Garsas
Garsas taip pat gali reikšti vandens telkinį, pavyzdžiui, įlanką ar kanalą.
Garso bangą galime apibrėžti kaip trikdį, sklindantį tam tikra terpe. Garsas - tai terminas, apibūdinantis tai, kas girdima, kai garso bangos sklinda per terpę iki ausies. Visi garsai sklinda dėl molekulių, kuriomis garsas keliauja, virpesių. Pavyzdžiui, kai mušama į būgną ar lėkštę, objektas vibruoja. Dėl šių virpesių juda oro molekulės. Garso bangos juda tolyn nuo garso šaltinio (iš kur jos kilo), keliaudamos oro molekulėmis. Kai vibruojančios oro molekulės pasiekia mūsų ausis, ausies būgnelis taip pat vibruoja. Ausies kaulai vibruoja taip pat, kaip ir objektas, nuo kurio sklido garso banga.
Šios vibracijos leidžia išgirsti įvairius garsus. Netgi muzika yra vibracija. Nereguliarūs virpesiai yra triukšmas. Žmonės gali skleisti labai sudėtingus garsus. Juos naudojame kalbai.
Garso bangos yra išilginės bangos, susidedančios iš dviejų dalių: suspaudimo ir retėjimo. Suspaudimas - tai garso bangų dalis, kai oro molekulės stumiamos (suspaudžiamos) viena prie kitos. Retėjimas - tai bangų dalis, kai molekulės nutolsta viena nuo kitos. Garso bangos yra suspaudimo ir retėjimo seka.
Garso greitis
Garso bangos gali sklisti per kietus kūnus, skysčius ir dujas, bet negali sklisti per vakuumą (vietą, kurioje nieko nėra). Štai kodėl astronautai kosmose negali kalbėtis tarpusavyje: kad galėtų išgirsti vienas kitą, jiems reikia radijo imtuvo. Vandenyje garsas sklinda greičiau nei ore, o kietuose kūnuose, pavyzdžiui, akmenyje, geležyje ir pliene, - dar greičiau. Ore garsas sklinda 335 metrų (1100 pėdų) per sekundę greičiu.
Aukštis ir intensyvumas
Aukštis - tai garso aukštumas arba žemumas. Pagal aukštį žmonės girdi skirtingus dažnius. Dažnį lemia virpesių skaičius per sekundę. Pavyzdžiui, aukščiausias fortepijono klavišas per sekundę suvirpa 4000 kartų. Jo dažnis yra 4000 hercų (Hz) arba 4 kilohercai (kHz). Žemesni klavišai turi mažesnius dažnius. Oktava aukščiau už kitą natą esančios natos dažnis yra dvigubai didesnis už tos natos dažnį.
Garso intensyvumas - tai, kiek garso energijos per vieną sekundę pereina per kvadratinį metrą. Didesnės amplitudės (didesnių virpesių) garso bangos yra intensyvesnės. Garso intensyvumas didesnis arčiau garso šaltinio. Toliau jis yra mažiau intensyvus. Atvirkštinio kvadrato dėsnis rodo, kad garso intensyvumas mažėja, tolstant nuo šaltinio. "Atvirkštinis kvadratas" sako, kad kai atstumas dauginamas iš skaičiaus, garso intensyvumas dalijamas iš to skaičiaus kvadratu (skaičius dauginamas iš savęs). Taigi dvigubai didesnis atstumas reiškia ketvirtadaliu mažesnį intensyvumą.
Garso intensyvumas gali būti labai skirtingas. Jie gali svyruoti nuo 0,000000000001 (vos girdimas) iki 1 W/m2 (skausmingai garsus). Pagal decibelų skalę su garso intensyvumo skaičiais lengviau dirbti. 0,000000000001 W/m2 intensyvumas yra 0 dB (decibelų). Kai decibelų skaičius padidėja 10, intensyvumas yra dešimt kartų didesnis. Taigi 1 W/m 2intensyvumas yra 120 dB.
Garsumas yra tai, kaip žmonės jaučia garso intensyvumą. Garsumas priklauso nuo garso intensyvumo, garso dažnio ir žmogaus klausos.
Išgirstas, bet nepastebėtas
Girdimas garsas sklinda nuo 20 Hz iki 20 kHz dažniu. Žmonės gali girdėti girdimą garsą. Garso bangos, kurių dažnis viršija 20 kHz, vadinamos ultragarso bangomis. Garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz, vadinamos infragarso bangomis. Žmonės negali girdėti ultragarso ir infragarso bangų, tačiau kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šikšnosparniai ir delfinai, jomis naudojasi. Vyresnio amžiaus žmonių klausos diapazonas dar mažesnis. Žmonės geriausiai girdi 1000-6000 Hz dažnio garsus.
Dopplerio efektas
Kai garso šaltinis juda link žmogaus, atrodo, kad jo dažnis didėja. Tas pats vyksta, kai kas nors juda link garso šaltinio. Atrodo, kad dažnis mažėja, kai kas nors juda tolyn nuo garso šaltinio. Atrodo, kad dažnis taip pat mažėja, kai garso šaltinis nuo ko nors tolsta. Tai vadinama Doplerio efektu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra garsas?
A: Garsas - tai bangos, kurias sukelia molekulių virpesiai. Jį galima išgirsti, kai jis per terpę patenka į ausį.
K: Kaip atsiranda garsai?
A: Garsai susidaro dėl molekulių virpesių. Pavyzdžiui, kai kas nors muša būgną ar lėkštę, objektas vibruoja ir priverčia oro molekules judėti, todėl susidaro garso bangos.
K: Kokiomis trimis skirtingomis terpėmis sklinda garsas?
A: Skirtingos terpės, kuriomis sklinda garsas, yra trys: kietosios medžiagos, skysčiai ir dujos.
K: Kas sukelia garso bangas?
A: Garso bangas sukelia oro molekulių virpesiai. Kai objektas vibruoja, juda oro molekulės, kurios sukuria garso bangas.
K: Kaip girdime garsus?
A: Garsus girdime, kai virpančios oro molekulės pasiekia mūsų ausis ir priverčia ausies būgnelį virpėti taip, kaip iš pradžių virpėjo garso bangą sukėlęs objektas.
K: Ar visi garsai yra taisyklingi virpesiai?
Atsakymas: Ne, ne visi garsai yra taisyklingi virpesiai; netaisyklingi virpesiai sudaro triukšmą, o žmonės gali išgauti labai sudėtingus kalbos garsus.
K: Kas yra suspaudimas ir retėjimas kalbant apie garso bangas?
A: Suspaudimas yra garso bangos dalis, kai oro molekulės stumiamos viena prie kitos, o retėjimas yra bangos dalis, kai oro molekulės nutolsta viena nuo kitos - šios dvi dalys sukuria seką, vadinamą garso banga.
