Edward VI of England
Edvardas VI (1537 m. spalio 12 d. - 1553 m. liepos 6 d.) buvo Anglijos ir Airijos karalius nuo 1547 m. sausio 28 d. iki mirties 1553 m. liepos 6 d.
Edvardas buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Džeinės Seimūro sūnus. Jo motina mirė praėjus 12 dienų po jo gimimo. Jis tapo karaliumi būdamas 9 metų, kai mirė jo tėvas.
Kai mirė jų tėvas, Edvardo pusseserei Elžbietai buvo 13 metų. Kitai jo pusseserei Marijai buvo 31-eri. Nepaisant to, kad buvo jauniausias, Edvardas buvo įpėdinis, nes buvo vyriškos lyties. Kadangi jis buvo toks jaunas karalius, karalystę valdė Regentų taryba. Jis mirė būdamas 15 su puse metų. Jo įpėdinė buvo jo pusseserė ledi Džeinė Grėja.
Jis turėjo du patarėjus (arba regentus). Pirmasis buvo jo dėdė Edvardas Seimūras, Somerseto hercogas, kuris tapo lordu protektoriumi. Pirmuosius dvejus su puse Edvardo valdymo metų lordas Somersetas patarinėjo ir vadovavo jaunajam karaliui. Somersetą pakeitė Nortumberlando hercogas Džonas Dudlis. Abu vyrai norėjo, kad Anglikonųbažnyčioje būtų padaryti dideli pokyčiai.
Dėl jų patarimų ir jo įsitikinimų Edvardo valdymas daugiausia prisimenamas dėl religijos pokyčių, padarytų jam būnant karaliumi. Nors jo tėvas Henrikas VIII pašalino popiežių iš Anglijos Bažnyčios vadovo posto, daugiau nieko nepakeitė. Dauguma svarbiausių Anglijos Bažnyčios pokyčių įvyko Edvardo valdymo metu.
1553 m. liepos 6 d., būdamas 15 metų, jis mirė, tikriausiai nuo tuberkuliozės. Prieš mirtį jis ir jo taryba parašė "Paveldėjimo aktą". Tai buvo bandymas užkirsti kelią šalies grįžimui į katalikybę. Edvardas įpėdine paskyrė savo pusseserę ledi Džeinę Grėjų, o savo pusseseres Mariją ir Elžbietą išbraukė. Tačiau po jo mirties tai buvo užginčyta; per 13 dienų Džeinę nušalino Marija. Marija I atšaukė Edvardo protestantiškas reformas, kurios vis dėlto tapo 1559 m. Elžbietos religinio susitarimo pagrindu.
Edvardas VI, Anglijos pilietis, būdamas šešerių metų
Religiniai pokyčiai
Buvo priimti įstatymai, kad bažnyčios būtų paprastesnės. Katalikų bažnyčios buvo gausiai dekoruotos ir spalvingos. Dabar, valdant Edvardui, iš bažnyčių buvo pašalinti vitražai ir ikonos, o bažnyčių baldai tapo labai paprasti ir paprasti.
Tikrosios pamaldos tapo paprastesnės ir paprastas žmogus galėjo suprasti, kas sakoma per pamaldas, kurios dabar vadinamos Šventąja Komunija, ir buvo sakomos ne lotyniškai, o angliškai. Arkivyskupas Thomas Cranmeris Bendrųjų maldų knygą taip pat parašė angliškai. Kunigams nebereikėjo rengtis ryškiais drabužiais, siejamais su Katalikų Bažnyčia ir valdant Edvardui. Jiems taip pat buvo leista tuoktis. Karalius išliko Bažnyčios galva.
Visi šie pokyčiai iš esmės atitrūko nuo Katalikų Bažnyčios tradicijų. Kai kuriose Vokietijos ir Šveicarijos dalyse religinės grupės taip pat atsiskyrė protestuodamos prieš Katalikų Bažnyčios turtus ir korupciją. Jos buvo vadinamos protestantais, o Anglija, valdant Edvardui, tapo protestantiška šalimi su nepriklausoma Anglikonų bažnyčia.
Edvardas niekada nebuvo sveikas berniukas, o 1553 m. jo sveikata pašlijo. Po devynias dienas trukusio ledi Džeinės Grei valdymo Anglijos karaliene tapo jo pusseserė katalikė Marija, ir šalis išgyveno dar vieną religinių pokyčių laikotarpį.
| · v · t · e Anglijos monarchai |
| Alfredas - Edvardas Vyresnysis - Ælfweardas - Athelstanas - Edmundas I - Edredas - Edwy - Edgaras I - Edvardas Kankinys - Ethelredas - Sweyn I - Edmundas II - Canute - Haroldas I - Harthacanute - Edvardas Išpažinėjas - Haroldas II - Edgaras II - Vilhelmas I - Vilhelmas II - Henrikas I - Stephen - Matilda - Henrikas II - Ričardas I - Jonas - Henrikas III - Edvardas I - Edvardas II - Edvardas III - Ričardas II - Henrikas IV - Henrikas V - Henrikas VI - Edvardas IV - Edvardas V - Ričardas III - Henrikas VII - Henrikas VIII - Edvardas VI - Džeinė - Marija I - Elžbieta I - Jokūbas I - Karolis I - tarpuvaldis - Karolis II - Jokūbas II - Vilhelmas III ir Marija II (kaip bendramonarchaiViljamas ir Marija) - Viljamas III (jo paties valdymas) - Ana |
| · v · t · e Velso princai | |
|
|
Taip pat žr: Velso kunigaikštystė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Edvardas VI?
A: Edvardas VI buvo Anglijos ir Airijos karalius nuo 1547 m. sausio 28 d. iki savo mirties 1553 m. liepos 6 d. Jis buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Džeinės Seimūro sūnus.
K: Kiek metų buvo Edvardui, kai jis tapo karaliumi?
A: Edvardas tapo karaliumi būdamas 9 metų, kai mirė jo tėvas.
Klausimas: Kodėl Edvardas tapo karaliumi, o ne jo dvi vyresnės seserys?
A: Kadangi jis buvo vyras, Edvardas tapo karaliumi vietoj savo dviejų vyresnių seserų Marijos ir Elžbietos, kurios abi buvo moterys.
K: Kas patarinėjo ir vadovavo jaunajam karaliui per pirmuosius dvejus su puse karaliavimo metų?
A: Per pirmuosius dvejus su puse Edvardo karaliavimo metų jam patarinėjo ir vadovavo lordas Somersetas, dar žinomas kaip Edvardas Seimūras, Somerseto hercogas.
K: Kokie svarbūs pokyčiai Anglijos Bažnyčioje įvyko Edvardo valdymo metu?
A: Dauguma svarbiausių Anglijos Bažnyčios pokyčių įvyko valdant Edvardui, kuriems vadovavo Somersetas, Nortumberlandas ir arkivyskupas Tomas Kranmeris. Šie pokyčiai apėmė atsiskyrimą nuo Romos katalikybės ir perėjimą prie protestantizmo.
K: Koks įvykis įvyko Edvardso valdymo metu, kuris baigėsi pralaimėjimu?
A: Valdant Edvardui buvo mėginta užimti Škotiją, kuris prasidėjo gerai, bet galiausiai baigėsi pralaimėjimu.
K: Kaip Marija reagavo į Edvardso reformas po to, kai ji nuvertė ledi Džeinę Grei iš karalienės posto?
A.: Po to, kai Marija nuvertė ledi Džeinę Grėjų, ji panaikino visas Edwardso reformas, tačiau vėliau, 1559 m., Elžbieta jas atnaujino.
