Kas yra delfinai? Biologija, rūšys, elgsena ir echolokacija

Delfinai: sužinokite apie jų biologiją, rūšis, elgseną ir pažangią echolokaciją — protingi žinduoliai, prisitaikę gyventi vandenyse.

Delfinai yra banginių būrio žinduoliai. Jie priklauso dantytiesiems banginiams. Paprastai jie yra vieni iš mažesnių banginių. Dauguma jų gyvena sūriame vandenyne vandenynuose, tačiau kai kurie gyvena upėse - yra vandenyninių ir upinių delfinų. Delfinų ilgis siekia nuo 1,5 m iki 4 m, tačiau didžiausias delfinas - banginis žudikas (arba orka) - gali būti iki 8 m ilgio.

Delfinų pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio δελφίς (delphis), reiškiančio "su įsčiomis", nes iš pradžių buvo manoma, kad delfinai yra žuvys su įsčiomis. Dabar žinoma, kad tai žinduolis ir gana protingas žinduolis. Delfinai kvėpuoja oru. Delfinų nosis yra viršugalvyje, todėl delfinas gali lengvai kvėpuoti vandens paviršiuje. Delfinų oda neturi žvynų. Ji minkšta ir lygi. Tačiau ji labai tvirta, nes turi daug raumenų. Delfinai maistui surasti naudoja echolokaciją.

Biologija ir sandara

Delfinai yra prisitaikę prie gyvavimo vandenyje: jų kūnas pailgas, su storu poodiniu riebalų sluoksniu, kuris padeda išlaikyti šilumą. Plaučiuoja jie retai, tačiau labai efektyviai — vienu kvėpavimu gali pasikeisti didelis oro kiekis. Vietoje nosies delfinai turi pūslę (blowhole) viršugalvyje, per kurią iškvepia ir įkvepia. Dantys skirti gaudyti ir laikyti grobį, o ne kramtyti — dauguma rūšių praryja žuvį arba kalmarus visus vienetus.

Rūšys ir klasifikacija

Delfinus apima kelios šeimos ir daug rūšių, iš kurių žinomesnės:

• Delphinidae — paplitusi šeima, kuriai priklauso dauguma „delfinų“, įskaitant banguotąsias ir žudikas-orkas (techninė prasme orka priklauso šiai šeimai).
• Platanistidae ir kitos – įtraukia upių delfinus, pavyzdžiui, Amazone gyvenantį Inia bei Gango delfiną.

Gerai žinomos rūšys: paprastasis delfinas (Tursiops truncatus), plėšrusis delfinas (Delphinus delphis), spinner delfinas ir kt. Kai kurios rūšys gyvena saldžiuose vandenyse (upiniai delfinai), kitos – jūrose ir vandenynuose.

Elgsena ir socialinė struktūra

Delfinai dažniausiai gyvena grupėmis — „poduose“. Podų dydis labai priklauso nuo rūšies ir sąlygų: gali būti keli individai arba šimtai. Jie palaiko sudėtingas socialines sąsajas, bendradarbiauja ieškodami maisto, sėkmingai medžioja ir gina jauniklius.

Delfinai pasižymi žaismingumu: jie šoka nuo bangų, važiuoja prie laivų banguotės, žaidžia su objektais ir vienas kitu. Komunikacijai naudoja įvairius garsus — švilpimus, paspaudimus ir kitus signalus. Kai kurios rūšys turi individualius „švilpukus“, kurie veikia tarsi vardai.

Echolokacija — kaip veikia garsinė orientacija

Echolokacija leidžia delfinams „matyti“ garsais net tamsoje ar drumzliname vandenyje. Trumpai, kaip tai vyksta:

• Jie generuoja trumpus, greitus garsinius impulsus (click'us) nosies srityje — per specialius audinius, vadinamus phonic lips arba „nosies lūpomis“.
• Garsas yra sutelkiamas per smegenų riebalinį kūną — meloną, kuris veikia kaip lęšis, nukreipiantis garsinį spindulį.
• Atsispindėjęs garsas grįžta į delfiną ir perduodamas per apatinį žandikaulį į vidinį ausies aparatą — delfinai „girdi“ per specialias riebalines bangas žandikaulyje.
• Toliau signalai apdorojami smegenyse, leidžiančiose nustatyti atstumą, dydį, formą ir net struktūrą (pvz., ar tai žuvis, ar kietas objektas).

Echolokacijos dažnių spektras dažnai yra ultragarsinis (virš 20 kHz), kai kurių rūšių pasiekia >100 kHz — tai leidžia itin smulkiai rezoliucijai.

Mityba ir medžioklės taktikos

Delfinai minta daugiausia žuvimi ir kalmarais. Jų medžioklės strategijos įvairuoja:

• Individuali medžioklė – gaudo žuvis pavieniui.
• Grupinė medžioklė – „korio“ taktika, traukiant žuvis į seklumas ar suskirstant grobį.
• Specialios technikos, pvz., „strand feeding“ (dalis rūšių išvaro žuvis ant kranto ir greitai sugrįžta į vandenį), arba naudojimas įrankių (kai kurios gentys delfinų naudoja jūros žolę kaip „sietą“ arba apsaugai nuo dygliuotų gyvių).

Veisimosi ypatybės ir gyvenimo ciklas

Delfinų nėštumo trukmė skiriasi pagal rūšį — paprastai nuo 10 iki 17 mėnesių. Gimsta vienas jauniklis; kai kurios rūšys pagimdo rečiau (kartą per 2–3 metus). Jaunikliai maitina motinos pienu, mokosi medžioti ir socializuotis. Daugelis delfinų pasiekia brandą po kelių metų, o gyvenimo trukmė gali svyruoti: mažesni delfinai gyvena ~20–30 metų, didesnės rūšys, kaip orkos, gali gyventi 50 ir daugiau metų.

Intelektas ir pažinimas

Delfinai laikomi vienais protingiausių bestuburių: jie demonstruoja sudėtingą problemų sprendimą, socialinę mokymąsi, bendravimą ir kartais naudojimą įrankių. Mokslininkai rado įrodymų apie savimonę (reakciją į veidrodį) kai kuriuose delfinuose, pažinimo užduotis, imituojamą elgesį ir kultūrinius elementus (tam tikros medžioklės technikos perduodamos tarp kartų).

Pavojai ir apsauga

Žmonių veikla kelia daug grėsmių delfinams:

• Netyčinės ar netyčinės žūtys žvejybos įrankiuose (bycatch).
• Vandens tarša (cheminė tarša, plastikas) ir triukšmas, trukdantis echolokacijai.
• Buveinių nykimas, klimato kaita keičianti maisto prieinamumą.
• Persekiojimas arba gaudymas pramogoms bei akvariumams — tai sukelia etinius ir biologinius klausimus.

Daugelis rūšių yra saugomos tarptautinių konvencijų ir nacionalinių įstatymų; apsauga reikalauja tiek žvejybos praktikų keitimo, tiek taršos mažinimo bei kritinių buveinių išsaugojimo.

Žmogaus ir delfinų santykiai

Delfinai žavi žmones nuo senų laikų — jie dalyvavo mituose, literatūroje ir šiuolaikinėje popkultūroje. Turizmas („žiūrėjimas į delfinus“) skatina susidomėjimą, bet taip pat kelia stresą gyviesiems gyvūnams. Terapinės programos ir edukacija teikia naudos, tačiau daugelis specialistų pabrėžia, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai paprastai geriau jaučiasi nei tie, kurie laikomi uždaruose rezervuaruose.

Įdomūs faktai

• Orkos techniškai priklauso delfinų šeimai ir yra didžiausi delfinai.
• Delfinai turi storą odos atsinaujinimo greitį — paviršiuje sužeidimai gyja gana greitai.
• Jų gebėjimas naudoti echolokaciją leidžia „matyti“ struktūras ir net mažus objektus atstume.

Apibendrinant, delfinai yra sudėtingi, socialūs ir adaptabilūs žinduoliai, turintys unikalių biologinių savybių, kurios leidžia jiems sėkmingai gyventi įvairiose vandens aplinkose. Jų išsaugojimui reikia tarptautinio bendradarbiavimo ir atsakingo požiūrio į vandenynų bei upių išteklius.

Delfinai ir žmonės

Mitologija

Delfinai nuo seno vaidina svarbų vaidmenį žmonių kultūroje. Delfinai dažnai sutinkami graikų mitologijoje, o senovės Graikijos monetose vaizduojamas vyras, berniukas ar dievybė, jojantys ant delfino nugaros. Senovės graikai džiaugėsi delfinais; pastebėti delfinus, plaukiančius laivo pasroviui, buvo laikoma geru ženklu. Hinduizmo mitologijoje Gango upės delfinas siejamas su Gango upės dievybe Ganga.

Virtuvė

Delfinų mėsa valgoma keliose šalyse, įskaitant [Japoniją] ir Peru (kur ji vadinama "chancho marino" arba "jūros kiauliena"). Japonija gali būti geriausiai žinomas ir prieštaringiausiai vertinamas pavyzdys, tačiau delfinų valgymas nėra toks paplitęs.

Delfinų terapija

Delfinų terapija kartais taikoma žmonėms, turintiems psichinių ar fizinių sutrikimų. Jos metu bendraujama su apmokytais delfinais. Nesutariama, ar tai yra geriau nei įprastas gydymas. Mokslininkai toliau tiria delfinų terapiją.

Delfinų freska, apie 1600 m. pr. m. e., iš Knoso, Kreta.


Delfinų sašimi lėkštė.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra delfinai?

K: Kur gyvena dauguma delfinų?

K: Kokio dydžio būna delfinai?

K: Ar delfinai gyvena grupėmis?

K: Kuo maitinasi delfinai?

K: Kodėl delfinai kelia grėsmę rykliams?

K: Kokios grėsmės kyla delfinams?

Paieška pagal raidę