Kinų rašmenys (漢字 / hanzi): istorija, reikšmė ir kaligrafija

Rašymas

Kinų kalbos rašmenys yra logogramų rūšis - tai rašytiniai simboliai, kuriais vaizduojami žodžiai, o ne garsai. Dauguma ankstesnių kinų rašmenų buvo piktogramos, t. y. paprasti paveikslėliai, naudojami tam tikram dalykui ar idėjai reikšti. Šiandien labai nedaug šiuolaikinių kinų rašmenų yra gryni piktografiniai ženklai, bet jie yra dviejų ar daugiau paprastų ženklų, dar vadinamų radikalais, derinys. Nors daugelis radikalų ir simbolių parodo žodžio reikšmę, ne visi tvarkingai atitinka šį apibūdinimą. Kartais radikalas ar net visas simbolis pats nurodo ne žodžio reikšmę, o jo tarimą.

Norėdami geriau paaiškinti skirtingą kinų rašmenų paskirtį ir tipus, kinų mokslininkai suskirstė kinų rašmenis į šešias kategorijas, vadinamas liushu (六书 / 六書), pažodžiui išvertus - šešios knygos. Šešios kinų rašmenų rūšys yra šios:

• Piktogramos, xiàng xÍng (象形): simboliai, kuriuose naudojamas paprastas paveikslėlis arba vienas radikalas, tiesiogiai vaizduojantys konkrečius daiktavardžius, pavyzdžiui, asmenis, vietas ir daiktus. Pavyzdžiai:

• Paprastos ideogramos, zhǐ shì (指事): simboliai, kuriuose naudojamas vienas radikalas, skirti abstraktiems daiktavardžiams, pavyzdžiui, idėjoms ir abstrakcijoms, reikšti. Pavyzdžiai:

• Sudėtingos ideogramos, huì yì (会意), arba ženklai, kuriuose naudojama daugiau nei viena radikalioji raidė sudėtingesnėms idėjoms ar abstrakcijoms išreikšti. Pavyzdžiai:

• Fonetiniai skoliniai ženklai, jiǎ jiè (假借), arba ženklai, kurie pasiskolina radikalą iš kitų ženklų, nes jie skamba panašiai, o ne todėl, kad turi tą pačią reikšmę. Jie vadinami rebusais, arba paveikslėliais / raidėmis / skaičiais / simboliais, kurie naudojami to paties tarimo žodžiui pavaizduoti. Pavyzdžiui, kas nors sakinį "Pasimatysime šįvakar" užrašo kaip "⊙ L C U 2nite". Kartais, kad nebūtų painiojami skirtingi žodžiai, pradiniam žodžiui sukuriamas naujas simbolis.

Žodžių, kuriuose naudojami fonetiniai rašmenys ir kurie yra paplitę šiuolaikiniame pasaulyje, pavyzdžiai yra šalių pavadinimai, pavyzdžiui, Kanada, kuri kinų kalba tariama Jiānádà (加拿大). Nors trečiasis simbolis 大 dà, kurio reikšmė "didelis / didelis / didelis", atrodo, gerai apibūdina Kanadą, nes tai didelė šalis, tačiau pirmieji du simboliai 加 jiā, reiškiantis "pridėti", ir 拿 ná, reiškiantis "imti", neturi jokio akivaizdaus ryšio su Kanada. Todėl galima drąsiai teigti, kad šie ženklai buvo pasirinkti tik todėl, kad kiekvieno iš jų tarimas skamba panašiai į angliško šalies pavadinimo skiemenis.

• Semantiniai-fonetiniai junginiai, xíng shēng (形声), yra ženklai, turintys bent vieną radikalą, kuris nurodo žodžio reikšmę, ir bent vieną radikalą, kuris nurodo žodžio tarimą. Dauguma kinų kalbos ženklų yra šios rūšies ženklai. Pavyzdžiui, simbolis 媽 / 妈 mā reiškia motina, o šis simbolis sudarytas iš 2 radikalų: 女 ir 馬 / 马. Semantinis radikalas 女 reiškia moterį / moterį / mergaitę, nes žodžio reikšmė susijusi su radikalu, ir nors fonetinio radikalo 馬 / 马 mǎ reikšmė mažai susijusi su žodžio reikšme, jei apskritai susijusi, jis skamba panašiai kaip žodis 媽 / 妈 mā， taigi jis naudojamas tam, kad skaitytojui būtų lengviau įsiminti žodžio tarimą. Kiti pavyzdžiai yra šie::

• Pertvarkyti giminingi ženklai, zhuan zhu (转注), arba ženklai, kurie anksčiau buvo skirtingi kitų ženklų rašymo būdai, bet vėliau įgijo kitą reikšmę.

Niekas tiksliai nežino, kiek yra kinų kalbos ženklų, tačiau didžiausiuose kinų kalbos žodynuose išvardyta apie penkiasdešimt tūkstančių ženklų, nors dauguma jų yra tik kitų ženklų, aptinkamų labai senuose tekstuose, variantai. Pavyzdžiui, rašmuo 回 (huí) taip pat užrašytas kaip rašmenų variantai 迴，廻，囬，逥，廽，囘 ir 囘, nors dauguma kinų žino ir naudoja tik variantą 回. Tyrimai Kinijoje rodo, kad paprastai kasdieniniame gyvenime naudojama nuo trijų iki keturių tūkstančių simbolių, todėl galima drąsiai teigti, kad žmogus turi žinoti nuo trijų iki keturių tūkstančių simbolių, kad būtų funkcionaliai raštingas kinų kalboje arba galėtų be didesnių problemų skaityti kasdienius raštus.

Rašmenys yra tam tikra grafinė kalba, kuri labai skiriasi nuo abėcėlę naudojančių kalbų, pvz., anglų kalbos. Teisingas būdas jas atskirti - įsiminti kiekvieno ženklo struktūrą ir reikšmę, o ne tarimą, nes tarp ženklų reikšmės ir struktūros yra labai glaudus ryšys. Pavyzdys: 房 (namas)=户+方. 房 yra formos ir tarimo simbolis. 户 reiškia formą, o 方 - tarimą. 户 reiškia "durys". 房 reiškia "žmogus gyvena už durų". 方 tarimas yra fang, tonas - 1, o su tono ženklu rašoma kaip fāng. 房 tarimas taip pat yra fang, bet tonas yra 2, su tono ženklu rašoma kaip fáng.

Kinų kalbos rašmenys kitomis kalbomis

Kinų rašmenys buvo naudojami kitoms kalboms rašyti.

Japonų ir korėjiečių kalbose vis dar naudojama daug kinų kalbos simbolių. Paprastai apie japono išsilavinimo lygį sprendžiama pagal tai, kiek jis supranta kinų kalbos ženklų. Nors šiais laikais korėjiečiai dažniausiai rašo hangul - gimtąja korėjiečių abėcėle, žmonės pastebėjo, kad kai kurių reikšmių neįmanoma aiškiai išreikšti vien hangul, todėl žmonėms tenka naudoti kinų rašmenis kaip užrašą su skliausteliu. Iki 1446 m. korėjiečiai naudojo tik kinų rašmenis.

Japonų kalboje jie vadinami kandži. Kandži gali būti vartojami tiek vietiniams japonų kalbos žodžiams, tiek kinų kalbos skolintiems žodžiams užrašyti. Japonų raštuose naudojamas kandži ir dviejų kana sistemų derinys. Kandži dažniausiai naudojama žodžio reikšmei parodyti, o hiragana ir katakana yra skiemenys, kuriais parodomas japoniškų žodžių tarimas. Abi rašto sistemos dažnai naudojamos rašant japonų kalba.

Korėjiečių kalboje jie vadinami hanja. Didžiąją Korėjos istorijos dalį hanja buvo vienintelė rašto sistema, kurią žinojo dauguma raštingų korėjiečių. Nors hangula buvo išrasta 1446 m., ją naudojo tik paprasti gyventojai, o ne vyriausybė, kol Korėja gavo nepriklausomybę nuo Japonijos. Šiais laikais dauguma korėjiečių daugiausia rašo hangul kalba. Šiaurės Korėjoje žmonės rašo beveik vien hangul, nes Kim Il-sungas iš korėjiečių kalbos išbraukė handžą. Pietų Korėjoje žmonės daugiausia rašo hangul, o kai kuriais atvejais rašo ir hanja. Hanja beveik niekada nevartojama rašant vietinius korėjiečių kalbos žodžius. Tokius žodžius korėjiečiai paprastai rašo tiesiog hangul. Hanja dažniausiai naudojama tik kiniškiems skolintiems žodžiams užrašyti ir dažniausiai tik tada, kai skolinto žodžio reikšmė nėra aiški iš konteksto.

Vietnamiečių kalba jie vadinami chữNôm. Vietnamiečių kalboje, ypač senojoje vietnamiečių literatūroje, buvo vartojama daug kiniškų skolinių. Nors vietnamiečiai naudojo daug kinų rašmenų, jie taip pat išrado dešimtis tūkstančių savų rašmenų vietnamietiškiems žodžiams užrašyti. Chữ Nôm vartojami radikalai paprastai buvo žodžių reikšmių ir tarimo mišinys.

Susiję puslapiai

• Supaprastinti kinų kalbos ženklai
• Tradiciniai kinų rašmenys
• Wade-Giles - romanizavimo sistema, naudojama rašyti kinų kalbą lotyniškuoju raidynu