Elžbieta I (1533–1603): Anglijos ir Airijos karalienė, paskutinė Tiudorų valdovė
Elžbieta I (1533–1603) — paskutinė Tiudorų Anglijos ir Airijos karalienė: įtakinga valdovė, menų ir prekybos rėmėja, išgarsėjusi Ispanijos Armados sulaikymu.
Elžbieta I (1533 m. rugsėjo 7 d. – 1603 m. kovo 24 d.) buvo Anglijos ir Airijos karalienė. Ji valdė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki mirties 1603 m. kovo mėn. Dažnai vadinama Gerąja karaliene Bes, Mergele karaliene arba Gloriana, ji tapo paskutine Tiudorų dinastijos monarche ir vienu ryškiausių Anglijos istorijos simbolių.
Iki karūnos: kilmė ir jaunystė
Elžbieta buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir jo antrosios žmonos Anos Boleyn duktė. Po Anos Boleyn nuopuolio ir egzekucijos 1536 m. Elžbietos padėtis dvare tapo sudėtinga: ji buvo pripažinta neteisėta ir jos teisės į sostą buvo ribotos. Per vaikystę ir jaunystę ji gavo išsilavinimą — mokėsi kelių kalbų, literatūros, istorijos ir teologijos — ir išsiskyrė intelektualumu bei kultūros apetitais.
Persekiojimas ir grėsmės
Per karalienės Marijos I valdymą (1553–1558) Elžbietai teko išlikti atsargiai: Marija, norėdama atstatyti katalikybę, žiūrėjo į Elžbietą įtariai. Tam tikru metu Elžbieta buvo areštuota ir trumpam uždaryta Londono bokšte (Tower of London) dėl įtarimų dalyvavus politiniuose sąmoksluose. Nepaisant šių pavojų, Elžbieta pavyzdingai išsaugojo pozicijas ir atgavo paramą, kai po Marijos mirties 1558 m. tapo karaliene.
Valdymas ir religijos tvarka
Karalienės Elžbietos valdymas pasižymėjo politiniu saikingumu ir pragmatizmu. 1559 m. ji įvedė vadinamąją Elžbietos religijos politiką — kompromisinį sprendimą, kuris, nors ir orientuotas į protestantizmą, stengėsi išvengti pernelyg griežtų represijų prieš katalikus. Pagrindiniai teisės aktai buvo Act of Supremacy (kuris atnaujino monarcho viršenybę Bažnyčioje) ir Act of Uniformity (kuris nustatė vieningą pamaldų tvarką).
Užsienio politika ir karai
Elžbietos valdymas pasižymėjo atsargia, bet tvirta užsienio politika. Ji vengė ilgalaikių brangių karų žemėje, tačiau aktyviai remė jūrinius reidus ir piratavimo ekspedicijas prieš Ispaniją bei skatino anglišką prekybą ir navigaciją. 1588 m. Elžbietos vyriausybė ir laivynas susidorojo su Ispanijos Armada – tai tapo simboliniu Anglijos pasipriešinimo momentu ir sustiprino jos tarptautinį prestižą. Jos laikais taip pat tęsėsi bandymai įkurti kolonijas (pvz., Roanoke), nors daugelis jų buvo nesėkmingi.
Kultūra, mokslai ir tyrinėjimai
Elžbietos epocha dažnai vadinama anglų Renesanso arba Elžbietos laikų aukso amžiumi. Per jos valdymą klestėjo teatras, literatūra ir poezija – kūrė tokie autoriai kaip Williamas Shakespeare’as, Edmundas Spenseris ir Christopheris Marlowe’as. Karalienė pati buvo meno rėmėja, skyrė mecenatystę dramaturgams, poetams, taip pat remė jūrų tyrinėjimus (Francisas Drake’as, Walteris Raleigh). Šis kultūrinis pakilimas stipriai prisidėjo prie anglų tapatybės formavimosi.
Asmeninis gyvenimas ir politika dvaro viduje
Elžbieta niekada nebuvo ištekėjusi; jos atsisakymas tuoktis tapo svarbia politine studija — ji naudojo galimybę vesti kaip įrankį deryboms su užsienio valdovais. Karalienės santykiai su artimiausiais favoritais, tarp jų su Robertu Dudley (Leicesterio grafu) ir vėliau su Robertu Devereux’u (Essexo grafu), turėjo ir politinių pasekmių. Kai Essex sukilo 1601 m., jis buvo suimtas ir sušaudytas; šis incidentas parodė, kiek rizikos kėlė favoritų politika ir karalienės autoritetas dvaro aplinkoje.
Paveldėjimas ir mirtis
Elžbieta mirė 1603 m. kovo 24 d., nesulaukusi savo įpėdinio. Neturėdama tiesioginių palikuonių, ji paliko sosto klausimą neišspręstą; galiausiai sostas perėjo Škotijos karaliui Jokūbui VI, kuris tapo Anglijos karaliumi Jokūbas VI (angliškas titulas James I), taip pradėdamas Stuartų dinastiją. Elžbietos valdymas paliko tvirtą politinį, kultūrinį ir religinį paveldą, kuris ilgai formavo Didžiosios Britanijos ateitį.
Palikimas
Elžbietos epocha ženklina perėjimą nuo viduramžiškosios monarchijos prie centralizuotos valstybės su stipria flota, augančia komercija ir stipriu nacionaliniu savitumu. Jos vaizdas — neištekėjusi monarchė, intelektuali, politine grakštumu valdanti savo valdžią — tapo kultūriniu simboliu: portretai ir literatūriniai vaizdiniai (pvz., Gloriana) išliko istorinėje ir meninėje atmintyje. Jos valdymo laikotarpis yra vienas ryškiausių angliškos istorijos puslapių.
Ankstyvasis gyvenimas
Elžbieta gimė 1533 m. Grinviče, Anglijoje. Ji buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir jo antrosios žmonos Anos Boleyn duktė. Ji turėjo vyresnę pusseserę Mariją, o vėliau - jaunesnįjį pusbrolį Edvardą.
Elžbietai buvo suteiktas geras išsilavinimas. Ji mokėjo kalbėti ir skaityti šešiomis kalbomis: gimtąja anglų, prancūzų, italų, ispanų, graikų ir lotynų.
Kai jai buvo trylika su puse metų, 1547 m. sausio 28 d. mirė karalius Henrikas. Elžbietos pusbrolis Edvardas tapo Anglijos karaliumi Edvardu VI. Jis mirė būdamas penkiolikos metų. 1553 m. jį pakeitė Marija, o po karalienės Marijos mirties 1558 m. karaliene tapo Elžbieta.
Karalienės pasiekimai
Marija I sugrąžino į Angliją Romos katalikų religiją. Elžbieta sugrąžino tautą į protestantiškąjį tikėjimą, kurį sukūrė jos tėvas. Tačiau ji išlaikė kai kurias katalikiškas tradicijas. Ji norėjo, kad jos pavaldiniai atrodytų kaip protestantai, net jei taip nebuvo.
Elžbietos valdymo metais buvo pasiekta daug meno laimėjimų. Viljamas Šekspyras, Kristoferis Marlou, Edmundas Spenseris ir kiti rašytojai sukūrė išliekamąją dramaturgiją ir poeziją. Elžbietos dvare dirbo kompozitoriai Thomas Tallis ir Williamas Byrdas.
Jai valdant daugelis vyrų ieškojo nuotykių užsienyje. Seras Francis Drake'as, seras Walteris Raleighas, Humphrey Gilbertas ir kiti "jūrų šunys" plėšė ispanų laivus. Jie taip pat plaukė į Ameriką. 1580 m. Drake'as tapo pirmuoju anglu, apiplaukusiu pasaulį. Šių vyrų ekspedicijos parengė Angliją atradimų ir tarptautinės prekybos amžiui bei kitų pasaulio dalių užvaldymui. 1600 m. pati Elžbieta įkūrė prekybos bendrovę, vadinamą Rytų Indijos kompanija, kuri tapo svarbiu Britų imperijos įrankiu.
Elžbieta I su karūnavimo drabužiais
Ispanijos armada
Anglija ir Ispanija ilgai ginčijosi. Elžbieta skatino Ispanijos valdomų Nyderlandų protestantus sukilti prieš Ispaniją. Ji taip pat skatino savo "jūrų šunis" puldinėti ispanų laivus. 1588 m. Ispanijos karalius Pilypas II pasiuntė armadą (didelį laivų laivyną) įsiveržti į Angliją.
Elžbieta susitiko su savo kariais Tilberyje ir pasakė jiems: "Aš žinau, kad turiu silpnos ir silpnos moters kūną, bet turiu karaliaus širdį ir skrandį, taip pat ir Anglijos karaliaus.
1588 m. liepos 29 d. Ispanijos armadą pasitiko mažesni Anglijos laivai. Jie nugalėjo armadą, kurią dar labiau nuniokojo blogas oras netoli Škotijos ir Airijos, nes likę ispanų laivai grįžo į Ispaniją.
Elžbietos "Armados portretas"
Karalienės bajorai
Elžbieta niekada nebuvo ištekėjusi ir neturėjo vaikų. Tačiau ji buvo pamilusi kelis savo dvaro didikus. Tarp šių didikų išsiskyrė Robertas Dudlis, 1-asis Lesterio grafas. Vėliau ji kreipėsi į Robertą Devero, 2-ąjį Esekso grafą. Jis norėjo nuversti karalienės vyriausybę. Jis buvo nugalėtas ir nužudytas.
Robertas Dudley
Elžbietos mirtis
Elžbieta mirė Ričmondo rūmuose 1603 m. kovo 24 d. Anglijos karaliumi tapo Škotijos protestantų karalius Jokūbas VI. Jis buvo jos pusseserės Marijos, Škotijos karalienės, sūnus.
Elžbieta I buvo paskutinė Tiudorų valdovė, valdžiusi 44 metus. Jos įžengimo į sostą diena du šimtus metų buvo nacionalinė šventė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kada Elžbieta I buvo Anglijos ir Airijos karalienė?
A: Elžbieta I buvo Anglijos ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki mirties 1603 m. kovo mėn.
K: Kokie buvo kai kurie Elžbietos I slapyvardžiai?
A: Elžbieta I buvo vadinama Gerąja karaliene Bes, Mergele karaliene arba Gloriana.
K: Kas buvo jos tėvai?
A: Jos tėvai buvo Anglijos karalius Henrikas VIII ir Ana Boleyn.
K: Kaip jos gyvenimas tapo neramus po Anos Boleyn gėdos dvare?
A: Po Anos Boleyn gėdos dvare Elžbietos gyvenimas tapo neramus, be kita ko, ji buvo uždaryta į Londono Tauerį, seną kalėjimą, įtariama padėjusi karalienės Marijos priešams.
K: Kokie pasiekimai priskiriami jos valdymui?
A: Jos valdymo metu buvo pasiekta didelių laimėjimų meno, prekybos ir tyrinėjimų srityse. Ji taip pat sumaniai gynė savo šalį Ispanijos Armados laikais.
K: Ar ji kada nors ištekėjo?
Atsakymas: Ne, ji niekada nebuvo ištekėjusi, bet tvirtino, kad yra ištekėjusi už Anglijos. Ji turėjo keletą kitų favoritų, tarp jų - Lesterio grafą.
K: Kas ją pakeitė po mirties 1603 m.?
A: Po jos mirties 1603 m. jos įpėdiniu buvo paskirtas Škotijos karalius Jokūbas VI.
Ieškoti