Marija II (1662 m. balandžio 30 d. – 1694 m. gruodžio 28 d.) buvo Anglijos, Škotijos ir Airijos karalienė nuo 1689 m. iki mirties. Ji buvo protestantė ir į sostą pakilo po Šlovingosios revoliucijos, kurios metu buvo nuverstas jos tėvas, katalikas Jokūbas II ir VII. Marija valdė kartu su savo vyru Viljamu III ir II, o vėlesnėje populiariojoje literatūroje jų valdymas dažnai vadinamas "Viljamo ir Marijos" valdymu. Kai Viljamas būdavo Anglijoje, jis iš esmės dominavo bendroje valdyboje; tačiau Vilhelmo dažnų karinių kampanijų metu Marija tvarkė šalies reikalus pati ir veikė kaip pilnavertė valdovė.

Ankstyvoji gyvybė ir šeima

Marija gimė 1662 m. balandžio 30 d. Švento Jokūbo rūmuose Londone. Jos tėvas buvo Jokūbas, Jorko hercogas, o motina – jo pirmoji žmona ledi Anne Hyde. Ji buvo jų vyriausioji duktė. Marijos dėdė buvo Karolis II. Iš motinos pusės jos senelis buvo Edvardas Haidas, 1-asis Klarendono grafas, ilgą laiką buvęs Karolio II artimu patarėju. Nors jos motina pagimdė aštuonis vaikus, į pilnametystę sulaukė tik Marija ir jos jaunesnioji sesuo Ana.

Jorko hercogas 1668 ar 1669 m. perėjo į katalikybę, tačiau Marija ir Ana, Karolio II nurodymu, augo ir gavo protestantišką išsilavinimą. Marijos motina mirė 1671 m., o 1673 m. jos tėvas antrą kartą vedė – katalikę Mariją iš Modenos (Mariją Beatričę d'Este). Būdama jauna Marija palaikė artimą susirašinėjimą su Fransisa Apsli (Frances Apsley), Jokūbo II gudų prižiūrėtojo dukterimi, tačiau jos jauniems užuomazgoms flirtuoti atsakymo nebuvo.

Santuoka su Viljamu ir gyvenimas Olandijoje

Būdama 15 metų, ledi Marija susižadėjo su savo pirmuoju pusbroliu, protestantu Viljamu, Oranžo princu. Viljamas buvo karališkosios princesės Marijos ir Nasau princo Viljamo II sūnus. Iš pradžių Karolis II nenorėjo sutikti su šia santuoka: jis troško sąjungos su Prancūzija ir būtų pageidavęs, kad Marija ištekėtų už dauphino Liudviko, siekdamas katalikiško sosto įpėdinio. Dėl parlamento spaudimo Karolis galiausiai sutiko, manydamas, kad santuoka sumažins visuomenės priešiškumą jo dinastijai. Marija ir Vilhelmas susituokė Londone 1677 m. lapkričio 4 d.; tuo metu pranešama, kad Marija ceremonijos metu verkė, kas atspindėjo jos emocingumą ir susimąstymą dėl ateities.

Po santuokos Marija persikėlė į Nyderlandus, kur gyveno kaip Viljamo žmona. Olandai ją gerai priėmė: ji buvo žinoma kaip gyvybinga ir draugiška moteris, ištikima vyrui. Tačiau asmeninis gyvenimas nebuvo laimingas – santuoką kankino nevaisingumas: trys nėštumai baigėsi persileidimais arba gimdymu negyvo vaiko, o Viljamas ilgą laiką palaikė romaną su Elizabeta Viljers, viena iš Marijos pamergių. Vis dėlto vėliau poros santykiai pagerėjo ir Viljamas tapo šiltesnis Marijos atžvilgiu.

Karalienės pareigos ir politinė veikla

1688–1689 m. įvykusi Šlovingoji revoliucija paskatino Jogailos šeimos nuvertimą: Viljamas su kariuomene atplaukė į Angliją, Johūbas II pabėgo, ir Parlamentas 1689 m. pakvietė Vilhelmą ir Mariją priimti karališkąją valdžią. Jie priėmė sostą kaip bendri monarchai, o Konvencijos Parlamentas nustatė specialią teisinių sąlygų sistemą, kuri apribojo monarcho galias.

Per jų valdymo pradžią buvo priimti svarbūs teisės aktai, kurie pakeitė santykį tarp karaliaus ir Parlamento. 1689 m. priimtas Bill of Rights (Teisių aktas) ribojo monarcho savivalę, patvirtino Parlamento laisves ir nustatė konstitucijos elementus, kurie ilgainiui padėjo formuoti parlamentarines tradicijas. Tuo pačiu laikotarpiu priimtas ir 1689 m. Toleration Act, suteikęs ribotas laisves tam tikroms protestantų grupėms.

Marija buvo ypač aktyvi Anglikonų bažnyčioje ir, kartu su Viljamu, laikinai ėmėsi aukščiausiojo valdovo pareigų Bažnyčios atžvilgiu. Kai Viljamas išvykdavo į karinius žygius (ypač 1690–1692 m. dėl Naujojo karo ir kampanijų Airijoje bei žygių Europoje), Marija dažnai ėjo karalienės regentės vaidmenį: ji pirmininkavo karališkuosiuose patarėjų susirinkimuose, tvarkė vyriausybės reikalus, priiminėjo dokumentus ir sprendė skubius valstybinius klausimus. Šie veiksmai parodė jos politinį gebėjimą ir autoritetą.

Charakteris, sveikata ir mirtis

Marija buvo vertinama už savo pareigingumą, religingumą ir demokratišką, bet tvirtą valią. Politikoje ji dažnai dalinosi valdžia su Viljamu, bet tuo pačiu priklausė nuo jo paramos ir strateginių sprendimų. Poros valdymas buvo bendradarbiavimu pagrįstas santykis, nors ne visada be įtampos, ypač dėl dinastinių neramumų ir šeimos santykių (ypač su seserimi Ana).

1694 m. gruodžio 28 d. Marija mirė nuo raupų. Jai mirus, Viljamas liko vienintelis valdovas. Marijos mirtis paliko didelį vakuumą tiek šeimyniniame gyvenime, tiek politikoje; vėliau po Viljamo mirties sostą paveldėjo jos sesuo Ana.

Paveldas

Marija II yra prisimenama kaip svarbi figūra Anglijos, Škotijos ir Airijos konstitucinėje transformacijoje. Jos ir Viljamo valdymo metu priimti dokumentai ir politinės praktikos ženkliai sumažino absoliutinės monarchijos galias ir stiprino Parlamento įtaką. Marija paliko įspūdį kaip padori, religinga ir pareiginga valdovė, kuri, net ir būdama kartu su galingesniu politiniu partneriu, gebėjo vadovauti valstybės reikalams ir palikti reikšmingą istorijos pėdsaką.