Athelstanas arba Æthelstanas (893/4 – 939 m. spalio 27 d.), vadinamas Šlovinguoju, buvo pirmasis Anglijos karalius, valdęs 924–939 m. Jis yra laikomas svarbiausiu X a. valdovu, kuris sutelkė skirtingas anglosaksų žemes ir sukūrė pirmuosius pagrindus vieningai Anglijai.
Kilme ir sosto užėmimas
Athelstanas buvo Edvardo Vyresniojo sūnus ir Alfredo Didžiojo anūkas. Po tėvo mirties 924 m. jis greitai stengėsi įtvirtinti savo valdžią. Nors pradžioje jo brolis Ælfweardas sulaukė didesnės paramos kai kuriose Anglijos dalyse, šis mirė netrukus po Edvardo, todėl Athelstanui tapo lengviau konsoliduoti valdžią ir gauti pripažinimą.
Valdymas ir užkariavimai
Athelstan aktyviai siekė sąjungų ir sutarčių su kaimynais. Praėjus metams po karūnavimo, jis sutarė dėl santuokos vienos savo sesers su Nortumbrijos karaliumi, vikingu Sithriku, bet netrukus po šios santuokos Sithricas mirė ir Athelstanas ėmėsi įtvirtinti savo valdžią šiaurėje. Jo įtaka išplito taip, kad jis tapo valdovu, kuriam priklausė daugiau žemių nei bet kuriam ankstesniam anglosaksių karaliui — maždaug tiek, kiek vėlesnė teritorinė Anglija.
Vienas iš reikšmingiausių Athelstano karinės politikos momentų buvo 937 m. vykęs Brunanburho mūšis, kuriame jo kariuomenė nugalėjo didelę sąjungą, į kurią įėjo škotų, vikingų ir keltų pajėgos. Ši pergalė konsolidavo jo valdžią ir sustiprino jo autoritetą tiek pačioje Anglijoje, tiek už jos ribų.
Administracija, teisė ir kultūra
Athelstanas stiprino centrinę valdžią: jis skatino vieningą teisės požiūrį, išleido įstatymų rinkinių nuostatas, reorganizavo monetų kaldinimą ir rėmė bažnytinę organizaciją. Jis palaikė vienuolynus ir mokymą, rėmė bažnyčią bei kultūrinius mainus su kitomis Europos šalimis. Dėl savo diplomatinių ir administracinių pastangų Athelstanas ilgainiui pelnė plačią pagarbą tiek vietiniuose, tiek užsienio šaltiniuose.
Paveldas ir mirtis
Istoriniai šaltiniai rodo, kad kiti Didžiosios Britanijos valdovai maždaug tuo metu Bamburge pripažino jo aukštą statusą. Athelstanas mirė Glosteryje 939 m. spalio 27 d. Jo įpėdiniu tapo Edmundas I (Edmundas I), taip pat Edvardo Vyresniojo sūnus (taigi Athelstano brolis iš tėvo). Athelstanas neturėjo palikuonių, o jo valdžia ir reformos padėjo sudaryti pagrindą vėlesnei Anglijos valstybės raidai.
