Karalienė
Šalyje, kurios valdymo sistema yra monarchija, valdovas arba valstybės vadovas nustatomas paveldėjimo būdu. Tai reiškia, kad mirus valdovui, jo vaikaitis arba artimiausias giminaitis perima valdžią. Didžiąją istorijos dalį dauguma šalių, ypač Europoje, buvo valdomos tokiu būdu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Šventoji Romos imperija ir Malaizija, monarchą renka, o ne paveldi.
Karaliaus žmona taip pat vadinama karaliene. Tačiau valdovės vyras nebūtinai vadinamas karaliumi. Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau kai ji tapo karaliene, jis netapo karaliumi.
Daugelis žmonių mano, kad monarchija nėra gerai, nes ji nėra renkama, nors kai kurie žmonės tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė nori išsaugoti savo karališkąją šeimą, nes ji išliko tradiciniu šalies simboliu ir pajamų šaltiniu. Tačiau Jungtinėje Karalystėje jų įtaka valdant šalį yra neįtikėtinai ribota, o demokratija pirmiausia palikta žmonių išrinktai valdančiajai partijai.
Karalienė valdovė
Karališkoji karalienė yra valstybės vadovė, turinti visus valdovo įgaliojimus.
Karalienė karalienė neišsaugo karalienės titulo, jei ji atsistatydina (atsistatydina). Jungtinės Karalystės istorijoje nė viena karalienė nėra abdikavusi, tačiau Nyderlandų Karalystėje įvyko trys abdikacijos:
- 1948 m. karalienė Vilhelmina atsisakė sosto ir tapo princese Vilhelmina. Jos dukra tapo karaliene Julijana.
- Karalienė Julijana atsisakė sosto ir tapo princese Julijana.
- 2013 m. karalienė Beatričė atsisakė sosto ir tapo princese Beatriče.
Karalienė valdovė
Karališkoji karalienė yra valstybės vadovė, turinti visus valdovo įgaliojimus.
Karalienė karalienė neišsaugo karalienės titulo, jei ji atsistatydina (atsistatydina). Jungtinės Karalystės istorijoje nė viena karalienė nėra abdikavusi, tačiau Nyderlandų Karalystėje įvyko trys abdikacijos:
- 1948 m. karalienė Vilhelmina atsisakė sosto ir tapo princese Vilhelmina. Jos dukra tapo karaliene Julijana.
- Karalienė Julijana atsisakė sosto ir tapo princese Julijana.
- 2013 m. karalienė Beatričė atsisakė sosto ir tapo princese Beatriče.
Karalienė konsortė
Karalienė konsortė yra karaliaus žmona. Ji nėra valstybės vadovė ir neturi jokių įgaliojimų, nebent jie būtų suteikti karaliaus ar kitu įstatymu.
Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau jai tapus karaliene, jis netapo karaliumi.
Karalienė konsortė
Karalienė konsortė yra karaliaus žmona. Ji nėra valstybės vadovė ir neturi jokių įgaliojimų, nebent jie būtų suteikti karaliaus ar kitu įstatymu.
Paskutinis Didžiosios Britanijos karalius (Jurgis VI) turėjo žmoną (Elžbietą), kuri buvo vadinama karaliene Elžbieta. Jis neturėjo sūnų, todėl po jo sekė vyresnioji dukra. Ji taip pat vadinama Elžbieta ir tapo karaliene Elžbieta II. Ji ištekėjo už Edinburgo hercogo; tačiau jai tapus karaliene, jis netapo karaliumi.
Karalienė našlė
Karalienė našlė yra karaliaus našlė.
Po vyro mirties karalienė konsortė paprastai išlaiko karalienės titulą, pvz.
- Karalienė Marija, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio V našlė ir
- Karalienė Elžbieta, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio VI našlė, gavo karalienės motinos titulą, nes jos dukra taip pat vadinama Elžbieta.
Karalienė našlė
Karalienė našlė yra karaliaus našlė.
Po vyro mirties karalienė konsortė paprastai išlaiko karalienės titulą, pvz.
- Karalienė Marija, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio V našlė ir
- Karalienė Elžbieta, Jungtinės Karalystės karaliaus Jurgio VI našlė, gavo karalienės motinos titulą, nes jos dukra taip pat vadinama Elžbieta.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karalienė?
Atsakymas: Karalienė - tai moteris, valdanti šalį, paprastai dėl paveldėjimo.
K: Kaip karalienė ateina į valdžią?
A: Paprastai karalienė ateina į valdžią po to, kai miršta ankstesnis karalius arba karalienė, kurie yra jos tėvai.
K: Kaip vadinama šalis, kurią valdo karalienė?
A: Šalis, kurią valdo karalienė, vadinama karalyste - taip pat, kaip ir valdoma karaliaus.
K: Ar karalienės vyras visada vadinamas karaliumi?
Atsakymas: Ne, karalienės vyras ne visada vadinamas karaliumi. Pavyzdžiui, karalienei Elžbietai II tapus monarche, jos vyras Edinburgo hercogas netapo karaliumi.
K: Ką Aristotelis manė apie monarchiją?
A: Aristotelio "Politikoje" lyginamos įvairios valdymo formos ir jis teigia, kad monarchija yra vienas blogiausių režimų, nes vienas vadovas gali būti lengvai korumpuotas, net jei jis buvo išrinktas išmintingiausiu ir labiausiai nusipelniusiu visos grupės valdovu.
Klausimas: Kodėl kai kurie žmonės nori, kad karališkoji šeima liktų tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė?
A: Daugelis žmonių tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė nori išsaugoti savo karališkąją šeimą, nes jie išliko tradiciniais šalies simboliais ir pajamų šaltiniais.
Klausimas: Ar konstitucinės monarchijos atveju monarchas turi kokią nors realią valdžią priimant valdymo sprendimus?
Atsakymas: Ne, konstitucinėje monarchijoje monarchai turi tik valstybės vadovo įgaliojimus, todėl jie nepriima jokių valdymo sprendimų ir nevaldo piliečių išrinktų politinių partijų.
