Katakana – tai japonų kalbos raštas, vienas iš dviejų pagrindinių japoniškų kana sistemų, naudojamas ypač iš kitų kalbų pasiskolintiems žodžiams (gairaigo) užrašyti, taip pat asmenvardžiams, vietovardžiams, prekėms, mokslo terminams, taip pat garsų (onomatopėjos) ir pabrėžimo žymėjimui. Skaitant katakaną paprastai lengviau sąlyginai greitai nuspėti tarimą nei skaitant kandži (kiniškais rašmenimis paremtą vaizdinį metodą), nes katakana žymi konkrečius skiemenis ir neturi daugelio kanji reikšmių.

Katakana, kaip ir hiragana -, yra silabarinė (skiemeninė) sistema: kiekvienas simbolis žymi vieną skiemenį, o ne vieną atskirą garsą kaip lotyniškoji abėcėlė. Anglų žodyje "Wagamama" (Wagamama":) kiekviena raidė atitinka fonemą — W-a-g-a-m-a-m-a — o suskirstant į skiemenis gaunasi Wa-ga-ma-ma, kuri katakana užrašoma keturiais simboliais: ワガママ. Fonemą atitinkantis skiemuo silabaryje reiškia, kad išmokęs 46 pagrindinius katakanos simbolius skaitytojas žinos, kaip juos ištarti.

Hiragana veikia panašiai, tačiau simboliai dažniausiai skiriasi. Katakaną dažnai jaučia kaip formaliau ar „kampuota“ rašomą — simboliai yra paprastesni ir labiau „kvadratiniai“, todėl kai kam atrodo lengviau įsimenami. Katakana ir Hiragana kartu vadinamos kanomis ir abi naudojamos kartu su kanji japonų rašte.

46 pagrindiniai katakanos simboliai

  • 5 balsės: ア (a), イ (i), ウ (u), エ (e), オ (o)
  • K eilė: カ (ka), キ (ki), ク (ku), ケ (ke), コ (ko)
  • S eilė: サ (sa), シ (shi), ス (su), セ (se), ソ (so)
  • T eilė: タ (ta), チ (chi), ツ (tsu), テ (te), ト (to)
  • N eilė: ナ (na), ニ (ni), ヌ (nu), ネ (ne), ノ (no)
  • H eilė: ハ (ha), ヒ (hi), フ (fu), ヘ (he), ホ (ho)
  • M eilė: マ (ma), ミ (mi), ム (mu), メ (me), モ (mo)
  • Y eilė: ヤ (ya), ユ (yu), ヨ (yo)
  • R eilė: ラ (ra), リ (ri), ル (ru), レ (re), ロ (ro)
  • W eilė ir nosinė: ワ (wa), ヲ (wo), ン (n)

Ženkliukai ir kombinacijos

  • Dakuten (゛) ir handakuten (゜) pridedami prie kai kurių katakanos simbolių, kad pakeistų skiemens garsą: pvz. カ → ガ (ka → ga), サ → ザ (sa → za), ハ → バ/パ (ha → ba / pa).
  • Mažosios pačios kana (ャュョ – mažos formos ヤ, ユ, ヨ) sujungtos su K/S/T/H eilės arterijomis duoda junginius, pvz. キャ (kya), シュ (shu), チョ (cho) — tai vadinama yōon.
  • Mažoji ツ (ッ) žymi priebalsio dvigubinimą (geminaciją), pvz. カット (katto, „kirpimas“) — trumpesnis tarimas ir sustiprintas priebalsis.
  • Ilgų balsių ženklas – ilgo garsinio pratęsimo brūkšnys „ー“ naudojamas katakanoje norint pažymėti ilgesnį balsį: コーヒー (kōhī, „kava“).

Paskirtis ir naudojimo pavyzdžiai

Katakana dažniausiai naudojama:

  • Užrašyti skolinamiems žodžiams (gairaigo): kompiuteris → コンピュータ, kava → コーヒー.
  • Vardams ir pavardėms užrašyti, kai jie yra svetimi arba norima pabrėžti tarimą: „Michael“ → マイケル.
  • Prekių ženklams, įmonių pavadinimams, reklamoms — dėl ryškumo ir pabrėžimo.
  • Mokslo terminams, taksonomijai, augalų ir gyvūnų pavadinimams dažnai naudojama katakana.
  • Onomatopėjai ir garsų imitacijai (giseigo/gitaigo), pvz. ワンワン (vangus šuns lojimas).

Patarimai mokantis katakanos

  • Pradėkite nuo 46 pagrindinių simbolių — skaitykite juos garsiai ir rašykite ranka, nes rašymo pratimas padeda atmintyje.
  • Išmokite dakuten/handakuten dėsningumus ir yōon kombinacijas (キャ, シュ, チョ ir kt.).
  • Atpažinkite mažą ッ ir ilgo balso ženklą „ー“ — jie dažnai keičia tarimą reikšmingai.
  • Mokykitės per žodžius: skaitykite meniu, etiketes, pavadinimus, antraštes ir populiarius loanwords (コンビニ, アイスクリーム, インターネット).
  • Naudokite korteles (flashcards), programėles ir skaitymo pratybas, kad įtvirtintumėte atpažinimą greičiau.

Apibendrinant: katakana yra tvarkingas, aiškus būdas užrašyti ne japoniškus žodžius ir tam tikras kitas reikšmes japonų kalboje. Išmokę 46 pagrindinius simbolius ir svarbias taisykles (dakuten, mažos raidės, ilginimo ženklas), galėsite perskaityti ir suprasti daugumą katakanoje užrašytų žodžių.