Istorija: kas tai yra, tyrimo metodai, šaltiniai ir reikšmė
Atrask istorijos esmę: kas yra istorija, pagrindiniai tyrimo metodai, svarbiausi šaltiniai ir jų reikšmė suprantant praeitį bei formuojant ateitį.
Istorija nagrinėja praeities įvykius, procesus ir žmonių veiksmus, taip pat padeda suprasti dabartį ir numatyti galimas ateities tendencijas. Istoriją tiria ir aiškina istorikas, o jos rašymo ir metodų analizė vadinama istoriografija. Tyrimai dažnai yra tarpdisciplininiai: prie istorikų prisideda archeologai, tiriantys materialius palikimus, ir antropologai, studijuojantys žmogų ir visuomenę.
Šaltiniai
Istorikai remiasi įvairiais šaltiniais, kuriuos skirstome į rašytinius, materialinius, vizualinius ir žodinius:
- Rašytiniai šaltiniai: dokumentai, kronikos, dienoraščiai, knygos, laikraščiai ir laiškus). Jie dažnai laikomi pagrindiniu informacijos šaltiniu, bet juos būtina kritiškai vertinti dėl autoriaus pozicijos, konteksto ir galimų šališkumų.
- Materialūs (artefaktai): rankų darbo daiktai, pastatų liekanos, kapai, įrankiai — pavyzdžiui, keramikos dirbiniai, įrankius, žmonių ar gyvūnų palaikus
- Žodinė istorija: liudijimai iš pirmų rankų, interviu su senais liudininkais ar jų palikuonimis. Kai vergais buvę žmonės ir Amerikos pilietinį karą išgyvenę žmonės paseno, istorikai užrašinėjo jų pasakojimus, kad svarbūs liudijimai neišnyktų.
- Vizualiniai ir garso šaltiniai: nuotraukos, filmai, žemėlapiai, audiokasetės ir šių laikų skaitmeniniai įrašai.
Tyrimo metodai
Istorijos tyrimas apima kelis pagrindinius etapus ir metodus:
- Šaltinio kritika: nustatomas šaltinio autentiškumas, kilmė, tikslas ir patikimumas. Vertinama, kas parašė, kada ir kodėl.
- Chronologavimas ir datavimas: naudojamos įvairios technikos — stratigrafija, dendrochronologija (medžių žiedų analizė), radiokarboninis datavimas (14C), termoliuminescencija keramikai ir kt.
- Archeologiniai metodai: kasinėjimai, sluoksnių analizė, artefaktų konteksto rekonstrukcija ir laboratoriniai tyrimai.
- Interviu ir žodinė istorija: sistemingi pokalbiai su liudininkais, garso/vaizdo įrašai, transkripcijos ir atminties analizė.
- Komparatyvus ir tarpdisciplininis požiūris: istorikų darbe dažnai panaudojami antropologijos, sociologijos, ekonomikos, genetikos ir geologijos duomenys.
Istorijos rašymas ir istoriografija
Istorijos rašymas nėra vien tik faktų aiškinimas — tai interpretacijų procesas. Skirtingi laikotarpiai ir kultūros kūrė savas istorijų versijas: senais laikais žmonės įvairiose pasaulio dalyse rašė atskiras istorijas, nes dažnai nesusitikdavo vieni su kitais. Kai kurios grupės niekada nebuvo susipažinusios. Viduramžių Europa, Senovės Roma ir Senovės Kinija dažnai manydavo, kad valdo vienintelę svarbią pasaulio dalį, o kitas vadindavo "barbarais".
Istoriografija tiria, kaip kito istorijos aiškinimas, kokios ideologinės, politinės ar kultūrinės priežastys lėmė tam tikras interpretacijas, ir kaip istorija naudojama visuomenėje (pvz., švietime, politikoje, atminties politikose).
Rizikos ir etika
Tyrinėjant praeitį būtina atsižvelgti į galimą šaltinių šališkumą, fragmentiškumą ir interpretacijos riziką. Tai ypač aktualu dirbant su jautriomis temomis — karais, genocidais, kolonizacija ar vergove. Etika reikalauja pagarbos liudininkams ir atstovavimui tikslių, bet empatiškų pasakojimų.
Istorijos reikšmė šiandien
Istorija padeda suprasti, kodėl visuomenės elgiasi taip, kaip elgiasi, atskleidžia institucijų ir tradicijų kilmę, formuoja kolektyvinę atmintį ir tapatybę. Ji suteikia priemones kritiškai vertinti dabarties įvykius ir priimti informuotus sprendimus. Be to, saugant ir skaitmeninant archyvus bei liudijimus, užtikrinama, kad ateities kartos turėtų prieigą prie prieinamų ir įvairiapusių šaltinių.
Istorija nėra statinis faktų rinkinys — tai nuolat besivystantis žinių laukas, kuriame nauji atradimai, metodai ir požiūriai keičia supratimą apie praeitį ir jos reikšmę dabartyje.
Istorijos laiko juosta
- Priešistorė
- Senovės istorija
- Šumeras
- Senovės Egiptas
- Babilonija
- Senovės Armėnija
- Senovės Graikija
- Senovės Indija
- Senovės Kinija ir Japonija, Korėja, Mongolija
- Senovės Pietryčių Azija - Kambodža - Tailandas - Indonezija
- Senovės Šiaurės Amerika - irokėzai, mohavkai, huronai, haidai, lenape, mohikanai, kri, siouxai, inuitai, dene
- Senovės Centrinė Amerika - actekai, majai, olmekai, toltekai, Teotihuakanas, mikstekai
- Senovės Pietų Amerika - Inkai, Čimu, Tihuanacu, Huari
- Senovės Afrika
- Senovės Australija
- Romos imperija
- Krikščioniškoji Roma - nuo Justiniano iki Bizantijos iškilimo
- Kinijos dinastijos
- Bizantijos imperija
- Ankstyvasis islamo kalifatas - nuo Mahometo iki kryžiaus žygių
- Ankstyvieji viduramžiai - Europos tamsiųjų amžių pabaiga ir Romos katalikų bažnyčios iškilimas
- Aukštieji viduramžiai ir kryžiaus žygiai - konfliktas su islamu, katarai, pagoniškos gentys Lietuvoje ir kt.
- Vėlyvieji viduramžiai - XIII-XV a.
- Vėlyvasis islamo kalifatas - iki musulmoniškos Ispanijos žlugimo
- Mongolijos imperija
- Renesansas - XV a. mokslo ir kt. atsinaujinimas, paremtas senovės Graikijos ir Romos imperijos tekstais, kuriuos išsaugojo musulmonai ir perėmė krikščionys.
- Europos kolonizacija Amerikoje - XV a. poveikis Amerikai
- Baroko epocha - nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos
- Osmanų imperijos konfliktas su Austrija-Vengrija
- Čingų dinastijos iškilimas Kinijoje
- Apšvieta - nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos
- XIX a.
- XX a.
- Australijos istorija nuo Australijos kolonizavimo
- Jungtinių Amerikos Valstijų istorija
- Šiuolaikinė istorija ir šiuolaikinės pasaulio galios struktūros ištakos
- Pirmasis pasaulinis karas
- Antrasis pasaulinis karas
- Jungtinių Tautų iškilimas - kaip jos tapo tokios svarbios.
- Kinijos revoliucija, Indijos padalijimas, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)
- JAV ir Sovietų Sąjungos šaltasis karas, įskaitant Korėjos karą, Vietnamo karą, Sovietų Sąjungos ir Afganistano karą
- Naujausi konfliktai musulmonų pasaulyje - arabų ir Izraelio karai, JAV invazija į Afganistaną, JAV invazija į Iraką.
- Naujausi konfliktai Vakarų Afrikoje - Ugandoje, Čade, Ruandoje, Konge, Liberijoje, Dramblio Kaulo Krante ir kt.
Dabartiniai įvykiai, šiuolaikinė ekonomikos istorija, šiuolaikinė socialinė istorija ir šiuolaikinė intelektinė istorija labai skirtingai vertina istorijos poveikį mūsų šiandieniniam mąstymui.
Susiję puslapiai
- Istorikų sąrašas
- Pasaulio istorija
- Politinė ekonomika
- Istorinis romanas
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinamas praeities įvykių tyrimas?
A: Praeities įvykių tyrimas vadinamas istorija.
Klausimas: Kas yra istorikai ir ką jie veikia?
Atsakymas: Istorikai - tai žmonės, kurie tyrinėja istoriją. Jie nagrinėja praeities daiktus, pavyzdžiui, šaltinius, pastatus ir artefaktus, kad sužinotų, kas vyko praeityje.
K: Kas tyrinėja priešistorę ir senąsias kultūras?
Atsakymas: Archeologai tyrinėja priešistorę ir senąsias kultūras, nagrinėdami tų kultūrų paliktus daiktus.
K: Kas yra antropologas?
Atsakymas: Antropologas - tai žmogus, kuris tyrinėja žmoniją ir visuomenę.
K: Kas yra istoriografija?
A: Istoriografija - tai šaltinių ir metodų, naudojamų istorijai tirti ir rašyti, studijos.
K: Kaip žmonės gali sužinoti apie praeitį?
A: Žmonės gali sužinoti apie praeitį kalbėdamiesi su žmonėmis, kurie prisimena kažkada praeityje vykusius dalykus (tai vadinama žodine istorija), arba žiūrėdami į praeities daiktus, įskaitant šaltinius, pastatus, artefaktus ir pan.
Klausimas: Kaip senaisiais laikais buvo sujungtos skirtingos pasaulio dalys? A: Senaisiais laikais skirtingos pasaulio dalys buvo susijusios, net jei to nesuvokė, nes Viduramžių Europos, Senovės Romos ir Senovės Kinijos valdovai manė, kad jie valdo tik svarbias pasaulio dalis, o kitos dalys yra "barbarų".
Ieškoti