Abėcėlė
Abėcėlė - tai rašto sistema, rašymo simbolių sąrašas. Pagrindiniai abėcėlės simboliai vadinami raidėmis. Kiekviena raidė abėcėlėje yra garso ar susijusių garsų simbolis. Kad abėcėlė geriau veiktų, skaitytojui padeda daugiau ženklų: skyrybos ženklai, tarpai, standartinė skaitymo kryptis ir pan.
Pavadinimas "alfabetas" kilęs iš Alefo ir Beto - dviejų pirmųjų finikiečių abėcėlės raidžių.
Šis straipsnis parašytas lotyniškuoju (arba lotynų) raidynu. Ji pirmą kartą buvo pradėta naudoti Senovės Romoje lotynų kalbai rašyti. Lotynų abėcėlė vartojama daugelyje kalbų: šiandien ji yra labiausiai paplitusi abėcėlė.
Pasaulyje naudojami įvairūs raštai: Visame pasaulyje naudojamos įvairios abėcėlės: lotynų abėcėlė kirilica arabų abėcėlė brahmo abėcėlė mišrios: Mišrios: lotyniškasis ir kirilicos alfabetas: Mišrios: be abėcėlės ir kitos abėcėlės Kitos abėcėlės Nealfabetinės rašymo sistemos
Venno diagrama, iš kurios matyti, kad graikų, lotynų ir rusų abėcėlėse yra 11 bendrų ženklų (didžiosios raidės)
Abėcėlės
Atrodo, kad abėcėlės - rašto, pagrįsto vien garsais - idėja buvo nukopijuota ir pritaikyta daugeliui skirtingų kalbų. Nors nė viena abėcėlė nepritaikyta savo kalbai tobulai, jos yra pakankamai lanksčios, kad maždaug tiktų bet kuriai kalbai. Abėcėlė buvo unikalus išradimas. p12
Romėnų abėcėlė, kirilica ir kelios kitos abėcėlės yra kilusios iš senovės graikų abėcėlės, kuri atsirado maždaug 1100-800 m. prieš Kristų.p167 Graikų abėcėlė tikriausiai buvo sukurta iš šiek tiek anksčiau atsiradusio finikiečių rašto, kuris turėjo panašias raidžių formas.
Finikiečiai kalbėjo semitų kalba, paprastai vadinama kanaaniečių kalba. Semitų kalbų grupei priklauso arabų, maltiečių, hebrajų, taip pat aramėjų kalba, kuria kalbėjo Jėzus. Nelabai žinome, kaip atsirado abėcėlės idėja, tačiau finikiečiai, prekiaujanti tauta, sugalvojo raides, kurias ankstyvieji graikai pritaikė savo abėcėlei. Didelis skirtumas tas, kad finikiečių raštas neturėjo grynųjų balsių. Arabų raštas turi balses, kurios gali būti arba nebūti pažymėtos diakritiniais ženklais (mažais ženklais virš arba po linija). Seniausiuose Qu'ran rankraščiuose diakritinių ženklų nebuvo. Izraelio vaikai maždaug iki trečios klasės naudoja hebrajų kalbos tekstus su pridėtais balsių "taškais". p89
Joks senovinis raštas, abėcėlinis ar ne, iki graikų neturėjo grynųjų balsių. Graikų abėcėlėje yra net du balsiai (Eta ir Epsilon), reiškiantys "e", ir du (Omega ir Omikron), reiškiantys "o", siekiant atskirti ilguosius ir trumpuosius garsus. Atrodo, kad tiek finikiečių išradimas, tiek graikų adaptacija buvo kruopščiai apgalvoti, tačiau neišliko jokių detalių apie abu procesus.
Semitų rašmenys, matyt, kilę iš protosinaitų rašto, kurio žinomas tik 31 užrašas (ir 17 abejotinų). Kai kurie tyrinėtojai mano, kad pirminis šio rašto šaltinis buvo Egipto hieratinis raštas, kuris Viduriniosios karalystės pabaigoje (apie 1900 m. pr. Kr.) buvo papildytas kai kuriais abėcėlės ženklais, skirtais svetimvardžių sąskambiams reikšti. Tuo metu Egipto veikla Sinajuje buvo didžiausia. Panaši idėja buvo pasiūlyta daug metų anksčiau.
XIII a. kaligrafija ir iliustracija
Trumpas abėcėlių sąrašas
Abėcėlių sąrašas ir jų vartojamų kalbų pavyzdžiai:
- Proto-sinaitų raštas
- Finikiečių abėcėlė, naudota senovės Finikijoje.
- graikų abėcėlė, naudojama graikų
- Romėnų abėcėlė (arba lotynų abėcėlė), dažniausiai naudojama šiandien
- Arabų abėcėlė, naudojama arabų, urdu ir persų kalboms
- Hebrajų abėcėlė, naudojama hebrajų, ladino (tik Izraelyje) ir jidiš kalboms.
- Devanagari, naudojamas daugeliui Indijos kalbų
- kirilica, pagrįsta graikų abėcėle, naudojama rusų ir bulgarų kalboms.
- Hangul, naudojamas korėjiečių kalba
- Etiopų kalba
Kitos rašto sistemos
Kitose rašto sistemose raidės nenaudojamos, tačiau jose (bent iš dalies) perteikiami garsai. Pavyzdžiui, daugelyje sistemų vaizduojami skiemenys. Anksčiau tokias rašto sistemas naudojo daugelis kultūrų, tačiau šiandien jos naudojamos beveik tik kalbose, kuriomis žmonės kalba Azijoje. Silabarsis - tai rašto sistema, panaši į abėcėlę. Silabarde kiekvienam žodžio skiemeniui žymėti naudojamas vienas simbolis, o ne po vieną simbolį kiekvienai žodžio raidei. Pavyzdžiui, skiemeniui "ga" reikšti naudojamas vienas simbolis, o ne dvi abėcėlės raidės "g" ir "a".
- Japonų kalboje naudojamas kinų kalbos rašto (kandži) ir dviejų skiemenų, vadinamų hiragana ir katakana, derinys. Šiuolaikinėje japonų kalboje taip pat dažnai vartojama romadži - japonų šnekta, užrašyta lotyniškuoju alfabetu.
- Anksčiau korėjiečiai naudojo kinų rašmenis, tačiau sukūrė savo abėcėlę, vadinamą hangul.
Iš pradžių, 1200 m. pr. m. e., Šangų dinastijos laikais, kinų rašmenys daugiausia buvo piktografiniai - žodžiams ar idėjoms vaizduoti buvo naudojami paveikslėliai. Dabar tik 1 % kinų rašmenų yra piktografiniai.p97 97 % šiuolaikinių ženklų yra SP ženklai. Tai pora simbolių, kurių vienas skirtas reikšmei (semantikai), o kitas - tarimui.p99 Daugeliu atvejų P ir S dalys sujungtos į vieną bendrą simbolį.
Kinų kalba yra ne viena šnekamoji kalba, o daugelis, tačiau visoms naudojama ta pati rašto sistema. Ši rašto sistema buvo ne kartą reformuota.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra abėcėlė?
A: Abėcėlė - tai žodžių sistema, naudojama žodžiams ir kitoms kalbos figūroms užrašyti. Ją sudaro pagrindiniai simboliai, vadinami raidėmis, kur kiekviena raidė reiškia garsą ar susijusius garsus.
K: Kaip skyrybos ženklai, tarpai ir standartinė skaitymo kryptis padeda skaitytojui abėcėlėje?
A: Skyrybos ženklai, tarpai ir standartinė skaitymo kryptis padeda skaitytojui abėcėlėje, nes padeda perteikti teisingą prasmę ir palengvina rašytinės kalbos supratimą.
K: Kokia yra žodžio abėcėlė kilmė?
A: Žodis abėcėlė kilęs iš pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių pavadinimų - alfa ir beta.
K: Kas yra romėnų abėcėlė ir kam ji buvo naudojama?
A: Romėnų abėcėlė, dar vadinama lotynų abėcėle, pirmą kartą buvo panaudota Senovės Romoje rašyti lotyniškai. Dabar ji naudojama daugelyje kalbų ir yra labiausiai paplitusi abėcėlė.
K: Kaip vadinami abėcėlės simboliai?
A: Abėcėlės simboliai vadinami raidėmis.
K: Ką reiškia kiekviena abėcėlės raidė?
A: Kiekviena abėcėlės raidė reiškia garsą arba susijusius garsus.
K: Kaip daugiau ženklų padeda geriau panaudoti abėcėlę?
A: Daugiau ženklų, tokių kaip skyrybos ženklai, tarpai ir standartinės skaitymo kryptys, padeda abėcėlei geriau veikti, nes ją lengviau skaityti ir suprasti.
