Garsas taip pat gali reikšti vandens telkinį, pavyzdžiui, įlanką ar kanalą.
Garso bangą galime apibrėžti kaip trikdį, sklindantį tam tikra terpe. Garsas - tai terminas, apibūdinantis tai, kas girdima, kai garso bangos sklinda per terpę iki ausies. Visi garsai sklinda dėl molekulių, kuriomis garsas keliauja, virpesių. Pavyzdžiui, kai mušama į būgną ar lėkštę, objektas vibruoja. Dėl šių virpesių juda oro molekulės. Garso bangos juda tolyn nuo garso šaltinio (iš kur jos kilo), keliaudamos oro molekulėmis. Kai vibruojančios oro molekulės pasiekia mūsų ausis, ausies būgnelis taip pat vibruoja. Ausies kaulai vibruoja taip pat, kaip ir objektas, nuo kurio sklido garso banga.
Šios vibracijos leidžia išgirsti įvairius garsus. Netgi muzika yra vibracija. Nereguliarūs virpesiai yra triukšmas. Žmonės gali skleisti labai sudėtingus garsus. Juos naudojame kalbai.
Garso bangos yra išilginės bangos, susidedančios iš dviejų dalių: suspaudimo ir retėjimo. Suspaudimas - tai garso bangų dalis, kai oro molekulės stumiamos (suspaudžiamos) viena prie kitos. Retėjimas - tai bangų dalis, kai molekulės nutolsta viena nuo kitos. Garso bangos yra suspaudimo ir retėjimo seka.
Garso pagrindinės savybės
Garso bangos apibūdinamos keliais svarbiais parametrais:
- Dažnis (matuojamas hercais, Hz) nulemia toną arba aukštį — didesnis dažnis reiškia aukštesnį toną. Žmogaus klausa paprastai aprėpia nuo maždaug 20 Hz iki 20 000 Hz.
- Amplitudė nulemia garso stiprumą arba garsumą. Didesnė amplitudė reiškia garsesnį garsą. Garso stiprumas dažnai matuojamas decibelais (dB), o decibelų skalė yra logaritminė.
- Bangos ilgis yra atstumas tarp dviejų gretimų suspaudimų arba retėjimų; jis susijęs su dažniu ir garso sklidimo greičiu.
- Greitis — garso sklidimo greitis priklauso nuo terpės: ore esant ~20 °C jis yra apie 343 m/s, vandenyje ~1500 m/s, kietuose kūnuose (pvz., plienas) — keli tūkstančiai m/s. Garso bangos negali sklisti vakuume.
Kaip mes girdime
Žmogaus klausos sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Išorinė ausis (kriauklė ir išorinė klausomoji anga) nukreipia garsines bangas į ausies kanalą.
- Vidurinė ausis (ausies būgnelis ir trys kauliukai — plaktukas, priekalas, kilpa) sustiprina vibracijas ir perduoda jas į vidinę ausį.
- Vidinė ausis (inkstas, arba koklea) paverčia mechanines vibracijas į elektrinius impulsus per plaukuotąsias ląsteles. Šie impulsai keliauja per klausos nervą į smegenis, kur suvokiame garsą.
Svarbu: plaukuotosios ląstelės yra jautrios ir gali būti pažeistos garsu, kurio lygis ilgai viršija saugias ribas — todėl reikia saugoti klausą nuo stiprių garsų.
Garso reiškiniai ir panaudojimas
Garso bangos gali atsispindėti (sukeldamos aidą), būti sugertos arba praeiti per medžiagas. Kai atspindėtų bangų dažnis sutampa su pradinio šaltinio dažniu ir sąlygos tinkamos, gali susidaryti stovinčios bangos — tai dažnai matoma muzikiniuose instrumentuose ir rezonansinėse figūrose.
Keli praktiniai taikymai ir reiškiniai:
- Doplerio efektas — pastebimas, kai garso šaltinis arba klausytojas juda; tai sukelia tono aukščio pokytį (pvz., pravažiuojančio sirenos garsas).
- Ultragarsas (daugiau nei 20 kHz) naudojamas medicinoje, pramonėje ir gyvūnų lokalizavimui; infragarso (mažiau nei 20 Hz) pavyzdžiai — žemės drebėjimų bangos arba kai kurie gamtos reiškiniai.
- Garso įrašymas ir atkūrimas — mikrofonai paverčia garso bangas elektros signalais, o garsiakalbiai juos virsta atgal į garsą.
- Triukšmo kontrolė — akustika, garso izoliacija ir slopinimas svarbūs tiek miesto aplinkoje, tiek patalpose bei gamyklose.
Kas atskiria muziką nuo triukšmo?
Skirtumas dažnai grindžiamas vibracijų struktūra: mėgaujama muzika paprastai turi reguliarią, harmoningą struktūrą — aiškius dažnius ir ritmą. Triukšmas yra labiau netvarkingas, nereguliarus garsas, kartais kelia diskomfortą ar žalingą poveikį klausai.
Patarimai saugai ir praktiniai pavyzdžiai
- Ilgesnis buvimas triukšmingoje aplinkoje be apsaugos gali sukelti klausos nuostolį — naudokite ausų kištukus arba ausines su triukšmo slopinimu.
- Muzikos instrumentai ir balso pratimai leidžia valdyti dažnį ir amplitudę, todėl mokantis muzikos svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą techniką.
- Namų akustika (pvz., minkštos dangos, užuolaidos) gali sumažinti nepageidaujamą aidą ir pagerinti garso kokybę.
Apibendrinant: garsas yra ilgų grandinių molekulinių virpesių pasekmė, sklindanti per terpę kaip suspaudimų ir retėjimų seka. Jo savybės — dažnis, amplitudė ir sklidimo greitis — lemia tai, ką mes suvokiame kaip toną, garsumą ir laiką. Garso tyrinėjimas ir valdymas turi didelę reikšmę tiek kasdieniame gyvenime, tiek moksle ir pramonėje.