintelis turi parlamentinį suverenitetą visų kitų politinių organų atžvilgiu. Istoriškai jam ilgai vadovavo suverenė karalienė Elžbieta II (valstybės vadovė iki 2022 m.); nuo 2022 m. monarchu yra Karalius Karolis III, kurio vaidmuo parlamentiniame procese yra ceremoninis ir konstitucinis.

Struktūra

Parlamentą sudaro trys komponentai: aukštieji rūmai ( Lordų rūmai ), žemieji rūmai ( Bendruomenių rūmai ) ir monarchas. Monarchas laikoma parlamento dalimi dėl tradicinių ir konstitucinių priežasčių, o kasdienį politinį darbą vykdo abu rūmai.

Bendruomenių rūmai (House of Commons) sudaryti iš renkamojo parlamento narių (MP). Jie yra pagrindinė įstatymų iniciavimo ir vykdomosios valdžios kontrolės institucija: vyriausybė formuojama iš Bendruomenių rūmų daugumos lyderio, o vyriausybės išlikimas priklauso nuo rūmų pasitikėjimo. Dauguma teisės aktų, ypač biudžetiniai ir mokesčių klausimai, prasideda Bendruomenių rūmuose.

Lordų rūmai (House of Lords) – tai peržiūros ir patariamoji institucija, sudaryta iš gyvenimo laikui paskiriamų peerų (life peers), likusių paveldimų peerų (hereditary peers, jų liko apie 92 po 1999 m. reformos) ir aukštųjų bažnyčios atstovų (Lords Spiritual, bisbopai). Lordų rūmai nagrinėja pateiktus įstatymų projektus, siūlo pataisas ir gali atidėti priėmimą, bet jų veto galios ribojamos, pvz., remiantis Parlamento aktais (Parliament Acts).

Vaidmuo ir svarbiausios funkcijos

• Įstatymų leidyba: abu rūmai svarsto ir priima įstatymų projektus, kurie, gavę monarcho sutikimą (Royal Assent), tampa įstatymais.
• Vyriausybės kontrolė: Bendruomenių rūmai prižiūri vyriausybės veiklą per debatų seansus, klausimų valandas ir parlamentarines komitetų apklausas.
• Biudžetas ir mokesčiai: pinigų priėmimas, valstybės išlaidų patvirtinimas vyksta Bendruomenių rūmuose.
• Konstitucinė funkcija: parlamento suverenitetas – pagrindinė JK konstitucinė nuostata, reiškianti, kad teisinė galia priimti arba panaikinti įstatymus priklauso Parlamentui.

Įstatymų priėmimo tvarka (supaprastintai)

• Pirmas skaitymas – įstatymo projekto pateikimas ir pavadinimo perskaitymas.
• Antras skaitymas – pagrindinis politinis debatas dėl idėjos ir principų.
• Komiteto stadija – išsamesnis nagrinėjimas, pataisų siūlymas (komitetai ar komitetų kambarys).
• Ataskaitos stadija – grąžinimas į posėdžius su pasiūlytomis pataisomis.
• Trečias skaitymas – galutinis balsavimas toje rūmuose.
• Tada projektas persiunčiamas kitam rūmams, kur jis praeina analogiškas stadijas.
• Gavęs abiejų rūmų pritarimą, projektas siunčiamas monarchui formalų sutikimą (Royal Assent). Po to jis tampa įstatymu.

Istorinė raida

Parlamentas išsivystė iš ankstyvųjų viduramžių vyskupų ir grafų tarybų, kurios patarinėjo Anglijos valdovams. Svarbūs etapai:

• Magna Carta (1215) – sumažino absoliutinę valdovo galią ir įtvirtino tam tikras teisines laisves.
• Model Parliament (1295) – dažnai laikomas modernių parlamento institucijų pradžia, nes į jį buvo įtraukti įvairių sluoksnių atstovai.
• Anglijos pilietinis karas (XVII a.), Didysis Atgimimas (Glorious Revolution) 1688 ir Bill of Rights (1689) – šie įvykiai pastebimai sustiprino parlamento galią prieš monarhą.
• XIX a. Reformos aktai – palaipsniui plėtė rinkėjų teisę, keitė rinkimų ribas ir demokratizavo Bendruomenių rūmus.
• XX a. svarbios reformos: Parliament Acts (1911, 1949) sumažino Lordų veto galią; House of Lords Act 1999 pašalino daugumą paveldimų peerų; Constitutional Reform Act 2005 atskyrė teisminę Aukštųjų Teismų funkciją – 2009 m. įkurta Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas (Supreme Court), pakeitęs anksčiau veikusius Law Lords.

Devolucija ir parlamentinė suverenitetas

Nuo 1990–2000 m. parlamento viršenybė buvo papildyta devoliucijos procesu – Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija gavo savo parlamentus ar asamblėjas, kuriems perduota dalis įgaliojimų. Tačiau konstituciškai Jungtinės Karalystės Parlamentas išlieka suverenia institucija ir teoriškai gali keisti devoliucinius įstatymus. Praktikoje šis santykis grindžiamas konvencijomis, pavyzdžiui, Sewel konvencija, kuri numato, kad Westminsteris nekvestionuos vietinių sprendimų be vietinių institucijų sutikimo.

Svarbūs principai ir modernios praktikos

• Neoficiali, daugiausia nekodifikuota konstitucija – JK daug konstitucinių taisyklių yra papročių ir precedentų forma.
• Vyriausybės atsakomybė (ministerial responsibility) – ministrai privalo atsiskaityti parlamente už savo veiklą.
• Klausimų valandos, parlamentarinių komitetų darbas ir vieši tyrimai – tai pagrindiniai mechanizmai vyriausybės kontrolės stiprinimui.

Kelios svarbios datos

• 1215 – Magna Carta
• 1295 – Model Parliament
• 1689 – Bill of Rights po Glorious Revolution
• 1911 ir 1949 – Parliament Acts
• 1999 – House of Lords Act (reforma dėl paveldimų peerų)
• 2005/2009 – Constitutional Reform Act ir Aukščiausiojo Teismo įkūrimas

Jungtinės Karalystės Parlamentas išlieka dinamiška institucija, kur tradicija ir modernios demokratinės praktikos susijungia sprendžiant šiandienos politines, socialines ir teisines problemas.

 Kaip veikia Didžiosios Britanijos parlamentas

Jungtinės Karalystės parlamentą sudaro trys atskiros dalys: Bendruomenių rūmai (žemieji rūmai), lordai (aukštieji rūmai) ir monarchas. Daugiausia įstatymų leidžiamosios valdžios sutelkta Bendruomenių rūmuose. Juos sudaro 650 parlamento narių (MP). Šiuos asmenis Jungtinės Karalystės gyventojai renka, kad atstovautų jiems Bendruomenių rūmuose. Politinės partijos, turinčios daugumą parlamento narių, lyderis paprastai tampa ministru pirmininku, bet ne valstybės vadovu - šis postas skirtas tik suverenui. Bendruomenių Rūmai pradeda svarstyti daugumą įstatymų projektų, o likusius rengia Lordų Rūmai, ir nustato mokesčių tarifus, kuriuos išrenka kiti paveldimi valstiečiai ir dar du paveldimi valstiečiai, kurie Lordų Rūmuose atlieka ceremonialinius darbus. Tai grafas maršalas, kuris visada yra Norfolko kunigaikštis, ir lordas didysis kamerdineris, Cholmondeley markizas. Lordų Rūmai turi teisę atmesti įstatymų projektus, išskyrus pinigų (mokesčių) projektus, ir priversti Bendruomenių Rūmus juos persvarstyti. Jei Lordų Rūmai du kartus vetuoja įstatymo projektą arba atideda valstybinio įstatymo projekto priėmimą ilgiau nei vieneriems metams, tuomet Bendruomenių Rūmai gali priverstinai priimti įstatymo projektą pagal Parlamento aktų sąlygas, išskyrus atvejus, kai įstatymo projektas buvo parengtas Lordų Rūmuose.

Konstitucinėje monarchijoje monarchas (dabar - Jos Didenybė karalienė Elžbieta II) yra suverenas ir teoriškai yra visos valdžios šaltinis Jungtinėje Karalystėje. Prieš tapdami parlamento aktais, įstatymų projektai turi gauti karališkąjį sutikimą, o monarchas yra atsakingas už parlamento sušaukimą, atšaukimą ir paleidimą, paprastai gavęs dabartinio ministro pirmininko patarimą. Dabar monarchas labai retai prieštarauja, tačiau valdovas vis dar pasilieka šią prerogatyvą, kuria prireikus gali pasinaudoti.

Kaip įstatymo projektas tampa Parlamento aktu

Įstatymų projektai gali būti pradedami svarstyti Bendruomenių arba Lordų rūmuose.

Ikiteisminė teisėkūros kontrolė: Abiejų rūmų jungtinis komitetas peržiūri įstatymo projektą ir balsuoja dėl pakeitimų, kuriuos vyriausybė gali priimti arba atmesti. Vėlesniuose etapuose ataskaitos daro įtaką, nes atmestos komiteto rekomendacijos atnaujinamos ir dėl jų balsuojama.

Pirmasis skaitymas: Balsavimas neįvyko. Įstatymo projektas pateikiamas, išspausdinamas, o privačių narių įstatymų projektų atveju nustatoma antrojo svarstymo data.

Antrasis svarstymas: Po diskusijų dėl bendrųjų įstatymo projekto principų vyksta balsavimas.

Komiteto etapas: Komitetas svarsto kiekvieną įstatymo projekto punktą ir gali daryti pakeitimus.

Ataskaitos etapas: Galimybė iš dalies pakeisti įstatymo projektą. Rūmai svarsto straipsnius, kuriems buvo pateikti pakeitimai.

Trečiasis svarstymas: Diskusijos dėl galutinio teksto su pakeitimais. Šiame etape Lordai gali pateikti papildomų pakeitimų.

Perėjimas: Tada įstatymo projektas siunčiamas kitiems rūmams, kurie gali jį iš dalies pakeisti.

 Pirmasis skaitymas: Ta pati tvarka

 Antrasis svarstymas: Ta pati tvarka

Komiteto etapas: Ta pati tvarka

Ataskaitos etapas: Tos pačios procedūros

 Trečiasis svarstymas: Ta pati tvarka

Perėjimas: Įstatymo projektas grąžinamas į pirminius rūmus.

Ikiteisminė teisėkūros kontrolė: Apsvarstyti visus pakeitimus.

Tada įstatymo projektas rengiamas Karališkajam sutikimui gauti, ir jei jis priimamas, tampa įstatymu.

Naujų teisės aktų kūrimas Įstatymo projekto rūšys Įstatymo projekto procedūra Pirmasis svarstymas Antrasis svarstymas Bendruomenių komiteto etapas Lordų komiteto etapas Pranešimo etapas Trečiasis svarstymas Priėmimas kituose rūmuose Karališkasis pritarimas Deleguotieji teisės aktai

Teisėkūros procedūros vaizdavimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra aukščiausias Jungtinės Karalystės įstatymų leidybos organas?

K: Kas vadovauja parlamentui?

K: Kaip renkami parlamento nariai?

K: Kada prasidėjo parlamento raida?

K: Kada buvo įkurtas pirmasis Jungtinės Karalystės parlamentas?

K: Kaip vadinosi Didžiosios Britanijos įstatymų leidžiamoji valdžia 1801-1927 m.?

Paieška pagal raidę