Laikrodis: apibrėžimas, istorija, tipai ir technologijos

Laikrodis: sužinokite apibrėžimą, istorinę raidą, tipų įvairovę ir modernias technologijas — nuo kišeninių mechaninių iki pažangių išmaniųjų laikrodžių.

Laikrodis - tai nedidelis laikrodis, kurį žmogus nešiojasi arba nešioja. Juo galima lengvai nustatyti laiką. Tai taip pat yra madingas vyrų ir moterų aksesuaras, o brangūs laikrodžiai yra skirti šiam tikslui. Laikrodis gali būti vienas iš nedaugelio vyro dėvimų aksesuarų.

Be pagrindinės laiko rodymo funkcijos, dauguma laikrodžių turi papildomų galimybių: datos rodymas, chronografas (stoppalas), kelios laiko zonos, žadintuvas, mėnulio fazės indikatorius, perpepetualus kalendorius ir kt. Laikrodis taip pat gali atlikti praktinę paskirtį — būti įrankiu sportuojant, naršant, pilotuojant ar dirbant tam tikrą profesiją. Daugeliui žmonių tai yra ne tik priemonė laiko nustatymui, bet ir asmeninio stiliaus išraiška, investicija arba kolekcionavimo objektas.

Tipai ir dėvėjimo būdai

Rankinis laikrodis skirtas nešioti ant riešo, pritvirtintas dirželiu ar kitokio tipo apyranke. Kišeninis laikrodis skirtas nešiotis kišenėje. Yra ir kitų variantų. Slaugytojos dažnai nešioja laikrodį, pritvirtintą prie uniformos priekio. Jis kabo ant trumpo dirželio: naudotojui jį pakėlus, laikrodis būna dešine puse į viršų.

Be minėtų, egzistuoja ir kiti formatai: pakabukai bei grandinėlės laikrodžiai, laikrodžiai ant žiedo ar segės, laikrodžiai nuo durų ar sieniniai, taip pat specializuoti įrenginiai (pvz., narų laikrodžiai, pilotų instrumentai, sportiniai laikrodžiai). Riešo laikrodžiai gali būti klasifikuojami pagal paskirtį: dress (elegantiški), diving (nardytojams), field (lauko / kariniai), pilot (avijaciniai), chronograph (su hronografu) ir kt.

Trumpa istorija

Laikrodžiai išsivystė XVII a. iš spyruoklinių laikrodžių, kurie atsirado jau XIV a. 1524 m. Peteris Henleinas sukūrė pirmąjį kišeninį laikrodį. Pirmieji laikrodžiai buvo griežtai mechaniniai, varomi laikrodžio mechanizmo.

Per kelis šimtmečius mechaniniai sprendimai tobulėjo: atsirado smagračio (varo spyruoklės) valdymas per pavarų perdavimą, išrastas balansinis plaukas ir paleidimo mechanizmas (escapement), vėliau — svyravimo generatoriai kaip pakabos ar balansinis mechanizmas. XVII–XVIII a. svarbūs išradimai, tokie kaip Huygenso balansinis spyruoklė ir laikrodžių tikslumo gerinimas, leido žymiai pagerinti matavimo tikslumą. Pramoninės revoliucijos metu laikrodžių gamyba tapo masine, o XIX–XX a. vystėsi ir estetika bei pritaikymas kasdieniam gyvenimui.

Tobulėjant technologijoms, mechaninius laikrodžius iš esmės pakeitė vibruojantys kvarciniai kristalai, generuojantys tiksliai nustatyto laiko elektroninius impulsus. Kai kuriuose laikrodžiuose laikui ir datai koreguoti naudojama radijo technologija. Pirmasis skaitmeninis elektroninis laikrodis buvo sukurtas 1970 m. Vietoj to, kad būtų visa istorija, svarbu paminėti, jog XX a. pabaigoje atsirado ir kvarcinės revoliucijos kulminacija (pavyzdžiui, pirmasis komercinis kvarcinis riešo laikrodis pasirodė 1969 m.), o XXI a. pradžioje daug dėmesio sulaukė išmanieji laikrodžiai su išplėstomis skaitmeninėmis funkcijomis.

Mechanizmai ir technologijos

Elektroniniai mechanizmai, dar vadinami kvarco mechanizmais, turi nedaug judančių dalių arba jų iš viso neturi, išskyrus kvarco kristalą, kuris vibruoja dėl pjezoelektrinio efekto. Į kristalą tiekiama kintanti elektros įtampa, o jis reaguoja keisdamas savo formą, todėl veikia kaip osciliatorius. Jis rezonuoja stabiliu dažniu, kuris yra laiko matavimo mechanizmo pagrindas. Dauguma kvarcinių mechanizmų iš esmės yra elektroniniai, tačiau jie pritaikyti mechaninėms laikrodžio ciferblato rodyklėms valdyti, kad būtų rodomas tradicinis analoginis laikas. Dauguma vartotojų teikia pirmenybę tokiam laikrodžiui.

Mechaniniai mechanizmai veikia naudojant susuktą spyruoklę (mainspring), perdavimo pavaras ir escape/balansą, kuris reguliuoja energijos atidavimą. Yra dviejų pagrindinių mechaninių rūšių: rankiniu būdu vyniojami ir automatiniai (savarankiškai susisukantys nuo riešo judesių). Sudėtingesni mechaniniai laikrodžiai turi komplikacijas: chronografą, kalendoriaus mechanizmus, mėnulio fazes, perpepetualų kalendorių ar net tourbillon konstrukciją, skirta mažinti gravitacijos poveikį tikslumui.

Be to, modernūs laikrodžių mechanizmai naudoja pažangias medžiagas ir technologijas: silicis antam gyvajai spiralei ar escapement komponentams, keramiką žiedams ar korpusams, titano lengvumui ir atsparumui korozijai, safyro stiklą įbrėžimams mažinti. Elektroniniai laikrodžiai gali būti sinchronizuojami su radijo signalais arba GPS/įvesties šaltiniais, kad būtų pasiektas itin tikslus laikas; kai kurie modeliai net tiesiogiai susisiekia su atominiu laikrodžiu per radijo bangas arba palydovus.

Išmanieji laikrodžiai

Kai kurie laikrodžiai yra išmanieji laikrodžiai - mobilieji įrenginiai, panašūs į išmaniuosius telefonus, bet mažesni.

Išmanieji laikrodžiai siūlo daugybę funkcijų: pranešimus, skambučių ir žinučių peržiūrą, širdies ritmo matavimą, miego stebėjimą, žingsnių skaičiavimą, GPS maršruto sekimą, mobilių programėlių palaikymą, bekontaktinius mokėjimus ir kartais net sveikatos diagnostikos funkcijas (pvz., EKG, deguonies kiekio kraujyje matavimas). Jie naudoja specialias operacines sistemas (pvz., watchOS, Wear OS ir kt.) ir dažnai reikalauja sinchronizacijos su telefonu, nors yra modelių su savarankišku LTE ryšiu. Išmaniųjų laikrodžių baterijos veikimo trukmė labai skiriasi pagal naudojimo intensyvumą ir funkcijų kiekį.

Patvarumas, tikslumas ir priežiūra

Laikrodžio tikslumas priklauso nuo mechanizmo tipo: kvarciniai laikrodžiai paprastai yra tikslesni už tradicinius mechaninius. Mechaniniai laikrodžiai gali būti sertifikuoti kaip chronometrai (pvz., pagal COSC standartą), kas reiškia aukštą tikslumo lygį po reguliavimo.

Svarbūs naudojimo aspektai:

• Atsparumas vandeniui: vertinamas pagal atmosferų (ATM) arba metrų įvertinimus; specializuoti nardymo laikrodžiai atitinka ISO 6425 reikalavimus.
• Atsparumas smūgiams ir magnetizmui: svarbu aktyviai judantiems žmonėms arba tam tikrose profesijose; kai kurie laikrodžiai naudoja antimagnetines medžiagas.
• Priežiūra: mechaninius laikrodžius rekomenduojama periodiškai aptarnauti (paprastai kas 3–5 metus), o kvarciniams reikia keisti bateriją pagal gamintojo nurodymus ir tikrinti tarpiklius, užtikrinančius sandarumą.

Dizainas, mados ir kultūrinė reikšmė

Laikrodžiai — ir praktinis, ir estetikos objektas. Jie gali būti minimalistiniai arba labai ornamentuoti, su brangakmeniais ir plieniniais elementais, klasikiniai arba technologiniai. Laikrodžio pasirinkimas dažnai atspindi asmens stilių, profesiją arba socialinį statusą. Klasikiniai mechaniniai laikrodžiai ir ribotos leidimo kolekcijos taip pat turi vertę kolekcionavimui ir investicijoms.

Gamybos centrai su ilga laikrodininkystės tradicija (pvz., Šveicarija, Japonija, Vokietija) ir garsios markės dažnai formuoja laikrodžių estetiką bei technologijas. Visgi rinkoje yra platus segmentas nuo pigių masinės gamybos modelių iki rankų darbo aukščiausios klasės laikrodžių.

Apibendrinimas

Laikrodis — tai ne tik prietaisas, rodantis laiką. Tai technologijų, meno ir dizaino derinys, turintis daug formų ir funkcijų: nuo paprasto kvarcinio laikrodžio iki sudėtingo mechaninio laikrodžio su komplikacijomis arba pažangaus išmaniojo laikrodžio su sveikatos ir ryšio galimybėmis. Renkantis laikrodį svarbu atsižvelgti į paskirtį, tikslumo poreikį, atsparumą ir asmeninį stilių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra laikrodis?

K: Kaip paprastai nešiojami laikrodžiai?

K: Kada laikrodžiai atsirado pirmą kartą?

K: Kas maitina tradicinius laikrodžius?

K: Kaip veikia elektroniniai mechanizmai?

K: Ar yra kitų laikrodžių tipų, be tradicinių ir skaitmeninių?

Paieška pagal raidę