Jungtinės Karalystės Parlamentas

 Kaip veikia Didžiosios Britanijos parlamentas

Jungtinės Karalystės parlamentą sudaro trys atskiros dalys: Bendruomenių rūmai (žemieji rūmai), lordai (aukštieji rūmai) ir monarchas. Daugiausia įstatymų leidžiamosios valdžios sutelkta Bendruomenių rūmuose. Juos sudaro 650 parlamento narių (MP). Šiuos asmenis Jungtinės Karalystės gyventojai renka, kad atstovautų jiems Bendruomenių rūmuose. Politinės partijos, turinčios daugumą parlamento narių, lyderis paprastai tampa ministru pirmininku, bet ne valstybės vadovu - šis postas skirtas tik suverenui. Bendruomenių Rūmai pradeda svarstyti daugumą įstatymų projektų, o likusius rengia Lordų Rūmai, ir nustato mokesčių tarifus, kuriuos išrenka kiti paveldimi valstiečiai ir dar du paveldimi valstiečiai, kurie Lordų Rūmuose atlieka ceremonialinius darbus. Tai grafas maršalas, kuris visada yra Norfolko kunigaikštis, ir lordas didysis kamerdineris, Cholmondeley markizas. Lordų Rūmai turi teisę atmesti įstatymų projektus, išskyrus pinigų (mokesčių) projektus, ir priversti Bendruomenių Rūmus juos persvarstyti. Jei Lordų Rūmai du kartus vetuoja įstatymo projektą arba atideda valstybinio įstatymo projekto priėmimą ilgiau nei vieneriems metams, tuomet Bendruomenių Rūmai gali priverstinai priimti įstatymo projektą pagal Parlamento aktų sąlygas, išskyrus atvejus, kai įstatymo projektas buvo parengtas Lordų Rūmuose.

Konstitucinėje monarchijoje monarchas (dabar - Jos Didenybė karalienė Elžbieta II) yra suverenas ir teoriškai yra visos valdžios šaltinis Jungtinėje Karalystėje. Prieš tapdami parlamento aktais, įstatymų projektai turi gauti karališkąjį sutikimą, o monarchas yra atsakingas už parlamento sušaukimą, atšaukimą ir paleidimą, paprastai gavęs dabartinio ministro pirmininko patarimą. Dabar monarchas labai retai prieštarauja, tačiau valdovas vis dar pasilieka šią prerogatyvą, kuria prireikus gali pasinaudoti.

Kaip įstatymo projektas tampa Parlamento aktu

Įstatymų projektai gali būti pradedami svarstyti Bendruomenių arba Lordų rūmuose.

Ikiteisminė teisėkūros kontrolė: Abiejų rūmų jungtinis komitetas peržiūri įstatymo projektą ir balsuoja dėl pakeitimų, kuriuos vyriausybė gali priimti arba atmesti. Vėlesniuose etapuose ataskaitos daro įtaką, nes atmestos komiteto rekomendacijos atnaujinamos ir dėl jų balsuojama.

Pirmasis skaitymas: Balsavimas neįvyko. Įstatymo projektas pateikiamas, išspausdinamas, o privačių narių įstatymų projektų atveju nustatoma antrojo svarstymo data.

Antrasis svarstymas: Po diskusijų dėl bendrųjų įstatymo projekto principų vyksta balsavimas.

Komiteto etapas: Komitetas svarsto kiekvieną įstatymo projekto punktą ir gali daryti pakeitimus.

Ataskaitos etapas: Galimybė iš dalies pakeisti įstatymo projektą. Rūmai svarsto straipsnius, kuriems buvo pateikti pakeitimai.

Trečiasis svarstymas: Diskusijos dėl galutinio teksto su pakeitimais. Šiame etape Lordai gali pateikti papildomų pakeitimų.

Perėjimas: Tada įstatymo projektas siunčiamas kitiems rūmams, kurie gali jį iš dalies pakeisti.

 Pirmasis skaitymas: Ta pati tvarka

 Antrasis svarstymas: Ta pati tvarka

Komiteto etapas: Ta pati tvarka

Ataskaitos etapas: Tos pačios procedūros

 Trečiasis svarstymas: Ta pati tvarka

Perėjimas: Įstatymo projektas grąžinamas į pirminius rūmus.

Ikiteisminė teisėkūros kontrolė: Apsvarstyti visus pakeitimus.

Tada įstatymo projektas rengiamas Karališkajam sutikimui gauti, ir jei jis priimamas, tampa įstatymu.

Naujų teisės aktų kūrimas Įstatymo projekto rūšys Įstatymo projekto procedūra Pirmasis svarstymas Antrasis svarstymas Bendruomenių komiteto etapas Lordų komiteto etapas Pranešimo etapas Trečiasis svarstymas Priėmimas kituose rūmuose Karališkasis pritarimas Deleguotieji teisės aktai

Teisėkūros procedūros vaizdavimas.

Istorija

Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais amžiais Britų salose buvo trys karalystės - Anglija, Škotija ir Airija, kurios turėjo atskirus parlamentus. 1707 m. unijos aktais Anglija ir Škotija buvo sujungtos į Didžiosios Britanijos parlamentą, o 1800 m. unijos aktu Airija buvo įtraukta į Jungtinės Karalystės parlamentą. Vestminsterio parlamentas Londone kartais vadinamas "visų parlamentų motina".

Anglijos parlamentas

Anglijos parlamento ištakos - anglosaksų Witenagemot. 1066 m. Vilhelmas Normandietis įvedė feodalinę sistemą, pagal kurią prieš priimdamas įstatymus jis klausdavo tarybos patarimo. 1215 m. ši taryba iš karaliaus Jono gavo Magna Carta, kurioje buvo nustatyta, kad karalius negali nustatyti ar rinkti jokių mokesčių (išskyrus feodalinius mokesčius, prie kurių jie buvo įpratę iki tol), nebent su savo karališkosios tarybos, kuri pamažu virto parlamentu, sutikimu.

1265 m. Simonas de Montfortas, šeštasis Lesterio grafas, sušaukė pirmąjį išrinktą parlamentą. 1535-42 m. Velso įstatymai prijungė Velsą prie Anglijos ir įtraukė Velso atstovus į parlamentą.

Kai 1603 m. Elžbietą I pakeitė Škotijos karalius Jokūbas VI (Anglijos karalius Jokūbas I), abi šalys pateko jo valdžion, tačiau kiekviena išlaikė savo parlamentą.

Škotijos parlamentas

Aukštųjų viduramžių Škotijoje karaliaus vyskupų ir grafų taryba buvo 1235 m. parlamento pradžia.

Airijos parlamentas

Airijos parlamentas buvo įkurtas siekiant atstovauti anglų bendruomenei Airijos lordystėje, tačiau vietiniams airių kilmės gyventojams arba gėlų kalbos atstovams nebuvo leidžiama balsuoti ar kelti savo kandidatūras; pirmasis žinomas posėdis įvyko 1264 m. 1541 m. Henrikas VIII paskelbė Airijos karalystę. Gaelų Airijos lordai dabar turėjo teisę dalyvauti Airijos parlamente kaip lygūs anglų kilmės daugumai.

Susiję puslapiai

• 2005 m. JK visuotiniuose rinkimuose išrinkti parlamento nariai
• Anglijos parlamentas
• Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų apygardų sąrašas
• Parlamento procedūra