Radijas

Radijo istorija

Kad radijas būtų įmanomas, dirbo daug žmonių. Po to, kai Džeimsas Klerkas Maksvelas jas numatė, Heinrichas Rudolfas Hercas (Heinrich Rudolf Hertz) Vokietijoje pirmasis įrodė, kad radijo bangos egzistuoja. Guglielmo Marconi Italijoje radiją pavertė praktine telegrafijos priemone, daugiausia naudojama jūrų laivuose. Kartais sakoma, kad jis išrado radiją. Vėliau išradėjai išmoko perduoti balsus, todėl buvo pradėtos transliuoti žinios, muzika ir pramogos.

Radijo naudojimas

Pirmiausia radijas buvo sukurtas kaip būdas be laidų siųsti telegrafo pranešimus tarp dviejų žmonių, tačiau netrukus dvipusis radijas suteikė galimybę palaikyti balso ryšį, įskaitant radijo ragelius ir galiausiai mobiliuosius telefonus.

Dabar jis naudojamas muzikos, naujienų ir pramoginių laidų transliavimui, įskaitant "pokalbių radiją". Radijo laidos buvo naudojamos anksčiau, nei atsirado televizijos programos. XX a. trečiajame dešimtmetyje JAV prezidentas kiekvieną savaitę pradėjo siųsti Amerikos žmonėms žinią apie šalį. Įmonės, kurios kuria ir siunčia radijo programas, vadinamos radijo stotimis. Kartais joms vadovauja vyriausybės, o kartais privačios bendrovės, kurios uždirba pinigus siųsdamos reklamą. Kitas radijo stotis remia vietos bendruomenės. Jos vadinamos bendruomeninėmis radijo stotimis. Ankstyvuoju laikotarpiu gamybos įmonės mokėdavo už tai, kad per radiją būtų transliuojamos ištisos istorijos. Dažnai tai būdavo pjesės arba dramos. Kadangi muilą gaminančios bendrovės dažnai už jas mokėdavo, jos buvo vadinamos "muilo operomis".

Radijo bangos vis dar naudojamos pranešimams tarp žmonių siųsti. Kalbėtis su žmogumi per radiją yra kas kita nei kalbėti per radiją. Piliečių radijo ir mėgėjiško radijo juostoje pokalbiams naudojami specialūs radijo imtuvai. Policininkai, ugniagesiai ir kiti žmonės, padedantys nelaimės atveju, bendravimui (pokalbiams tarpusavyje) naudoja radijo avarinio ryšio sistemą. Tai panašu į mobilųjį telefoną (kuris taip pat naudoja radijo signalus), tačiau atstumas, kurį jie pasiekia, yra mažesnis ir abu žmonės turi naudoti tos pačios rūšies radijo imtuvą.

Žodis "radijas" kartais vartojamas tik balso juostos transliacijoms reikšti. Dauguma balso juostos transliacijų naudoja žemesnį dažnį ir ilgesnes bangas nei dauguma televizijos transliacijų.

Mikrobangų dažnis dar didesnis, o bangos trumpesnės. Jos taip pat naudojamos televizijos ir radijo programoms transliuoti bei kitiems tikslams. Ryšių palydovai perduoda mikrobangas visame pasaulyje.

Norint priimti programų signalus, radijo imtuvas neturi būti tiesiogiai matomas iš siųstuvo. Žemo dažnio radijo bangos dėl difrakcijos gali aplenkti kalvas, nors signalų kokybei pagerinti dažnai naudojamos retransliavimo stotys.

Trumpųjų radijo bangų dažnius taip pat atspindi elektra įkrautas viršutinio atmosferos sluoksnio, vadinamo jonosfera, sluoksnis. Bangos gali atsispindėti tarp jonosferos ir Žemės ir dėl Žemės paviršiaus kreivumo pasiekti imtuvus, kurie nėra matomumo linijoje. Jos gali nuskrieti labai toli, kartais aplink visą pasaulį.

Radijo teleskopai priima radijo bangas iš dangaus, kad galėtų tirti astronominius objektus. Palydovinė navigacija naudoja radiją vietai nustatyti, o radarai - daiktams surasti ir sekti.

Susiję puslapiai

• Krištolinis radijas
• Žiniasklaidos studijos