Hanja (hanža) — kinų rašmenys korėjiečių kalboje ir jų istorija
Hanja (hanža) – kinų rašmenų istorija Korėjoje: kaip hanja formavo korėjiečių raštą, santykis su hangul, istoriniai tekstai ir šiuolaikinė vartosena.
Hanja - tai korėjietiškas žodis, reiškiantis kinų rašmenis. Kalbama apie kinų rašmenis, kurie yra pasiskolinti iš kinų kalbos ir vartojami korėjiečių kalboje su korėjietišku tarimu. Hanja-mal arba hanja-eo - tai žodžiai, kuriuos galima užrašyti su hanja. Hanmun (한문) yra apie kinų klasikinį raštą, tačiau kartais hanja gali būti vartojama ir bendrinei hanmun reikšmei. Hanja niekada nebuvo labai smarkiai keičiama, todėl beveik visi kinų kalbos ženklai hanja yra lygiai tokie patys kaip ir tradicinėje kinų kalboje, išskyrus gal tik kelių žodžių brūkšnelių tvarką. Tik keli handžos ženklai yra būdingi tik Korėjai.
Tačiau 1440 m. grupė mokslininkų, vadovaujama karaliaus Sedžiongo Didžiojo, sukūrė korėjiečių hangul abėcėlę, paremtą garsais. Iš pradžių ji nebuvo plačiai naudojama. Tačiau XIX-XX a. pradžioje ji buvo naudojama plačiau nei handža, ir dabar tai yra oficiali Korėjos rašto sistema.
Tačiau iki tol visi dažniausiai skaitė ir rašė handža, todėl dauguma senesnių korėjiečių literatūros knygų parašytos handža kalba. Korėjos istorijos besimokantys mokslininkai mokosi hanja, kad galėtų skaityti istorinius dokumentus. Pietų Korėjoje vaikai vis dar mokosi handžos, nes daugelio Pietų Korėjos žodžių šaknys vis dar yra handžos. Tačiau Šiaurės Korėjoje handža ir daugelis kiniškų skolinių buvo panaikinti, o šiaurės korėjiečiai korėjiečių kalba rašo tik hangul.
Kas yra hanja ir kaip ji susijusi su hanmun
Hanja — tai korėjietiškai vartojami kinų rašmenys (kinų – hanzi). Juos Korėjoje naudodavo rašyti žodžių šaknims, terminams, asmenvardžiams ir oficialiems tekstams. Hanmun (한문) reiškia klasikinę kinų rašyseną arba tekstus, parašytus klasikine kinų kalba; tradiciškai hanmun tekstai buvo skaityti ir interpretuojami korėjietiškai per įvairias transkripcijos/anuotacijos sistemas.
Trumpa istorija ir rašymo sistemos sąveika
Kinų ženklai į Korėją pateko gerokai prieš Hangul sukūrimą ir tapo elito, administracijos bei raštijos kalbos pagrindu. Egzistavo keletas koreguotų skaitymo ir užrašymo būdų, leidusių korėjiečiams skaityti kinų tekstus korėjietiškais sakinio elementais, pvz., sistema idu (吏讀) ir anotacijos gugyeol (口訣).
1443–1446 m. karalius Sedžongas paskelbė Hunmin Jeongeum (훈민정음, dažnai liet. „mokiniams skirtas taisyklių leidinys“), kuriame apibrėžiama naujoji fonetinė abėcėlė — hangul. Nors iš pradžių hangul buvo prieštaringai vertinamas ir daug kas rašė tradiciškai hanja/hanmun, per kelis šimtmečius hangul tapo pagrindine rašymo sistema. Vis dėlto hanja ir hanmun išliko svarbūs literatūrai, teisės aktams ir akademinei kalbai.
Vartojimas šiandien
- Pietų Korėjoje hanja vis dar naudojama ribotai: akademiniuose, teisiniuose, istoriniuose tekstuose, žiniasklaidoje (ypač antraštėse arba siekiant išaiškinti homofonus) ir asmenvardžių rašyboje. Dalis mokyklų moko hanja kaip papildomą dalyką arba kaip pasirenkamą modulį.
- Šiaurės Korėjoje hanja beveik visiškai išnaikinta nuo XX a. vidurio: oficialiai rašoma vien tik hangul ir stengiamasi pakeisti kinų kilmės žodžius vietiniais sinonimais.
- Daug korėjiečių žodžių šaknų yra kiniškos kilmės (Sino–korėjietiški žodžiai), todėl hanja padeda suprasti žodžių prasmę bei atskirti homofonus.
Mokymasis, praktinė reikšmė ir pavyzdžiai
Mokydamiesi hanja, Korėjos studentai ir tyrėjai sužino žodžių etimologiją ir gali skaityti senus dokumentus. Daugelis korėjiečių pavardžių ir asmenvardžių tradiciškai užrašomi hanja — tai svarbu teisiniuose dokumentuose ir genealogijose. Žiniasklaidoje hanja kartais pateikiama šalia hangul, kad išskirtų reikšmę ar palengvintų supratimą.
Keletas lingvistinių ir techninių pastabų
- Dauguma hanja ženklų atitinka tradicinius kinų ženklus; kartais jų potėpių seka skiriasi arba vartojamos variantinės formos. Yra ir nedaug ženklų, sukurti ar pritaikyti vien Korėjoje (dažnai vadinami „nacionaliniais ženklais“ arba gukja), tačiau tokių yra palyginti mažai.
- Moderniomis technologijomis hanja ženklai įtraukti į Unicode CJK bloką, taigi jie yra suderinami su kitomis kalbomis, vartojančiomis kinų rašmenis.
Santrauka
Hanja — tai kinų rašmenys, pritaikyti korėjiečių kalbai ir ilgą laiką buvę pagrindiniu rašto elementu. Nors sukurtas hangul pakeitė kasdieninę rašyseną, hanja išlieka svarbi Korėjos istorijai, onomastikai, mokslui ir literatūrai. Pietų Korėjoje hanja naudojama selektyviai ir mokoma mokyklose, o Šiaurės Korėjoje ji beveik visiškai atmesta.
Susiję puslapiai
- Hangul
- Kanji
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hanja?
A: Hanja yra korėjietiškas žodis, reiškiantis kinų rašmenis. Jis reiškia kinų rašmenis, kurie buvo pasiskolinti iš kinų kalbos ir vartojami korėjiečių kalboje su korėjietišku tarimu.
K: Kas yra hanmun?
A: Hanmun (한문) - tai kinų klasikinis raštas, tačiau kartais hanja gali būti vartojama ir bendrinei hanmun reikšmei.
K: Kaip hanja keitėsi laikui bėgant?
A: Laikui bėgant hanja mažai keitėsi, todėl beveik visi kinų kalbos ženklai hanja yra lygiai tokie patys kaip ir tradicinėje kinų kalboje, išskyrus gal tik kelių žodžių brūkšnelių tvarką. Tik keli handžos ženklai yra unikalūs tik Korėjai.
K: Kada buvo sukurta hangul kalba?
A: Hangul sukūrė 1440 m. grupė mokslininkų, vadovaujama karaliaus Sedžiongo Didžiojo.
K: Kada hangul tapo plačiau vartojamas nei hanja?
Atsakymas: XIX ir XX a. pradžioje hangul tapo plačiau vartojama nei hanja ir dabar tai yra oficiali Korėjos rašto sistema.
K: Ar senesnės knygos rašomos hanja, ar hangul kalba?
A: Senesnės korėjiečių literatūros knygos dažniausiai rašomos hanjalu.
K: Ar šiandien žmonės vis dar mokosi handžos?
A: Korėjos istoriją studijuojantys mokslininkai vis dar mokosi hanja, kad galėtų skaityti istorinius dokumentus, o Pietų Korėjoje vaikai vis dar mokosi hanja, nes daugelio Pietų Korėjos žodžių šaknys vis dar yra hanja. Tačiau Šiaurės Korėjoje rašoma tik hangul, o ne ir hangul, ir hanjal.
Ieškoti