Tiudorų dinastija: Anglijos valdovai ir istorija (1485–1603)
Tiudorų dinastija: nuo Henriko VII iki Elžbietos — dramatiška Anglijos valdovų istorija 1485–1603, politinės intrigos, reformos ir ilgalaikis paveldas.
Tiudorų dinastija buvo Anglijos karalių ir karalienių dinastija. Ši valdovų linija prasidėjo 1485 m. ir tęsėsi iki 1603 m.
Dinastija prasidėjo, kai Henrikas Tiudoras nugalėjo Ričardą III Bosvorto lauko mūšyje. Tai buvo baigiamasis Rožių karų etapas, po kurio jis tapo Anglijos karaliumi Henriku VII. Artūras, Velso princas, buvo vyriausias Henriko VII ir Elžbietos Jorkietės sūnus. Jis vedė Kotryną Argonietę. Ji buvo Ferdinando II Argono ir Izabelės I Pilies dukra). Artūras mirė 1502 m. ir netapo karaliumi.
Henriko VII valdymas ir dinastijos įtvirtinimas
Henrikas VII (valdė 1485–1509) įtvirtino Tiudorų valdžią po karo ir stengėsi užtikrinti dinastijos stabilumą per santuokas, teisines priemones ir finansines reformas. Jis vedė Elžbietą Jorkietę, taip sujungdamas Lancastrų ir Jorkų šakas. Henrikas taikė griežtą finansinę politiką: naudojosi obligacijomis, baudomis ir konfidencialiomis priemonėmis (bonds and recognizances), kad kontroliuotų kilminguosius ir sutvirtintų valdžią. Jis atnaujino centrines institucijas, skatino prekybą ir kėlė monarchijos autoritetą.
Henriko VIII ir religinės bei politinės permainos
Henriko VII sūnus Henrikas VIII (valdė 1509–1547) išpopuliarėjo savo karine galia ir prabangiu dvaru, bet istorijoje labiausiai žinomas dėl savo šešių santuokų ir nutraukimo ryšių su Romos katalikų bažnyčia. Siekdamas gauti įpėdinį ir išsiskirti su Kotryna Argoniete, Henriko veiksmai nuvedė prie Anglikonų bažnyčios atsiradimo ir Anglijos monarcho supremacijos pripažinimo. 1534 m. priimtos Aktai apie viršenybę (Act of Supremacy) padarė karalių Bažnyčios galva Anglijoje.
Šios reformos nulėmė didelį pokytį: vienuolynų uždarymas (Dissolution of the Monasteries) perkelė dideles žemes ir turtą į karaliaus rankas, pakeitė socialinę paramą ir sukūrė griežtesnį biurokratinį valdymą. Taip pat stiprėjo anglų laivynas ir buvo pradėta aktyvesnė užsienio politika bei užkariavimų ir piratavimo praktika, kuri ateityje prisidėjo prie kolonijinės plėtros.
Edvardas VI, Marija I ir Elžbieta I — religinis svyravimas ir kultūros atgimimas
Henriko VIII sūnus Edvardas VI (valdė 1547–1553) buvo protestantiško pobūdžio reformų tęsėjas: jo metu įsigalėjo platesnės liuteroniškos ir kalvinistinės idėjos, išleistas angliškas Mišių knyga (Book of Common Prayer). Edvardo valdymas vyko per regentų komandą, o vidinė politinė įtampa buvo didelė.
Po Edvardo mirties karūną trumpam prisijungė Marys I (Marija I), Henriko VI dukra iš Kotrynos Argonietės. Ji siekė atstatyti katalikybę ir už tai gavo pravardę „Kraujo Marija“ dėl protestantų persekiojimų. Jos valdymas (1553–1558) sukėlė socialinį ir religinius susiskaldymus.
Elžbieta I (valdė 1558–1603), Henriko VIII ir Elžbietos Jorkietės anūkė per Aneb Boleyn, įtvirtino vidurio kelio religinę politiką (Elizabethan Religious Settlement) ir stabilizavo valstybę. Jos valdymo laikotarpis žinomas kaip Elžbietinis amžius — kultūrinis ir literatūrinis klestėjimas (pvz., W. Shakespeare ir kiti dramaturgai), taip pat ekonominis augimas ir jūrinė galia: 1588 m. atremta Ispanijos Armada, o anglų jūreiviai ir kapitoniai (pvz., Francis Drake) sustiprino Anglijos tarptautinį vaidmenį.
Ekonomika, visuomenė ir kolonijinės pradžios
Tiudorų laikais Anglija patyrė reikšmingas demografines ir ekonomines permainas: gyventojų augimas, žemės uždarymas (enclosure) ir didėjanti bedarbystė didino socialinę įtampą. Atsirado pirmieji varginančios pagalbos įstatymai (Poor Laws), kurių tikslas buvo reguliuoti ir mažinti skurdą. Taip pat pasirodė pirmosios prekybos kompanijos ir ankstyvosios kolonijinės ekspedicijos — Roanoke ir vėlesnės kompanijos, kurios paruošė kelią didesnei Britų imperijos plėtrai.
Teisė, administracija ir paveldas
Per Tiudorus centrinė valdžia sustiprėjo: plėtėsi kariuomenės ir biurokratijos kontrolė, teismai (pvz., Star Chamber) tapo priemonėmis kovoti su bajorų maištingumu. Kultūrinis ir politinis paveldas — stipri monarchija, religinė savitvarta ir jūrinė tradicija — parengė Angliją pokyčiams XVII a.
Dinastijos pabaiga
Elžbietė I mirė 1603 m. be palikuonių, todėl Tiudorų dinastija nutrūko. Karūna perėjo Jamesui VI iš Škotijos, kuris tapo Jokūbu I — pirmuoju Stuartų dinastijos karaliumi Didžiojoje Britanijoje, nes jis buvo Elžbietos Jorkietės sesers palikuonis. Tiudorų valdymo laikotarpis paliko gilų pėdsaką Anglijos politikoje, religijoje, kultūroje ir tarptautiniuose santykiuose.
Santrauka: Tiudorų dinastija (1485–1603) ženklino pereinamąjį etapą nuo viduramžių link ankstyvųjų moderniųjų laikų — baigtas Rožių karų laikotarpis, stiprinta centrinė valdžia, įvykdyta religinė reforma ir pradėtos kolonijinės bei jūrinės ekspansijos, o Elžbietos valdymas atnešė kultūrinį aukso amžių.
Henrikas VIII
1509 m. mirus Henrikui VII, Artūro brolis Henrikas VIII vedė Kotryną ir tapo karaliumi.
Santuokoje su Henriku VIII Kotryna susilaukė šešių vaikų. Tik vienas iš jų, Marija, išgyveno. Kai Kotryna tapo per sena turėti daugiau vaikų, Henrikas su ja išsiskyrė. Tada jis vedė naują žmoną - Aną Bolein. Henrikas ir A. Boleyn taip pat susilaukė dukters Elžbietos. 1536 m. Anai Boleyn buvo įvykdyta mirties bausmė.
Netrukus Henrikas VIII vedė Džeinę Seimūrą iš Anglijos. Ji susilaukė sūnaus Edvardo VI, kuris vėliau, būdamas 9 metų, pats tapo karaliumi. 1537 m. Džeinė mirė. Jos mirtį sukėlė sveikatos problemos, atsiradusios dėl Edvardo gimimo.
Iki mirties 1547 m. Henrikas vedė dar tris žmonas. Po Henriko mirties karaliumi tapo jo vienintelis gyvas sūnus Edvardas.
1553 m. Edvardas susirgo. Jis sukūrė "Paveldėjimo įtaisą". Jis pasakė, kad po jo mirties karaliene taps jo pusseserė ledi Džeinė Grėja. Lady Jane kaip karalienė gyveno tik devynias dienas.
Henriko duktė Marija I Anglijos karalienė buvo kita Tiudorų dinastijos valdovė. Marija buvo tvirtai tikinti katalikybė. Būdama karalienė, Marija daug ką padarė prieš šimtus protestantų. Dėl visų egzekucijų, įvykdytų jai būnant karaliene, jai buvo suteikta pravardė "Kruvinoji Marija".
Po Marijos mirties 1558 m. karaliene tapo jos pusseserė Elžbieta I Anglijos karalienė. Priešingai nei Marija, Elžbieta buvo protestantė. Elžbieta niekada nebuvo ištekėjusi ir neturėjo vaikų. Kadangi ji niekada nebuvo ištekėjusi, Elžbieta dažnai vadinama "Mergelių karaliene". Ją mėgo dauguma Anglijos gyventojų.
Dinastija baigėsi, kai mirė Elžbieta. Ji nepaskyrė asmens, kuris būtų valdęs po jos mirties. Jai mirus, Anglijos karaliumi tapo Jokūbas I. Jis buvo Elžbietos pusseserės Marijos Stiuart sūnus. Taip prasidėjo Stiuartų dinastija.
Religija Anglijoje
Tiudorų laikotarpiu įvyko daug religijos pokyčių. Henrikas VIII buvo katalikas. Kai popiežius pasakė, kad jis negali išsiskirti su Kotryna, Henrikas išstojo iš katalikybės ir paskyrė save Bažnyčios galva. Dabar Anglijos Bažnyčia buvo protestantiška. Edvardas VI buvo auklėjamas kaip protestantas. Jis uždarė visas katalikų bažnyčias. Marija I buvo stipri katalikė. Ji buvo užaugusi Ispanijoje, nes jos motina buvo ispanė Kotryna Argonietė. Ji uždarė protestantų bažnyčias ir sudegino apie 300 žmonių už tai, kad jie buvo protestantai. Tie žmonės vėliau buvo pavadinti kankiniais. Elžbieta buvo protestantė. Jai tapus karaliene, buvo įkurta anglikonų bažnyčia. Nuo to laiko religija Anglijoje tapo daug ramesnė.
Tiudorų dinastijos valdovai
Tai Tiudorų dinastijos valdovų sąrašas:
- Henrikas VII Anglijos (1485-1509)
- Anglijos Henrikas VIII (1509-1547 m.)
- Edvardas VI Anglijos (1547-1553 m.)
- Lady Jane Grey (nekarūnuota) (1553 m.) (nuversta, mirė 1554 m.)
- Anglijos karalienė Marija I (1553-1558 m.)
- Elžbieta I Anglijos (1558-1603)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tiudorų dinastija?
A: Tiudorų dinastija buvo Anglijos karalių ir karalienių dinastija.
K: Kada prasidėjo ir kada baigėsi Tiudorų dinastija?
A: Tiudorų dinastija prasidėjo 1485 m. ir truko iki 1603 m.
K: Kaip prasidėjo Tiudorų dinastija?
A: Tiudorų dinastija prasidėjo, kai Henrikas Tiudoras Bosvorto lauko mūšyje nugalėjo Ričardą III ir tapo Anglijos karaliumi Henriku VII.
K: Kas buvo Velso princas Artūras?
A: Artūras, Velso princas, buvo vyriausias Henriko VII ir Elžbietos Jorkietės sūnus.
K: Su kuo vedė Velso princas Artūras?
A: Artūras, Velso princas, vedė Kotryną Aragonietę.
K: Kas buvo Kotrynos Aragonietės tėvai?
A: Kotrynos Aragonietės tėvai buvo Ferdinandas II Argonietis ir Izabelė I Pilietė.
K: Ar Artūras, Velso princas, tapo karaliumi?
A: Ne, Artūras, Velso princas, netapo karaliumi, nes mirė 1502 m.
Ieškoti