Hiragana — japonų skiemeninė abėcėlė (kana): apibrėžimas ir vartojimas

Hiragana yra viena iš japonų rašto sistemos dalių. Japonų raštą dažniausiai sudaro kandži, kuriais rašomi pagrindiniai sakinio žodžiai — dažnai reikšmingieji (t. y. turinio žodžiai) — ir hiragana, kuria rašomi gramatiką sudarantys žodžiai (japonų kalboje vadinami dalelytėmis arba okurigana). Hiragana taip pat vartojama kai kurių žodžių galūnėms ir žodžių tarimui žymėti.

Kas tai per abėcėlė ir kaip ji veikia

Hiragana yra skiemeninė (tikslingiau — morinė) abėcėlė (kana): kiekvienas simbolis atitinka vieną morą (japonų kalboje — trumpą garsinį vienetą), o ne vieną atskirą fonemą, kaip daugelyje Europos kalbų. Dėl to ji skiriasi nuo tokių rašto sistemų, kur raidė atitinka vieną garsą (fonemą). Kitos svarbios savybės:

• Yra 46 pagrindiniai hiraganos simboliai (pvz., あ, か, ん), o prie jų pridedami diakritiniai ženklai (dakuten ir handakuten), mažosios kana kombinacijos (yōon) ir sokuon (っ), išplečia skiemenų rinkinį.
• Dakuten (濁点) pridėjus prie tokių simbolių kaip か→が suteikia tariamas skiemuo skambesnį (pvz., か ka → が ga). Handakuten (半濁点) ant は eilutės suteikia p-garsą (は ha → ぱ pa).
• Mažosios kana, pvz., ゃ/ゅ/ょ jungiantis su k, s, t eilutėmis duoda junginius (きゃ kya, しゅ shu, ちょ cho), vadinamus yōon.
• Mažas っ (sokuon) žymi priebalsio užspaudimą ar ilginimą, pvz., きって (kitte) – dvigubas t garsas.
• Simbolis ん (moraic nasal) žymi nosinį garsą, kurį lietuviškai galima užrašyti kaip n, bet jis kartais skamba kaip m arba ng priklausomai nuo aplinkinių garsų.

Vartojimas ir rašyba

Hiragana dažnai naudojama:

• rašant gramatines galūnes ir dalelytes (pvz., vietinę formą, linksnius, laikus, mandagas);
• žodžių dalims, kurios keičiamos derinant su kandži (t. y. okurigana);
• kai visas tekstas supaprastinamas vaikams arba pradedantiesiems—tokiose knygose ir mokymo priemonėse gali būti naudojama vien tik hiragana;
• kaip furigana – mažos hiraganos virš arba šalia kandži, nurodančios, kaip kandži turi būti tariamas (tai dažna praktika mokomajame tekste ar leidiniuose, kur gali būti painių kandži).

Pavyzdys, kaip derinami kandži ir hiragana: veiksmažodis „valgyti“ rašomas kaip 食べる (taberu). Kandži 食 perteikia žodžio reikšmę („valgyti“), o likusios dalys べる parašytos hiragana — jos žymi galūnes ir leksinę formą. Mandagumo praeitis „aš/tu valgėte“ būtų 食べました (tabemashita), kuriame ました yra hiragana.

Istorija trumpai

Anksčiau hiragana dažnai vadinta „moterų raštu“ (onjōrō arba onnade), nes imperatoriškosios paauglės ir moterys Heiano laikotarpiu plačiai vartojo šią supaprastintą kirčių rašto formą, kol vyresnės hierarchijos ir dauguma oficialių tekstų buvo rašomi kandži arba kinų rašto sistema

Hiraganą iš dalies lėmė praktiniai skirtumai: kandži gerai tiko kinų kalbai, bet ne visada atitiko japonų garsinę struktūrą. Dėl to ir atsirado manyōgana (kinų ženklų naudojimas japonų skiemenims žymėti), iš kurios palaipsniui vystėsi hiragana. Vėliau net kai kurie budistų dvasininkai rašė hiragana, kad religinė žinia būtų prieinama platesniam žmonių ratui (pavyzdžiui, Rennyo ir kitų tekstai).

Praktiniai patarimai mokantis

• Išmokite pirmiausia 5 balses: a, i, u, e, o (あ い う え お), o paskui eilutes: k- (かきくけこ), s- (さしすせそ), t-, n-, h-, m-, y-, r-, w- ir g-/z-/d-/b-/p- su diakritika.
• Mokykitės rašymo tvarkos (stroke order) — tai padeda greičiau rašyti ir atpažinti simbolius ranka.
• Susidraugaukite su mažosiomis kana: っ, ゃ, ゅ, ょ — jos keičia tarimą, ir jų nesupratimas dažnai sukelia klaidas.
• Praktikuokite skaitymą iš skirtingų tekstų: vaikų knygų, dainų žodžių, paprastų straipsnių ir furigana anotacijų.
• Naudokite korteles (flashcards), rašymo pratimus ir interaktyvias programėles; kana sistemas daug lengviau įsisavinti nei kandži, tačiau svarbu mokytis nuosekliai.

Kiti svarbūs pastebėjimai

• Yra ir kita kana sistema — katakana, kuri daugiausia skirta svetimvardžiams, tarptautiniams žodžiams, garsiniam pabrėžimui ir kai kuriems techniniams terminams. Hiragana ir katakana kartu vadinamos kana.
• Skaičiai apie galutinį simbolių skaičių skirtinguose šaltiniuose skiriasi: 46 bazinės hiraganos + dakuten/handakuten + yōon kombinacijos ir specialiosios formos sudaro maždaug 70–100 simbolių, priklausomai nuo to, kaip skaičiuojama.
• Hiragana dažnai naudojama ir modernioje literatūroje stilistiniuose sprendimuose, pabrėžiant sklandų, „jausmingą“ arba senovišką teksto atspalvį.

Apibendrinant: hiragana — esminė japoniško rašto dalis, kuri žymi gramatiką, okurigana dalis, tarimą (per furigana) ir yra pirmasis žingsnis besimokant japonų rašto prieš pereinant prie sudėtingesnių kandži.