Edvardas VI — jaunas Anglijos karalius (1547–1553) ir reformatorius

Edvardas VI (1547–1553) — jaunas Anglijos karalius ir reformatorius, kurio trumpas valdymas įkvėpė reikšmingas anglikonų bažnyčios reformas ir XVI a. religinį perversmą.

Autorius: Leandro Alegsa

Edvardas VI (1537 m. spalio 12 d. – 1553 m. liepos 6 d.) buvo Anglijos ir Airijos karalius nuo 1547 m. sausio 28 d. iki mirties 1553 m. liepos 6 d. Jis buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Džeinės Seimūro sūnus; jo motina mirė praėjus 12 dienų po jo gimimo. Edvardas tapo valdovu būdamas vos 9 metų, kai mirė jo tėvas.

Ankstyvoji vaikystė ir išsilavinimas

Edvardas augo rūmuose ir gavo aukštą humanistinį išsilavinimą, kuriame daug dėmesio skirta klasikinei literatūrai, teologijai ir kalboms. Jį mokė protestantiškai nusiteikę pedagogai, o jaunasis karalius parodė didelį susidomėjimą religija ir Biblija – jis mokėjo lotynų ir graikų kalbas bei skaitė teologinę literatūrą anglų kalba. Jo religiniai įsitikinimai formavosi karališkosios šeimos ir patarėjų įtakoje.

Valdymo tvarka ir regentai

Nesulaukęs pilnametystės, Edvardą valdė Regentų taryba. Pirmuosius jo valdymo metus didžiąją įtaką turėjo jo dėdė Edvardas Seimūras, Somerseto hercogas, kuris ėjo lordo protektoriaus pareigas ir iš esmės vadovavo šalimi. Vėliau Somerseto valdžią perėmė Džonas Dudlis, Nortumberlando hercogas (senojoje spaudoje dažnai vadinamas Džeimsu ar Džonu Dudliu), kuris tapo įtakingiausiu Edvardo artimiausiame rate. Abi šios figūros – Somersetas ir Nortumberlandas – palaikė pokyčius Bažnyčioje ir vykdė skirtingą vidaus bei užsienio politiką.

Religinės reformos

Dėl regentų įtakos ir jauno karaliaus pažiūrų Edvardo valdymas daugiausia išliko atmintyje kaip spartus protestantinių reformų laikotarpis. Nors jo tėvas Henrikas VIII pašalino popiežių iš Anglijos Bažnyčios vadovo pozicijos, daugumos dogminių pokyčių jis neinicijavo. Edvardo valdymo metu šie pokyčiai tapo radikalesni ir sistemingesni:

  • Buvo panaikinti kai kurie Henriko laikų apribojimai, pavyzdžiui, 1547 m. atlaisvintos leidimų diskutuoti religinius klausimus nuostatos (angl. Treason Act) ir priimti įstatymai, leidę platesnę reformų eigą.
  • 1547–1549 m. buvo uždarytos ir konfiskuotos daugelis chantries (maldų už mirusiuosius tarnybų) pajamos, o tai pakeitė bažnytinį turtą ir finansus.
  • 1549 m. įvesta pirmoji anglų kalbos liturgija – knyga, žinoma kaip Book of Common Prayer, paruošta Thomaso Cranmerio – ir priimtas pirmasis Act of Uniformity, įpareigojęs viešųjų pamaldų tvarką anglų kalba.
  • 1552 m. buvo parengta ir įvesta griežtesnė maldos knygos redakcija bei sugriežtintos dogminės gaires, o tuo pačiu ir buvo parengtos doctrininės taisyklės, kurios vėliau tapo Paveldėjimo akto įvykių kontekste svarbios.
  • Religinę reformą aktyviai rėmė ir įgyvendino Bažnyčios veikėjai, Virginijos įtaka: ypač reikšmingas buvo Thomas Cranmer, Canterbury arkivyskupas – jis vadovavo liturgijos ir teologinių dokumentų rengimui.

Užsienio politika ir vidaus neramumai

Per Edvardo vaikystę vykdyta intensyvi užsienio politika: Somerseto laikais buvo tęsiamas karas su Škotija (vadinamasis "Rough Wooing") – 1547 m. prie Pinkie įvyko žymi pergalė, tačiau ilgalaikio rezultato ji neatnešė. Vėliau Nortumberlando režimas užbaigė konfliktus, 1550 m. sudaryta taikos sutartis su Prancūzija (Boulogne klausimas buvo sprendžiamas diplomatiniu būdu) ir sumažintos karo išlaidos.

Edvardo epokoje įvyko ir dideli socialiniai sukrėtimai: 1549 m. kilo plačiosios Prayer Book Rebellion (Vakarų sukilimas dėl religinių pokyčių Kornvalyje ir Devone) bei Kett's Rebellion (dėl žemės privatizacijos ir socialinio neteisingumo). Šie sukilimai atskleidė ekonominius ir socialinius įtampas ir prisidėjo prie Somerseto nuosmukio.

Paskutiniai metai, paveldėjimo klausimas ir mirtis

Edvardas mirė 1553 m. liepos 6 d., būdamas 15 metų, greičiausiai nuo tuberkuliozės arba susirgimų, išryškėjusių silpnos sveikatos ir kartotinių ligų fone. Jis mirė jaunas, bet iki to laiko aktyviai siekė užtikrinti protestantišką šalies ateitį. Prieš mirtį Edvardas kartu su savo patarėjais parengė tokių sprendimų paketą – vadinamąjį "Paveldėjimo aktą" (angl. "Devise for the Succession"), kuriuo jis stengėsi užkirsti kelią grįžimui prie katalikybės.

Pagal šį sprendimą Edvardas atmetė savo pusseseres Mariją ir Elžbietą iš teisės į sostą ir paskyrė įpėdine savo pusseserę ledi Džeinę Grėją. Tačiau sprendimas neturėjo pakankamai politinio ir teisėto palaikymo: po Edvardo mirties Marija greitai susiorganizavo, surinko paramą ir per 9–13 dienų nušalino Džeinę. Marija tapo karaliene (Marija I) ir atšaukė daugelį Edvardo įvestų protestantiškų reformų; jos valdžia pasižymėjo atkurtiniu ryšiu su Romos bažnyčia ir persekiojimais prieš protestantus.

Paveldas

Nors Edvardo valdymas buvo trumpas, jo reformos paliko tvirtą pėdsaką: per trumpą laiką buvo pakeista liturgija, tęsiama teologinė reforma ir sumodeliuota protestantinė doktrina, kuri vėliau tapo Elžbietos religinio susitarimo (1559 m.) pagrindu. Daug dokumentų ir taisyklių, parengtų per Edvardo režimą (tarp jų – Cranmerio paruoštos maldos knygos ir dogminės gairės), vėliau adaptuoti ir ilgam laikui įtvirtino anglikanizmo formas.

Santrauka: Edvardas VI – jaunas, išsilavinęs ir religingas karalius, kurio valdžia pažymėta spartaus protestantinių reformų įgyvendinimu, vidaus sukilimais ir politinėmis kovomis tarp Somerseto ir Nortumberlando. Jo ankstyva mirtis ir paveldėjimo sprendimai iš esmės pakeitė Anglijos istorijos eigą ir paruošė dirvą tolimesnei religinio susitarimo raidai po Elžbietos atėjimo į sostą.

Edvardas VI, Anglijos pilietis, būdamas šešerių metųZoom
Edvardas VI, Anglijos pilietis, būdamas šešerių metų

Religiniai pokyčiai

Buvo priimti įstatymai, kad bažnyčios būtų paprastesnės. Katalikų bažnyčios buvo gausiai dekoruotos ir spalvingos. Dabar, valdant Edvardui, iš bažnyčių buvo pašalinti vitražai ir ikonos, o bažnyčių baldai tapo labai paprasti ir paprasti.

Tikrosios pamaldos tapo paprastesnės ir paprastas žmogus galėjo suprasti, kas sakoma per pamaldas, kurios dabar vadinamos Šventąja Komunija, ir buvo sakomos ne lotyniškai, o angliškai. Arkivyskupas Thomas Cranmeris Bendrųjų maldų knygą taip pat parašė angliškai. Kunigams nebereikėjo rengtis ryškiais drabužiais, siejamais su Katalikų Bažnyčia ir valdant Edvardui. Jiems taip pat buvo leista tuoktis. Karalius išliko Bažnyčios galva.

Visi šie pokyčiai iš esmės atitrūko nuo Katalikų Bažnyčios tradicijų. Kai kuriose Vokietijos ir Šveicarijos dalyse religinės grupės taip pat atsiskyrė protestuodamos prieš Katalikų Bažnyčios turtus ir korupciją. Jos buvo vadinamos protestantais, o Anglija, valdant Edvardui, tapo protestantiška šalimi su nepriklausoma Anglikonų bažnyčia.

Edvardas niekada nebuvo sveikas berniukas, o 1553 m. jo sveikata pašlijo. Po devynias dienas trukusio ledi Džeinės Grei valdymo Anglijos karaliene tapo jo pusseserė katalikė Marija, ir šalis išgyveno dar vieną religinių pokyčių laikotarpį.

·         v

·         t

·         e

Anglijos monarchai

Alfredas - Edvardas Vyresnysis - Ælfweardas - Athelstanas - Edmundas I - Edredas - Edwy - Edgaras I - Edvardas Kankinys - Ethelredas - Sweyn I - Edmundas II - Canute - Haroldas I - Harthacanute - Edvardas Išpažinėjas - Haroldas II - Edgaras II - Vilhelmas I - Vilhelmas II - Henrikas I - Stephen - Matilda - Henrikas II - Ričardas I - Jonas - Henrikas III - Edvardas I - Edvardas II - Edvardas III - Ričardas II - Henrikas IV - Henrikas V - Henrikas VI - Edvardas IV - Edvardas V - Ričardas III - Henrikas VII - Henrikas VIII - Edvardas VI - Džeinė - Marija I - Elžbieta I - Jokūbas I - Karolis I - tarpuvaldis - Karolis II - Jokūbas II - Vilhelmas III ir Marija II (kaip bendramonarchaiViljamas ir Marija) - Viljamas III (jo paties valdymas) - Ana

·         v

·         t

·         e

Velso princai

  • Edvardas (1301-1307 m.)
  • Edvardas (1343-1376)
  • Ričardas (1376-1377)
  • Henrikas (1399-1413)
  • Edvardas (1454-1471)
  • Ričardas (1460 m.; ginčijamas)
  • Edvardas (1471-1483)
  • Edvardas (1483-1484 m.)
  • Artūras (1489-1502)
  • Henrikas (1504-1509)
  • Edvardas (1537-1547)
  • Henrikas (1610-1612)
  • Karolis (1616-1625)
  • Karolis (1641-1649)
  • Džeimsas (1688 m.)
  • Jurgis (1714-1727)
  • Frydrichas (1729-1751)
  • Jurgis (1751-1760)
  • Džordžas (1762-1820)
  • Albert Edward (1841-1901)
  • Džordžas (1901-1910 m.)
  • Edvardas (1910-1936)
  • Charles (1958 m. - dabar)

Taip pat žr: Velso kunigaikštystė



Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Edvardas VI?


A: Edvardas VI buvo Anglijos ir Airijos karalius nuo 1547 m. sausio 28 d. iki savo mirties 1553 m. liepos 6 d. Jis buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Džeinės Seimūro sūnus.

K: Kiek metų buvo Edvardui, kai jis tapo karaliumi?


A: Edvardas tapo karaliumi būdamas 9 metų, kai mirė jo tėvas.

Klausimas: Kodėl Edvardas tapo karaliumi, o ne jo dvi vyresnės seserys?


A: Kadangi jis buvo vyras, Edvardas tapo karaliumi vietoj savo dviejų vyresnių seserų Marijos ir Elžbietos, kurios abi buvo moterys.

K: Kas patarinėjo ir vadovavo jaunajam karaliui per pirmuosius dvejus su puse karaliavimo metų?


A: Per pirmuosius dvejus su puse Edvardo karaliavimo metų jam patarinėjo ir vadovavo lordas Somersetas, dar žinomas kaip Edvardas Seimūras, Somerseto hercogas.

K: Kokie svarbūs pokyčiai Anglijos Bažnyčioje įvyko Edvardo valdymo metu?


A: Dauguma svarbiausių Anglijos Bažnyčios pokyčių įvyko valdant Edvardui, kuriems vadovavo Somersetas, Nortumberlandas ir arkivyskupas Tomas Kranmeris. Šie pokyčiai apėmė atsiskyrimą nuo Romos katalikybės ir perėjimą prie protestantizmo.

K: Koks įvykis įvyko Edvardso valdymo metu, kuris baigėsi pralaimėjimu?


A: Valdant Edvardui buvo mėginta užimti Škotiją, kuris prasidėjo gerai, bet galiausiai baigėsi pralaimėjimu.

K: Kaip Marija reagavo į Edvardso reformas po to, kai ji nuvertė ledi Džeinę Grei iš karalienės posto?



A.: Po to, kai Marija nuvertė ledi Džeinę Grėjų, ji panaikino visas Edwardso reformas, tačiau vėliau, 1559 m., Elžbieta jas atnaujino.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3