Monarchija: paveldėjimas, monarchas ir karalienės vaidmuo
Atraskite monarchijos esmę: paveldėjimo taisyklės, monarchas ir karalienės vaidmuo, rinkimų ir tradicijų palyginimas bei monarchijos įtaka šiuolaikinei valstybei.
Šalyje, kurios valdymo sistema yra monarchija, valdovas arba valstybės vadovas nustatomas paveldėjimo būdu. Tai reiškia, kad mirus valdovui, jo vaikaitis arba artimiausias giminaitis perima valdžią. Didžiąją istorijos dalį dauguma šalių, ypač Europoje, buvo valdomos tokiu būdu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Šventoji Romos imperija ir Malaizija, monarchą renka, o ne paveldi.
Monarchijos tipai
- Absoliuti monarchija – monarchas turi plačias vykdomąsias, įstatymų leidybos ir teismų galias (pavyzdys: kai kurios tradicinės Arabų valstybės).
- Konstitucinė monarchija – monarcho galiomis reglamentuojama konstitucija arba įstatymais; realų politinį valdymą atlieka parlamentas ir vyriausybė (pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė, Švedija, Ispanija, Japonija).
- Ceremoninė arba simbolinė monarchija – monarchas daugiausia atlieka reprezentacines funkcijas, o sprendimus priima išrinkti politiniai organai.
- Elektinė monarchija – monarchas renkamas tam tikrų teisę turinčių asmenų (istorinis pavyzdys – Šventoji Romos imperija), arba sukuriama rotacija tarp paveldimų valdovų (pavyzdys – Malaizija, kur karalių renka ir rotuoja devynių sultonų kolegija).
Paveldėjimo taisyklės ir įpėdinystė
Paveldėjimo principai skiriasi tarp monarchijų: dažniausiai taikoma primogenitūra (pirmagimio paveldėjimas), tačiau gali būti vyriška primogenitūra (pirmenybė vyrams), be lyčių skirtumo (absoliuti primogenitūra) arba reiktų vadovautis senoviniais įstatymais (pvz., Saliko teisė, kuri visiškai išstumia moteris iš įpėdinystės linijos). Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje šalių įvestos reformos – pavyzdžiui, keli monarchijos pasaulio statusai perėjo prie absoliučios primogenitūros, kad nebūtų diskriminuojama pagal lytį.
Karalienės vaidmuo ir karalienės vyras
Karaliaus žmona tradiciškai vadinama karaliene (karalienė konsortė), tačiau tai nereiškia, kad ji valdytų tokiu pat statusu kaip karalienė teisiškai valdovė (karalienė regnantė). Tačiau valdovės vyras nebūtinai vadinamas karaliumi — dažnai jam suteikiamas kitas titulas (pvz., princas arba hercogas) ir jis vadinamas princu konsortu arba tiesiog konsortu.
Pavyzdžiui, Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau kai ji tapo karaliene, jis netapo karaliumi — jis liko princu konsortu (Princu Philipu), negaudamas karaliaus titulo. Tokie pavadinimai atspindi skirtumą tarp valdovės statuso (regnantės) ir sutuoktinio vaidmens (konsorto).
Taip pat įmanomi ir kiti atvejai: vyras gali tapti karaliumi tik jei jam suteikiamas toks titulas arba jeigu įpėdinystės taisyklės numato karaliaus titulą vyrui. Kartais po monarcho mirties karalienė konsortė vadinama „karaliene motina“, jei jos vaikas tapo karaliumi ar karaliene.
Šiuolaikinis monarchijos vaidmuo ir diskusijos
Daugelis žmonių mano, kad monarchija nėra tinkama, nes jos valdovas nėra rinktas tiesiogiai. Priešingai, yra ir argumentų už monarchiją: ji laikoma tradicijos simboliu, nacionalinės tapatybės dalimi, turizmo ir kultūrinio kapitalo šaltiniu, taip pat gali suteikti valstybės vadovui politinį neutralumą reprezentacinėse funkcijose.
Reali praktika priklauso nuo šalies konstitucinių nuostatų: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje karališkos šeimos narių įtaka šalies politiniams sprendimams yra labai ribota — daug svarbių funkcijų atlikimas (parlamento atidarymas, vyriausybės formavimas, įstatymų patvirtinimas) yra ritualinis arba atliekamas pagal parlamento sprendimus ir politinę praktiką. Demokratinė valdžia faktiškai priklauso žmonių išrinktai institucijai ir valdančiajai partijai; monarcho vaidmuo dažniausiai lieka simbolinis arba konstituciškai reglamentuotas.
Praktiniai aspektai ir institucinės priemonės
- Regentūra: kai monarchas yra nepilnametis, serga arba negali vykdyti pareigų, įstatymai numato regento paskyrimą.
- Abdikacija: monarchas gali atsisakyti sosto (istorinis pavyzdys – Edvardas VIII), tačiau tokie veiksmai dažnai reikalauja teisinio ir politinio proceso.
- Finansai ir skaidrumas: karališkos šeimos finansavimas kai kuriose šalyse dalinai padengiamas iš valstybės biudžeto; visuomenėje kyla diskusijų dėl išlaidų, sąnaudos kompensuojamos ir turizmo naudos.
Išvados
Monarchija yra įvairiapusė institucija: ji gali būti tiek absoliučios valdžios forma, tiek griežtai konstitucinė ir simbolinė. Paveldėjimo taisyklės, titulai ir monarcho vaidmuo labai skiriasi tarp šalių, o viešoji nuomonė ir teisės aktų reformos nuolat keičia monarchijų funkcijas šiuolaikinėse demokratijose.
Karalienė valdovė
Karališkoji karalienė yra valstybės vadovė, turinti visus valdovo įgaliojimus.
Karalienė karalienė neišsaugo karalienės titulo, jei ji atsistatydina (atsistatydina). Jungtinės Karalystės istorijoje nė viena karalienė nėra abdikavusi, tačiau Nyderlandų Karalystėje įvyko trys abdikacijos:
- 1948 m. karalienė Vilhelmina atsisakė sosto ir tapo princese Vilhelmina. Jos dukra tapo karaliene Julijana.
- Karalienė Julijana atsisakė sosto ir tapo princese Julijana.
- 2013 m. karalienė Beatričė atsisakė sosto ir tapo princese Beatriče.
Karalienė valdovė
Karališkoji karalienė yra valstybės vadovė, turinti visus valdovo įgaliojimus.
Karalienė karalienė neišsaugo karalienės titulo, jei ji atsistatydina (atsistatydina). Jungtinės Karalystės istorijoje nė viena karalienė nėra abdikavusi, tačiau Nyderlandų Karalystėje įvyko trys abdikacijos:
- 1948 m. karalienė Vilhelmina atsisakė sosto ir tapo princese Vilhelmina. Jos dukra tapo karaliene Julijana.
- Karalienė Julijana atsisakė sosto ir tapo princese Julijana.
- 2013 m. karalienė Beatričė atsisakė sosto ir tapo princese Beatriče.
Karalienė konsortė
Karalienė konsortė yra karaliaus žmona. Ji nėra valstybės vadovė ir neturi jokių įgaliojimų, nebent jie būtų suteikti karaliaus ar kitu įstatymu.
Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau jai tapus karaliene, jis netapo karaliumi.
Karalienė konsortė
Karalienė konsortė yra karaliaus žmona. Ji nėra valstybės vadovė ir neturi jokių įgaliojimų, nebent jie būtų suteikti karaliaus ar kitu įstatymu.
Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau jai tapus karaliene, jis netapo karaliumi.
Karalienė našlė
Karalienė našlė yra karaliaus našlė.
Po vyro mirties karalienė konsortė paprastai išlaiko karalienės titulą, pvz.
- Karalienė Marija, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio V našlė ir
- Karalienė Elžbieta, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio VI našlė, gavo karalienės motinos titulą, nes jos dukra taip pat vadinama Elžbieta.
Karalienė našlė
Karalienė našlė yra karaliaus našlė.
Po vyro mirties karalienė konsortė paprastai išlaiko karalienės titulą, pvz.
- Karalienė Marija, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio V našlė ir
- Karalienė Elžbieta, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio VI našlė, gavo karalienės motinos titulą, nes jos dukra taip pat vadinama Elžbieta.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karalienė?
Atsakymas: Karalienė - tai moteris, valdanti šalį, paprastai dėl paveldėjimo.
K: Kaip karalienė ateina į valdžią?
A: Paprastai karalienė ateina į valdžią po to, kai miršta ankstesnis karalius arba karalienė, kurie yra jos tėvai.
K: Kaip vadinama šalis, kurią valdo karalienė?
A: Šalis, kurią valdo karalienė, vadinama karalyste - taip pat, kaip ir valdoma karaliaus.
K: Ar karalienės vyras visada vadinamas karaliumi?
Atsakymas: Ne, karalienės vyras ne visada vadinamas karaliumi. Pavyzdžiui, karalienei Elžbietai II tapus monarche, jos vyras Edinburgo hercogas netapo karaliumi.
K: Ką Aristotelis manė apie monarchiją?
A: Aristotelio "Politikoje" lyginamos įvairios valdymo formos ir jis teigia, kad monarchija yra vienas blogiausių režimų, nes vienas vadovas gali būti lengvai korumpuotas, net jei jis buvo išrinktas išmintingiausiu ir labiausiai nusipelniusiu visos grupės valdovu.
Klausimas: Kodėl kai kurie žmonės nori, kad karališkoji šeima liktų tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė?
A: Daugelis žmonių tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė nori išsaugoti savo karališkąją šeimą, nes jie išliko tradiciniais šalies simboliais ir pajamų šaltiniais.
Klausimas: Ar konstitucinės monarchijos atveju monarchas turi kokią nors realią valdžią priimant valdymo sprendimus?
Atsakymas: Ne, konstitucinėje monarchijoje monarchai turi tik valstybės vadovo įgaliojimus, todėl jie nepriima jokių valdymo sprendimų ir nevaldo piliečių išrinktų politinių partijų.
Ieškoti