Raidė: apibrėžimas, abėcėlės vaidmuo ir tarimo skirtumai
Sužinokite, kas yra raidė, abėcėlės vaidmuo ir tarimo skirtumai — aiškus, praktinis paaiškinimas su pavyzdžiais anglų, ispanų ir kitoms kalboms.
Kalbose, kuriose naudojama abėcėlė, pavyzdžiui, anglų, kiekvienas abėcėlės simbolis yra raidė. Raidės reiškia garsus, kai kalba yra sakoma — tačiau ryšys tarp raidžių ir garsų gali būti įvairus, priklausomai nuo kalbos.
Kas yra raidė?
Raidė — tai atskiro simbolio forma rašytinėje sistemoje, kuri tradiciškai žymi tam tikrą garsą (arba garsų grupę). Techniniais terminais raidę galima laikyti grafema — mažiausia rašto vienete, kuri atitinka vieną ar daugiau fonemų (garsų) ar kitaip prisideda prie žodžio rašybos.
Raidės ir garsai: vienas prie vieno ar sudėtingesnis ryšys?
Skirtingose kalbose raidžių ir garsų atitikimas gali būti labai skirtingas. Kai kuriose kalbose vienai fonemai priklauso viena raidė — tai vadinama fonetinėmis ar „šviesiomis“ rašto sistemomis ir tai palengvina skaitymą.
Kai kuriose kalbose raidės rašymui nenaudojamos: Pavyzdžiui, kinų kalba naudoja ideogramas (logogramas), kur vienas rašmeninis ženklas žymi žodį ar reikšmę, o ne atskirą fonemą.
Tipiškas pavyzdys, kuriame vienai fonemai dažnai priskiriama viena raidė — ispanų kalba. Pavyzdžiui, žodyje feliz yra 5 raides ir 5 garsai. Tuo tarpu anglų kalboje rašyba yra labiau „gili“ (angl. deep orthography): žodžiai gali turėti daugiau raidžių negu garsų arba vieną raidę naudoti skirtingiems garsams skirtingose situacijose.
Pavyzdys: „happy“ ir „feliz“
feliz (ispanų) — 5 raides, 5 garsus; kiekviena raidė atitinka vieną garsą.
happy (anglų) — 5 raides, tačiau garsų yra 4 (/ˈhæpi/): h /h/, a /æ/, p /p/, y /i/ (galutinis /i/ garsas žymimas raide y). Anglų raidė „a“ gali reikšti skirtingus garsus priklausomai nuo žodžio ir konteksto, pavyzdžiui:
- a = /æ/ kaip žodyje pad (trumpas atviras priekinis balsis)
- a = /ɑ/ kaip žodyje father (atviras nugarinis balsis)
- a = /eɪ/ kaip žodyje cake (dvibalsis)
Ispanų kalboje „a“ paprastai reiškia vieną garsą:
- a = /a/ kaip žodyje gato
Kitokios rašymo sistemos
Ne visose kalbose naudojama lotyniškoji abėcėlė. Pavyzdžiui, kirilicos abėcėlė žymi kitokias raides ir garsus, taip pat kai kuriose abėcėlėse didžiosios ir mažosios raidės formos gali labai skirtis (ypač rankraščiuose), todėl jas sunkiau atpažinti. Be to, egzistuoja ir kitos sistemos:
- abugidos (pvz., Devanagari), kur pagrindinės raidės žymi skiemenis, o balsiai žymimi diakritikais;
- abjadai (pvz., arabų, hebrajų), kur dažniausiai žymimi tik priebalsiai;
- kana (japonų), kuri yra skiemenų sistema;
- logografinės sistemos (pvz., kinų), kur vienas ženklas reiškia žodį arba leksinę vienetą.
Didžiosios, mažosios raidės, diakritikai ir papildomi ženklai
Daugelis abėcėlių turi didžiąsias ir mažąsias raides, kurios pritaikomos skirtingoms funkcijoms (pvz., sakinio pradžioje, vardams). Kai kuriose kalbose raidės turi diakritikus (pvz., lietuviškos ą, č, ę, ė, į, š, ū, ž), kurie keičia tarimą arba fonetinę vertę. Taip pat pasitaiko digrafų (dvi raidės žyminčios vieną garsą, pvz., ch arba sh) ir ligatūrų (sujungtų ženklų), kurie dar labiau kompleksiškina rašybą.
Lotyniškoji abėcėlė ir kiti pavyzdžiai
Anglų, prancūzų, ispanų ir daugelyje kitų kalbų naudojama lotyniškoji abėcėlė. Lotyniškoji abėcėlė paprastai turi 26 pagrindines raides: A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z. Tačiau reali rašyba kiekvienoje kalboje gali papildomai naudoti diakritikus arba papildomas raides.
Praktinis svarbumas ir mokymasis
Raidžių ir garsų santykis daro didelę įtaką skaitymo įgūdžių įgijimui. Kalbose, kuriose rašyba yra daugiau „skaidri“ (pvz., ispanų), mokymasis skaityti paprastai būna greitesnis. Kalbose su nenuoseklia ar istoriškai susidariusia rašyba (pvz., anglų) mokiniams reikia daugiau laiko ir taisyklių atminties. Tai lemia skirtingas mokymo metodikas — fonetinį mokymąsi, taisyklių dėstymą, žodžių atmintį ir kt.
Apibendrinimas
Raidė yra pagrindinis abėcėlės elementas, skirtas žymėti kalbos garsus ar jų dalis. Tačiau raidžių ir garsų santykis priklauso nuo rašymo sistemos: nuo vienas-to-vieno atitikimo iki sudėtingų, istorinių, kontekstinių taisyklių. Todėl svarbu atskirti grafemas (raidžių sistemas) nuo fonemų (garso sistemų) ir suprasti, kad skirtingos rašto sistemos atitinka skirtingus kalbinės informacijos pateikimo principus.

Atspausdintas puslapis, kuriame rodomi skirtingi raidynai, šriftai ir dydžiai. Šis yra 1728 m.
Raidžių tipai
Įvairūs scenarijai
Šiuo metu yra apie dvidešimt šešios abėcėlės, iš kurių plačiausiai naudojamos arabų, kirilica ir romėnų. Šios abėcėlės, abjados ir atskiros raidės aptariamos susijusiuose straipsniuose. Kiekviena iš jų atstovauja skirtingą raštą:
Asamių abėcėlė:অ, আ, ই, ঈ, উ, ঊ, ঋ, এ, ঐ, ও, ঔ, ক, খ, গ, ঘ, ঙ, চ, ছ, জ, ঝ, ঞ, ট, ঠ, ড, ঢ, ণ, ত, থ, দ, ধ, ন, প, ফ, ব, ভ, ম, য, ৰ, ল, ৱ, শ, ষ, স, হ, ড়, ঢ়, য়, ৎ, ং, ঃ, ঁ.
Arabų abėcėlė: (abėcėlės tvarka iš dešinės į kairę) ﺍ, ﺏ, ﺕ, ﺙ, ﺝ, ﺡ, ﺥ, ﺩ, ﺫ, ﺭ, ﺯ, ﺱ, ﺵ, ﺹ, ﺽ, ﻁ, ﻅ, ﻉ, ﻍ, ﻑ, ﻕ, ﻙ, ﻝ, ﻡ, ﻥ, هـ, ﻭ, ﻱ.
Armėnų kalbos abėcėlė: Ա, Բ, Գ, Դ, Ե, Զ, Է, Ը, Թ, Ժ, Ի, Լ, Խ, Ծ, Կ, Հ, Ձ, Ղ, Ճ, Մ, Յ, Ն, Շ, Ո, Չ, Պ, Ջ, Ռ, Ս, Վ, Տ, Ր, Ց, Ւ, Փ, Ք, Օ, Ֆ.
Sirijos abėcėlė: (abėcėlės tvarka iš dešinės į kairę) ܐ, ܒ, ܓ, ܕ, ܗ, ܘ, ܙ, ܚ, ܛ, ܝ, ܟܟ, ܠ, ܡܡ, ܢܢ, ܣ, ܥ, ܦ, ܨ, ܩ, ܪ, ܫ, ܬ.
kirilica: ĮRAŠAI: А, Б, В, Г, Д, Е, Ж, З, И, І, К, Л, М, Н, О, П, Р, С, T, У, Ф, Х, Ц, Ч, Ш, Щ, Ъ, Ы, Ь, Ю, Я.
Gruzinų kalba: Ა, Ბ, Გ, Დ, Ე, Ვ, Ზ, Თ, Ი, Ი, Კ, ლ, მ, ნ, ო, პ, ჟ, რ, ს, ტ, უ, ფ, ქ, ღ, ყ, შ, ჩ, ც, ძ, წ, ჭ, ხ, ჯ, ჰ
Graikų kalbos abėcėlė: Α, Β, Γ, Δ, Ε, Ζ, Η, Θ, Ι, Κ, Λ, Μ, Ν, Ξ, Ο, Π, Ρ, Σ, Τ, Υ, Φ, Χ, Ψ, Ω.
Hebrajų abėcėlė: (abėcėlės tvarka iš dešinės į kairę) א, ב, ג, ד, ה, ו, ז, ח, ט, י, כ, ל, מ, נ, ס, ע, פ, צ, ק, ר, ש, ת.
Lotynų kalbos abėcėlė: A, B, C, D, E, F, G, H, I, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, T, U, V, W, X, Y, Z.
Hangul: ㄱ ㄲ ㄴ ㄷ ㄸ ㄹ ㅁ ㅂ ㅃ ㅅ ㅆ ㅇ ㅈ ㅉ ㅊ ㅋ ㅌ ㅍ ㅎ ㅏ ㅐ ㅑ ㅒ ㅓ ㅔ ㅕ ㅖ ㅗ ㅘ ㅙ ㅚ ㅛ ㅜ ㅝ ㅞ ㅟ ㅠ ㅡ ㅢ ㅣ
Bopomofo: ㄅ ㄆ ㄇ ㄈ ㄉ ㄊ ㄋ ㄌ ㄍ ㄎ ㄏ ㄐ ㄑ ㄒ ㄓ ㄔ ㄕ ㄖ ㄗ ㄘ ㄙ ㄚ ㄛ ㄜ ㄝ ㄞ ㄟ ㄠ ㄡ ㄢ ㄣ ㄤ ㄥ ㄦ ㄧ ㄨ ㄩ ㄭ
Ogham: ᚁ ᚂ ᚃ ᚄ ᚅ ᚆ ᚇ ᚈ ᚉ ᚊ ᚋ ᚌ ᚍ ᚎ ᚏ ᚐ ᚑ ᚒ ᚓ ᚔ ᚕ ᚖ ᚗ ᚘ ᚙ ᚚ ᚛ ᚜
Etiopija ሀ ለ ሐ መ ሠ ረ ሰ ቀ በ ተ ኀ ነ አ ከ ወ ዐ ዘ የ ደ ገ ጠ ጰ ጸ ፀ ፈ ፐ
Tifinagh (amazinų abėcėlė) : ⴰ, ⴱ, ⵛ, ⴷ, ⴹ, ⴻ, ⴼ, ⴳ, ⴳ, ⴳⵯ, ⵀ, ⵃ, ⵉ, ⵊ, ⴽ, ⴽⵯ, ⵍ, ⵎ, ⵏ, ⵓ, ⵄ, ⵖ, ⵅ, ⵇ, ⵔ, ⵕ, ⵙ, ⵚ, ⵜ, ⵟ, ⵡ, ⵢ, ⵣ, ⵥ.
Tarptautinė fonetinė abėcėlė - naudojama tiksliam tarimui išreikšti
Apie kitas rašto sistemas ir jų raides žr. "Rašto sistemų sąrašas".
_(14763332785).jpg)
Amerikietiška rankinė abėcėlė, raidžių rašymo pirštais pavyzdys.

Graikų, kirilicos ir lotynų abėcėlės ratai, kurie turi daug tų pačių raidžių, nors ir skirtingai vartojamų tarimui.
Susiję puslapiai
- Konsonantas
- Balsių
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra abėcėlė?
A: Abėcėlė - tai simbolių, dažniausiai raidžių, rinkinys, kuris reiškia kalbos garsus, kai ja kalbama.
Klausimas: Kaip atsitiko, kad kai kuriose kalbose rašymui nenaudojamos raidės?
A: Kai kuriose kalbose, pavyzdžiui, kinų, vietoj raidžių naudojamos ideogramos.
Klausimas: Kokia yra mažiausia rašymo anglų kalba ir daugeliu kitų kalbų dalis?
A: Mažiausia rašymo dalis anglų ir daugelyje kitų kalbų yra raidė. Iš raidžių sudaromi žodžiai.
K: Ar lengva, ar sunku skaityti ispaniškai, palyginti su anglų kalba?
A: Ispanų kalbą lengviau skaityti nei anglų, nes ispanų kalboje paprastai viena raidė reiškia vieną fonemą (ar fonemas), tuo tarpu anglų kalboje ta pati fonema gali būti vartojama su keliomis skirtingomis raidėmis arba viena raidė gali būti vartojama skirtingoms fonemoms skirtinguose žodžiuose reikšti.
K: Kokios abėcėlės naudojamos anglų, prancūzų ir ispanų kalbose?
A: Anglų, prancūzų ir ispanų kalbose rašoma lotyniška abėcėle.
K: Ar lotynų abėcėlėje kiekvienam garsui žymėti yra dvi skirtingos raidės?
A: Taip, lotyniškame raidyne kiekviena fonema dažnai žymima dviem skirtingomis raidėmis - didžiąja ir mažąja.
K: Ar kirilicos abėcėlėje kiekvienas garsas žymimas tik viena raide? Atsakymas: Taip, išskyrus kirilicą, kur didžiosios raidės forma gerokai skiriasi nuo mažosios raidės (ir paprastai jos neatpažįstamos); kirilica paprastai turi tik vieną raidę vienam garsui.
Ieškoti