Delfinai
Delfinai yra banginių būrio žinduoliai. Jie priklauso dantytiesiems banginiams. Paprastai jie yra vieni iš mažesnių banginių. Dauguma jų gyvena sūriame vandenyne vandenynuose, tačiau kai kurie gyvena upėse - yra vandenyninių ir upinių delfinų. Delfinų ilgis siekia nuo 1,5 m iki 4 m, tačiau didžiausias delfinas - banginis žudikas (arba orka) - gali būti iki 8 m ilgio.
Delfinų pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio δελφίς (delphis), reiškiančio "su įsčiomis", nes iš pradžių buvo manoma, kad delfinai yra žuvys su įsčiomis. Dabar žinoma, kad tai žinduolis ir gana protingas žinduolis. Delfinai kvėpuoja oru. Delfinų nosis yra viršugalvyje, todėl delfinas gali lengvai kvėpuoti vandens paviršiuje. Delfinų oda neturi žvynų. Ji minkšta ir lygi. Tačiau ji labai tvirta, nes turi daug raumenų. Delfinai maistui surasti naudoja echolokaciją.
Labiausiai žinomas delfinų tipas - mažasis delfinas.
Išvaizda
Bottlenose delfinų oda yra pilka, lygi ir gumbuota.
Socialiniai plaukikai
Delfinai plaukioja būriais; labai didelis būrys vadinamas banda. Jie labai socialūs ir padeda vieni kitiems kovoti su plėšrūnais. Taip delfinai yra kovoję su rykliais. Jie gali nužudyti didelius ryklius, vis iš naujo taranuodami juos savo snukiais ir galvomis. Jie rūpinasi jaunikliais, kai motinoms tenka palikti jauniklius medžioti maisto. Jaunikliams reikia kvėpuoti dažniau nei suaugusiesiems, o maistas gali būti gilesniuose vandenyse.
Gyvenamoji aplinka
Vandenynų delfinai yra jūroje gyvenantys jūrų gyvūnai. Jie gyvena visuose vandenynuose.
Gyvenamoji aplinka
Trys iš keturių upinių delfinų rūšių gyvena gėlavandenėse upėse. La Platos delfinai gyvena sūraus vandens žiotyse ir vandenyne. Vandens tarša ir buveinių nykimas kelia grėsmę kai kuriems delfinams, ypač gyvenantiems upėse ir upių žiotyse.
Miegoti
Delfinai nemiega įprastu būdu. Jie turi dvi smegenų puses, kurias naudoja miegui. Viena pusė miega, o kita budi. Miegodami jie laiko vieną akį atmerktą, kad galėtų stebėti, ar nėra plėšrūnų. Delfinai taip pat plaukia ratais, kai miega atmerkta išorine akimi, kad saugotųsi pavojaus.
Delfinai (ir kiti banginiai) miega vandenyje. Pavojų kelia rykliai. Miegodami vandenyje gyvūnai pereina įvairias miego stadijas. Miego metu jie atlieka tam tikrus veiksmus: retkarčiais iškyla į paviršių kvėpuoti ir didžiąją laiko dalį turi atmerktas akis. Skirtingų rūšių ar grupių atstovų detalės skiriasi. Akivaizdi šio elgesio funkcija yra plėšrūnų aptikimas. Panašių prisitaikymų yra ir pliaukščiaodžiams, pavyzdžiui, ruoniams.
Pojūčiai
Delfinų smegenys savo dydžiu ir išsivystymu panašios į žmogaus smegenis. Delfinai turi gerą regėjimą. Jie gali stebėti daiktus vandenyje, taip pat mato spalvas. Jie taip pat gali matyti tamsiose vietose.
Delfinų klausa geresnė už regą. Už akių yra nedidelės skylutės, kurios yra delfinų ausys. Delfinai gali išgirsti garsą po vandeniu. Jie gali labai gerai žinoti garso kryptį.
Delfinai ir žmonės
Mitologija
Delfinai nuo seno vaidina svarbų vaidmenį žmonių kultūroje. Delfinai dažnai sutinkami graikų mitologijoje, o senovės Graikijos monetose vaizduojamas vyras, berniukas ar dievybė, jojantys ant delfino nugaros. Senovės graikai džiaugėsi delfinais; pastebėti delfinus, plaukiančius laivo pasroviui, buvo laikoma geru ženklu. Hinduizmo mitologijoje Gango upės delfinas siejamas su Gango upės dievybe Ganga.
Virtuvė
Delfinų mėsa valgoma keliose šalyse, įskaitant [Japoniją] ir Peru (kur ji vadinama "chancho marino" arba "jūros kiauliena"). Japonija gali būti geriausiai žinomas ir prieštaringiausiai vertinamas pavyzdys, tačiau delfinų valgymas nėra toks paplitęs.
Delfinų terapija
Delfinų terapija kartais taikoma žmonėms, turintiems psichinių ar fizinių sutrikimų. Jos metu bendraujama su apmokytais delfinais. Nesutariama, ar tai yra geriau nei įprastas gydymas. Mokslininkai toliau tiria delfinų terapiją.
Delfinų freska, apie 1600 m. pr. m. e., iš Knoso, Kreta.
Delfinų sašimi lėkštė.
Taksonomija
Vandenynų delfinai (Delphinidae)
Keletas pavyzdžių:
- Delphinus gentis
- Paprastasis delfinas (Delphinus delphis)
- Tursiops gentis
- Mažasis delfinas (Tursiops truncatus)
- Orcinus gentis
- Orkos (Orcinus orca)
- Feresa gentis
- Mažasis banginis žudikas Feresa attenuata
- Pseudorca gentis
- Melagingasis banginis žudikas Pseudorca crassidens
- Globicephala gentis
- Ilgapelekis bandomasis banginis Globicephala melas
- Trumpapelekis bandomasis banginis Globicephala macrorhynchus
- Peponocephala gentis
- Meliongalviaibanginiai Peponocephala electra
Upiniai delfinai
- Amazonės upės delfinas (Inia geoffrensis)
- Kinijos upinis delfinas arba Baiji (Lipotes vexillifer) (greičiausiai išnykęs)
- La Platos delfinas (Pontoporia blainvillei)
- Pietų Azijos upinis delfinas Platanista gangetica
- Indo upės delfinas (Platanista gangetica minor)
- Gango upės delfinas (Platanista gangetica gangetica)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra delfinai?
A: Delfinai priklauso dantytiesiems banginiams, bet jie yra vieni iš mažesnių banginių.
K: Kur gyvena dauguma delfinų?
A: Dauguma delfinų gyvena sūriame vandenyne vandenynuose, bet kai kurie gyvena upėse.
K: Kokio dydžio būna delfinai?
A: Delfinai būna nuo 1,5 m iki 4 m ilgio, tačiau didžiausias delfinas - banginis žudikas - gali būti iki 8 m ilgio.
K: Ar delfinai gyvena grupėmis?
A: Taip, visi delfinai gyvena grupėmis, vadinamomis būriais.
K: Kuo maitinasi delfinai?
A: Delfinai minta žuvimis ir gaudo jas grupėmis, kad suvalgytų kuo daugiau.
K: Kodėl delfinai kelia grėsmę rykliams?
A: Delfinai gali padėti vieni kitiems kovoti su plėšrūnais ir gali nužudyti didelius ryklius, vis iš naujo daužydami juos savo snukiais ir galvomis.
K: Kokios grėsmės kyla delfinams?
A.: Vandens tarša ir buveinių nykimas kelia grėsmę kai kuriems delfinams, ypač gyvenantiems upėse ir upių žiotyse.
