Jokūbas VI ir I (1566–1625) Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius
Jokūbas VI ir I (1566 m. birželio 19 d. – 1625 m. kovo 27 d.) buvo Škotijos karalius Jokūbas VI, o nuo 1603 m. – ir Anglijos karalius bei Airijos karalius Jokūbas I. Jis buvo pirmasis monarchas, kuris sau suteikė pavadinimą Didžiosios Britanijos karalius ir, pirmą kartą istorijoje, vienu metu valdė abi salas – tai vadinama asmenine sąjunga. Škotiją jis valdė kaip Jokūbas VI nuo 1567 m. liepos 24 d. iki mirties; Angliją ir Airiją – nuo 1603 m. (Elžbietos I mirties) iki mirties.
Ankstyvieji metai ir sostupo teisė
Jokūbas gimė Škotijoje ir buvo Škotijos karalienės Marijos sūnus. Po savo motinos nuopuolio ir nuvertimo jis tapo karaliumi dar vaikystėje, o faktinę valdžią pradėjo vykdyti jam paauglystėje ir jaunystėje. Anglijos sostas tapo pasiekiamas po Elžbietos I mirties 1603 m., nes ji neturėjo palikuonių, o Jokūbas buvo artimiausias giminaitis, todėl Anglija priėmė Škotijos monarchą kaip savo karalių.
Valdymas, politika ir santykiai su parlamentu
Jokūbas aktyviai siekė suvienyti Angliją ir Škotiją ne tik personaline sąjunga, bet ir valstybiniu frontu, kartais pats vadindamas save Didžiosios Britanijos karaliumi. Tačiau jo pastangos politinį sujungimą įtvirtinti parlamento lygyje dažnai susidurdavo su pasipriešinimu. Jokūbas tikėjo dieviškosios valdžios teisumu – jis rašė apie valdžios kilmę ir karaliaus teisę valdyti, o ši doktrina vėliau turėjo įtakos karaliaus ir Parlamento konfliktams.
Per savo valdymą jis dažnai tvarkėsi sunkiai su Anglijos parlamentu ir patyrė finansinių problemų: karališkieji išlaidos, dovanų sistema ir prastesnis valstybės biudžeto valdymas didino skolą. Be to, karalius rėmė mėgstamus rūmų favoritus, kurių įtaka kartais kelė nepasitenkinimą tarp aristokratijos ir parlamento.
Užsienio politika ir taika
Jokūbo užsienio politika buvo palyginti taiki – 1604 m. pasirašyta Londono taikos sutartis su Ispanija atnešė laikinos ramybės Europoje. Tačiau jo bandymai gauti dinastinių sutarčių (pvz., „ispaniškasis susitarimas“) dėl sūnų kartais nesėkmingi ir ginčų keliantys.
Kultūra, raštija ir religinė politika
Jokūbas buvo gerai išsilavinęs ir aktyvus rašytojas bei kultūros rėmėjas. Jis skatinęs mokslą, literatūrą ir meną, rūmams buvo svarbus literatūros ir teatro globėjas. Po 1603 m. vienas garsiausių teatro kolektyvų – „King’s Men“ (anksčiau „Lord Chamberlain’s Men“) – tapo karaliaus globojama trupė; Williamas Shakespeare’as ir kiti dramaturgai iš to uždirbo didesnę apsaugą ir pastovų užsakymą.
Jokūbo raštai parodo jo politines ir religines pažiūras. Tarp žinomiausių jo darbų yra "Daemonologiją" (1597) – traktatas apie raganavimą, kurio idėjos paskatino intensyvesnį raganų persekiojimą; "Tikrąjį laisvųjų monarchijų įstatymą" (1598) – apie monarchijos teisę; "Bazilikoną Doroną" (1599) – patarimus sūnums ir valdančiųjų moralę; bei "Tabako" kontrablastą (1604) – esė prieš rūkymą tabako. Jokūbas taip pat inicijavo naują Biblijos vertimą į anglų kalbą – vadinamąją autorizuotą Karaliaus Jokūbo Bibliją, kuri 1611 m. tapo įtakingu religiniu ir literatūriniu tekstu.
Raganavimo baimė ir cenzūra
Jokūbas tikėjo raganavimu ir net dalyvavo teisminiuose procesuose, susijusiuose su raganavimais (pvz., North Berwick bylos). Perskaitęs skeptišką kūrinį "Raganų atradimą", karalius reikalavo sunaikinti jo egzempliorius – jis vertino raganavimo problemą rimtai ir skatino kovą su tuo reiškiniu.
Gunpowder Plot (Šaunamųjų miltelių sąmokslas)
Jokūbas buvo tikslas 1605 m. planuoto ginklų miltelių sąmokslo. Katalikų grupė planavo susprogdinti Parlamento rūmusGuy Fawkesas buvo rastas rūsyje su statinėmis šaunamųjų miltelių. Šis įvykis Anglijoje kasmet prisimenamas lapkričio 5 d. kaip Ugnies naktis (Bonfire Night): žmonės degina laužus, sprogdina fejerverkus ir primena sąmokslo sugriovimą.
Kolonizacija ir paveldas
Jokūbo valdymas turi reikšmės ir už Atlanto: 1606 m. jis suteikė chartijas, kuriomis remtos angliškos kolonizacinės kompanijos. Viena iš jų įkūrė pirmąją nuolatinę anglų gyvenvietę Šiaurės Amerikoje – Džeimstauną (Jamestown) 1607 m., pavadintą karaliaus garbei. Jo iniciatyvos kolonijinė politika turėjo ilgalaikį poveikį Britanijos imperijos plėtrai.
Mirtis ir įpėdinis
Jokūbas mirė 1625 m. kovo 27 d. (anksčiau dažnai minimas ir kovo 25 d. datų skirtumas dėl kalendorių) ir buvo palaidotas Vestminsterio abatijoje. Po jo mirties sostą perėmė sūnus Karolis (Karolis I). Karolio valdymas ir jo bandymai vykdyti absoliučią valdžią prisidėjo prie ilgalaikių konfliktų su parlamentu, kurie galiausiai virto Anglijos pilietiniu karu. Karo pabaigoje 1649 m. Karolis I buvo nuteistas mirti ir įvykdyta mirties bausmė – tai pakeitė Britanijos monarchijos istoriją.
Vertinimas
Jokūbo paveldas yra dvejopas: jis paskatino kultūrą, literatūrą ir religinius tekstus (ypač autorizuotą Biblijos vertimą), bet jo politinės pažiūros ir finansų tvarkymas padėjo formuoti įtampas tarp karaliaus ir Parlamento, kurios peraugo į vėlesnę krizę. Jo laikotarpis ženklina svarbų pereinamąjį laiką Britanijos istorijoje – nuo atskiros Anglijos ir Škotijos iki ilgo proceso, kurio metu šalys palaipsniui ėjo link tvirtesnės sąjungos.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Jokūbas VI ir aš?
A: Jokūbas VI ir I (1566 m. birželio 19 d. - 1625 m. kovo 27 d.) buvo Škotijos karalius kaip Jokūbas VI ir Anglijos bei Airijos karalius kaip Jokūbas I. Jis buvo pirmasis monarchas, vadinamas Didžiosios Britanijos karaliumi.
Klausimas: Kaip jis tapo Škotijos karaliumi?
Atsakymas: Škotijos karaliumi jis tapo būdamas kūdikis, kai jo motina, Škotijos karalienė Marija, turėjo atsisakyti sosto.
K: Kuo buvo svarbus jo valdymas?
A: Jo valdymas buvo svarbus, nes pirmą kartą Anglija ir Škotija turėjo tą patį monarchą. Jis buvo pirmasis Anglijos monarchas iš Stiuartų rūmų. Ankstesnis Anglijos monarchas buvo Elžbieta I, kuri mirė neturėdama vaikų, todėl anglai sutiko turėti Škotijos monarchą, nes Jokūbas buvo Škotijos karalienės Marijos sūnus, taigi artimiausias Elžbietos giminaitis. Būdamas abiejų šalių karaliumi jis sukūrė asmeninę sąjungą.
Klausimas: Ką jis nuveikė savo valdymo metu?
A: Valdymo metu jis dažnai kariavo su Anglijos parlamentu ir ne itin gerai naudojo karalystės pinigus, tačiau apskritai tiek Škotijos, tiek Anglijos vyriausybės jam valdant buvo gana stabilios.
K: Ar jis buvo išsilavinęs?
A: Taip, Jokūbas buvo labai išsilavinęs ir gerai mokėjo mokytis, o tai padėjo žmonėms Anglijoje ir Škotijoje studijuoti tokius dalykus kaip mokslas, literatūra, menas ir kt. Jis taip pat parašė keletą knygų, pavyzdžiui, 1597 m. "Daemonologie" arba 1604 m. "A Counterblaste to Tobacco", taip pat rėmė Biblijos vertimo į autorizuotą Karaliaus Jokūbo versiją projektą.
Klausimas: Ar jo valdymo metu įvyko koks nors įvykis, kuris prisimenamas šiandien?
A: Taip, jam valdant įvyko Ginklų miltelių sąmokslas, kai 1605 m. lapkričio 5 d. grupė katalikų planavo susprogdinti parlamento rūmus, o Jokūbas buvo pastate, tačiau sąmokslas buvo nutrauktas, kai Guy Fawkesas rado statines su ginklų milteliais rūsyje, todėl šis įvykis prisimenamas kiekvienais metais lapkričio 5 d., taip pat žinomas kaip Ugnies naktis, kai daugelis žmonių švenčia uždegdami laužus, fejerverkus.
K: Kuo jis tikėjo apie raganavimą?
A:Džeimsas tikėjo raganavimu, todėl perskaitęs knygą "Discoverie Witchcraft" liepė sudeginti visus egzempliorius.
