Akcentas: kas tai yra? Apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra akcentas, jo tipai ir pavyzdžiai — kaip akcentas formuojasi, skiriasi tarp regionų ir keičiasi mokantis naujų kalbų.

Akcentas – tai žmogaus kalbėjimo maniera, kurią sudaro tam tikri tarimo ypatumai: garsų puoselėjimas, intonacija, ritmas ir žodžio akcentavimas.

Kas yra akcentas?

Akcentu dažnai apibūdinama, kaip žmogus tariasi: kodėl tas pats žodis gali skambėti skirtingai skirtinguose regionuose ar socialinėse grupėse. Kai kurie žmonės žodžius taria skirtingai. Dažnai skirtingose šalyse, kuriose kalbama ta pačia kalba, tie patys žodžiai tariami skirtingai. Paprastai jie gali suprasti vieni kitus, tačiau pastebėsite, kad jie skamba šiek tiek kitaip.

Kartais žmonės kalba apie kieno nors akcentą. Jie gali sakyti, kad tas žmogus turi vokišką arba australietišką akcentą. Akcentas – tai žodžių tarimo būdas. Jei pastebėsite, kad kas nors turi (pavyzdžiui) britišką akcentą, galėsite jį suprasti (žinosite, ką jis sako), bet taip pat žinosite, kad jis kilęs iš Didžiosios Britanijos.

Kaip susidaro akcentas?

Tai, kaip žmogus taria žodžius, paprastai kyla iš to, kur jis augo vaikystėje (kur "užaugo", arba iš jo "gimtojo miesto"), ir iš kitų žmonių, kuriuose jis gyvena. Žmonės išmoksta tarti žodžius ir sakinius, todėl kalbėdami jie skamba taip, kaip kalba šalia jų esantys žmonės. Kiti svarbūs veiksniai:

• familiari kalbėjimo aplinka (šeima, draugai, bendruomenė);
• švietimas ir socialinis sluoksnis;
• medijos poveikis (radijas, televizija, internetas);
• mobilumas ir migracija (keli regionai ar šalys gali formuoti mišrų akcentą).

Akcentų tipai

Akcentus galima suskirstyti pagal kelis požymius:

• Regioniniai (teritoriniai) – susiję su konkrečiu miestu, regionu ar šalimi; pavyzdys: Niujorko akcentas.
• Socialiniai – susiję su tam tikromis socialinėmis grupėmis, amžiaus ar profesijos ypatybėmis.
• Užsienio (angl. foreign) akcentai – kai žmogus kalba ne gimtąja kalba ir išlieka kai kurios gimtosios kalbos tarimo savybės.
• Prestižiniai – akcentai, kurie tradiciškai laikomi „standartiniais“ ar prestižinėmis kalbos formomis tam tikrose visuomenėse.

Akcentas vs. dialektas

Dažnai akcentas painiojamas su dialektu. Svarbus skirtumas:

• Akcentas – susijęs tik su tarimu (garso realizacija, intonacija, ritmo ypatybės).
• Dialektas – apima ne tik tarimą, bet ir žodyną, gramatiką bei sintaksę. Dialektas gali turėti savitų žodžių, gramatinių formų ar frazeologijos.

Pavyzdžiai

Žmonės, kalbantys ta pačia kalba, gali turėti skirtingus akcentus. Netgi žmonės, gyvenantys toje pačioje šalyje, gali turėti skirtingus akcentus. Kartais žmonės pagal kalbėjimo manierą gali pasakyti, kokiame mieste gyveno žmogus vaikystėje. Vienas iš pavyzdžių - Niujorko akcentas. Jie gali sakyti "bwoll" (/ˌbwwɔːl/) vietoj kamuolio (Amerikoje paprastai /ˌbɑːl/), kaip vartojama sporte ir žaidimuose; arba jie gali sakyti "hwot dwog" (/ˌhwwɔːt dwɔːɡ/) vietoj hot-dog (toje šalyje paprastai /ˌhɑːt dɑːɡ/ arba /ˌhɑːt dɔːɡ/). Skamba kitaip, bet žmonės vis tiek žino, kad kalbėdami jie turi omenyje "kamuolį" arba "hot dog".

Akcentas besimokant kitos kalbos

Kai pirmą kartą bandoma išmokti naują kalbą, dažnai žmogus vis dar turi senąjį pirmosios kalbos akcentą. Tai dažnai leidžia kitiems žmonėms atspėti, kurioje šalyje ar vietovėje tas žmogus gyveno anksčiau.

Jei kas nors gali pakankamai gerai išmokti kitą kalbą, gali nebeturėti senojo akcento ir įgyti naują akcentą naujoje kalboje. Pavyzdžiui, jei kas nors mokėsi vokiečių kalbos Austrijoje, žmonės Vokietijoje gali manyti, kad tas žmogus yra austras.

Kartais kalbos besimokantiems žmonėms gali būti painu, jei yra daugiau nei vienas bendras akcentas. Jei mokotės anglų kalbos, bet dažnai girdite britų, amerikiečių, kanadiečių ir australų bei žmonių iš Singapūro ir Indijos mišinį, pavyzdžiui, mokykloje ar internete, tai gali jus klaidinti, kai girdite, kad jie skirtingai taria tuos pačius garsus ar žodžius. Kartais žmonės mano, kad geriau mokytis kalbos su vienu akcentu, kad mažiau painiotumėtės, o kai pakankamai gerai išmoksite kalbą, pradėsite atskirti skirtingus skirtingų šalių žmonių akcentus.

Kaip dirbti su akcentu (praktiniai patarimai)

• Stebėkite ir imituokite: klausykitės gimtakalbių, kartokite frazes, imituokite intonaciją.
• Fonetinis mokymasis: dirbkite su garsais, atlikite minimal pairs pratimus (žodžiai, kurie skiriasi vienu garsu).
• Shadowing technika: tarti kartu su audio įrašu užtildytame tempu.
• Konsultacijos su kalbos treneriu ar logopedu – ypač naudingos tiems, kurie nori sumažinti užsienio akcentą.

Socialinė reikšmė ir stereotipai

Akcentai dažnai sukelia socialines reakcijas: jais galima atpažinti kilmę, priskirti prie tam tikros grupės ar net susidaryti išankstines nuostatas. Svarbu nepamiršti, kad akcentas nėra patikima priemonė vertinti žmogaus išsilavinimą ar kompetenciją — tai tiesiog kalbinio varianto požymis.

Apibendrinant: akcentas yra natūrali kalbos dalis, kuri atspindi asmens istoriją ir aplinką. Su laiku ir praktika akcentą galima keisti ar pritaikyti, tačiau jis taip pat gali tapti svarbia asmeninės tapatybės dalimi.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra akcentas?

K: Kuo skiriasi akcentai įvairiose šalyse?

Klausimas: Ar pagal akcentą galite pasakyti, kokiame mieste kas nors gyveno?

Klausimas: Ar įmanoma išmokti kitą kalbą be senojo akcento?

K: Ar besimokantiems naujos kalbos gali būti painu mokytis kelių akcentų?

Klausimas: Ar mokantis naujos kalbos geriau mokytis vieno konkretaus akcento?

Paieška pagal raidę