Korėjiečių kalba
Korėjiečių kalba daugiausia kalbama Šiaurės ir Pietų Korėjoje. Ją vartoja daugiau kaip 78 mln. žmonių (dauguma jų - šiaurės arba pietų korėjiečiai).
Pietų Korėjoje jis vadinamas hangukmal (한국말) arba hangugeo (hangeul: 한국어, hanja: 韓國語). Tačiau Šiaurės Korėjoje jis vadinamas choseonmal (조선말) arba choseoneo (조선어, 朝鮮語). Jie pavadinti skirtingai, nes Šiaurės ir Pietų Korėjos bendriniai pavadinimai skiriasi. Be to, korėjiečiai savo kalbą paprastai vadina urimal (hangeul: 우리말) arba urinara mal (hangeul: 우리나라 말), kas reiškia "mūsų kalba" arba "mūsų šalies kalba".
Rašymas
Korėjiečių kalboje naudojamos dvi skirtingos rašymo sistemos. Viena iš jų - Hangul, pagrindinė abėcėlė. Šiaurės Korėjoje pagal įstatymus naudojama tik hangeul (Šiaurės Korėjoje žinoma kaip Choseongeul). Pietų Korėjoje daugumoje viešųjų sričių, pavyzdžiui, švietime, turėtų būti naudojama tik Hangeul, tačiau kita sistema - Hanjaul - vis dar naudojama kai kuriuose laikraščiuose ir profesinėse srityse. Hanja - tai kinų rašmenų sistema, naudojama korėjiečių kalboje. Tai buvo vienintelis būdas rašyti korėjiečių kalba prieš XV a. sukuriant hangeul, o iki XIX a. ji buvo paplitusi romanuose.
Nors karalius Sedžongas Didysis vadovavo hangeul kalbos kūrimui, siekdamas, kad raštingumas paplistų tarp paprastų žmonių, ir sukūrė rašto sistemą, kuri tiksliau perteiktų kalbą nei handža, aukštesnieji korėjiečių sluoksniai jos nepriėmė. Handža ir toliau buvo oficiali rašto sistema iki XIX a. pabaigos. Nors elito klasės jos atsisakė, žemesnieji sluoksniai dažnai naudojo hangeul kaip būdą užrašyti korėjiečių literatūrą ir žemesniųjų klasių atstovams bendrauti.
