Viktorijos laikų mada: stiliai, gamyba ir mados pokyčiai (1830–1900)

Viktorijos laikų mada - tai įvairios mados ir tendencijos Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos britų kultūroje Viktorijos epochoje, maždaug nuo 1830-ųjų iki 1900-ųjų. Šiuo laikotarpiu įvyko daugybė mados pokyčių: keitėsi moterų ir vyrų siluetai, evoliucionavo drabužių gamybos būdai, o stilius paveikė ne tik rūbus — bet ir architektūrą, literatūrą bei vaizduojamojo meno.

Stiliai ir siluetai

Viktorijos laikotarpio pradžioje moterų drabužiai buvo artimi romantinio laikotarpio siluetui: suknelės buvo dažnai plačios, turėjo pufines rankoves ir sluoksniuotas sijonus. Per dešimtmečius siluetas keitėsi:

• 1830–1840: plačios rankovės, pilnesni sijonai ir natūralus liemens aukštis;
• 1850–1860: išpopuliarėjo krinolinas ir lankinės (hoop) sijonai — sijonas tapo labai plačiu, horizontalia forma;
• 1860–1880: krinolinas išnyko, jo vietą užėmė rišamosios konstrukcijos ir ilgėjantis sijonas gale — pradžia bustle (uodegos) etapui;
• 1880–1900: ryškus liemens susiaurėjimas, akcentas ant klubų ir sudėtingos iškirptės bei dekoracijos; vėlyvuoju laikotarpiu matyti pereinamieji link XX a. siluetai.

Visuomet svarbūs buvo pogrindžio sluoksniai: chemizės, korsetai, kelios petticoat sluoksnio ir pagalbinės konstrukcijos, formavusios pageidaujamą figūrą. Kuklumas buvo svarbi socialinė norma: todėl dažnai rinktasi sukneles, dengiančias rankas ir siekiančias kulkšnis, o iškirptės ir petukai dažnai būdavo santūrūs arba su specialiomis dekoracijomis.

Vyrų ir vaikų mada

Vyrų mada išliko santūresnė, bet taip pat evoliucionavo: populiarūs buvo formalūs frakai, frock ir tail tipo paltai, ryškūs liemenės sluoksniai, kaklaraiščiai ir aukštos apykaklės. Kepurės (top hat, bowler) tapo svarbiu stiliaus akcentu. Vaikų drabužiai dažnai miniatiūriškai atkartodavo suaugusiųjų įpročius — vaikams buvo siuvami mažesni suaugusiųjų stiliai.

Gamyba, technologijos ir pardavimas

Pramonės revoliucija ir spartus transporto (geležinkeliai) plėtimasis leido drabužiams tapti labiau prieinamiems. Iki XIX a. pabaigos drabužiai vis dažniau buvo gaminami fabrikuose ir parduodami didesniu mastu, o specializuotos universalinėse parduotuvėse atsirado galimybė įsigyti paruoštus rūbus. Vis dėlto siuvimas pagal užsakymą ir namų siuvimas išliko svarbūs — ypač aukštesnėms klasėms ir tose srityse, kur reikėjo sudėtingesnių apdarų.

Didžiausi technologiniai pokyčiai susiję su siuvimo mašinų išradimu ir mechanizacijos plėtra: XIX a. viduryje ir antroje pusėje pradėta plačiai naudoti siuvimo mašiną su užspaudžiamu dygsniu bei kitos automatinės priemonės, kurios supaprastino tiek pramoninį, tiek namų ūkių siuvimą. Tai leido greičiau gaminti sudėtingesnius fasonus ir sumažinti rankų darbo dalį. Nėrinių siuvimo mašinos ir kitos mechanizuotos apdailos priemonės leido gaminti pigesnes ir masiškesnes dekoracijas nei tradiciniai rankų darbo nėriniai.

Medžiagos, spalvos ir dažai

Tekstilės gamyba ir naujos medžiagos (pavyzdžiui, medvilnės platus panaudojimas, vilnos apdorojimas, pramoninės šilko apdorojimo technologijos) keitė drabužių išvaizdą ir kainą. Taip pat svarbūs buvo nauji dažai: XIX a. viduryje atradus sintetinius anilino dažus (pvz., mauveine, atrasta William Perkin 1856 m.), pasirodė pigūs, ryškūs atspalviai — dažus, tarp jų ir violetinį, kurie pakeitė iki tol naudotus gyvulinius ar augalinius dažus. Tai leido plėsti spalvų paletę madoje ir padarė ryškias spalvas prieinamesnes platesniems gyventojų sluoksniams.

Puošyba ir aksesuarai

Viktorijos laikais išryškėdavo gausi apdaila: siuvinėjimai, juostelės, kutai, sagtys, sagutės ir įvairūs nėriniai. Papuošalai ir aksesuarai — pirštinės, skėčiai, rankinės, plaukus puošiančios detalės — buvo neatsiejama aprangos dalis. Mourning (gedulo) mada po princo Alberto mirties (1861) turėjo stiprų socialinį poveikį: ilgalaikis juodos spalvos ir simbolinės gedulo detalės dominavo tam tikrose socialinėse grupėse.

Socialiniai pokyčiai ir mada

Mada atspindėjo ir socialines normas: moralinis santūrumas, klasės skirtumai, industrializacijos įtaka darbo sąlygoms ir moterų vaidmens pokyčiams. Vis daugiau moterų dirbo arba dalyvavo viešajame gyvenime, todėl atsirado praktiškesnių drabužių variantų ir specialios aprangos darbo reikmėms ar aktyvioms laisvalaikio veikloms (žirgų jojimas, sportas, kelionės).

Laiko juosta — svarbiausi mados pokyčiai (1830–1900)

• 1830–1840: romantinis siluetas, pufinės rankovės;
• 1850–1860: krinolinai ir labai plačios suknės;
• 1860–1880: krinolino nykimas, bustlės atsiradimas;
• 1880–1900: liemens siaurėjimas, sudėtinga apdaila, pereiga link XX a. formų.

Apibendrinant, Viktorijos laikų mada — tai dinamiškas ir daugiasluoksnis reiškinys, kuriame susipynė socialinės normos, technologiniai išradimai ir estetinės paieškos. Nuo rankų darbo ornamentų iki pramoninės gamybos, nuo santūrių juodų gedulinės aprangos periodų iki ryškių sintetinių dažų spalvų — šis laikotarpis parodė, kaip mada veikia ir yra veikiama platesnių kultūrinių ir ekonominių pokyčių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Viktorijos mada?

K: Kieno vardu pavadinta Viktorijos epocha?

K: Kokius pokyčius Viktorijos epocha atnešė į madą?

Klausimas: Kas buvo pagrindinė moteris, įkvėpusi Viktorijos epochos mados tendencijas?

K: Kaip Viktorijos epochoje buvo gaminami drabužiai?

K: Kokios buvo naujovės drabužių srityje Viktorijos epochoje?

Klausimas: Kokią reikšmę turėjo naujų dažų kūrimas Viktorijos epochoje?

Paieška pagal raidę