Transliacija: radijo ir televizijos apibrėžimas, veikimas, istorija
Atraskite transliaciją: radijo ir televizijos veikimą, istoriją nuo Marconi eksperimentų iki šiuolaikinių skaitmeninių technologijų ir transliavimo sprendimų.

Ryšių, pavyzdžiui, radijo ir televizijos, srityje transliacija - tai informacijos, pavyzdžiui, televizijos laidų ar muzikos, siuntimas elektroniniu būdu didelei auditorijai. Informacija siunčiama radijo bangomis, laidais arba per ryšių palydovą, o tada televizijos žiūrovai ar radijo klausytojai priima signalą savo televizoriais ir radijo imtuvais. Gugliemo Markonis (Gugliemo Marconi) išrado bevielę telegrafiją, 1901 m. gruodžio mėn. jis perdavė pirmuosius radijo signalus per Atlanto vandenyną. Tai buvo ryšys iš taško į tašką. Po kelerių metų buvo pradėti balso transliavimo eksperimentai, o 1920-aisiais jis sparčiai plėtėsi.
Kas yra transliacija?
Transliacija — tai informacijos (garsas, vaizdas, tekstas, duomenys) perdavimas iš vieno ar kelių šaltinių daugeliui gavėjų vienu metu. Skiriasi nuo taško į tašką ryšio tuo, kad transliacija paskirsto turinį plačiai, o ne konkrečiam asmeniui. Transliacijos tikslas — pasiekti platesnę auditoriją efektyviai ir vienu metu.
Kaip veikia transliacija?
Paprastai transliacijos grandinė susideda iš kelių dalių:
- Produkcija: studijoje įrašomi arba tiesiogiai kuriami garso ir vaizdo signalai.
- Kodavimas ir moduliacija: signalai konvertuojami į tinkamą formatą ir moduliuojami, kad juos būtų galima perduoti per pasirinktą terpę (radijo bangas, kabelį, palydovą, internetą).
- Pervedimas: naudojami siųstuvai, antenos, palydovai, optiniai kabeliai arba interneto tinklai, kurie paskirsto signalą auditorijai.
- Priėmimas: žiūrovas ar klausytojas naudoja imtuvą (radiją, televizorių, palydovinę anteną, internetinį grotuvą), kuriame signalas demoduliuojamas, dekoduojamas ir atkuriamas kaip garsas ar vaizdas.
Transliacijos technologijos
- Analoginė transliacija: tradicinė AM ir FM radijas, analoginė televizija — signalai perduodami tiesiogiai moduliuotomis radijo bangomis.
- Skaitmeninė transliacija: signalai koduojami skaitmeniniu formatu (pvz., DVB-T, DVB-S, DVB-C televizijai; DAB radijui), leidžiant pagerinti vaizdo/garso kokybę ir efektyviau naudoti dažnius.
- Kabelinė ir palydovinė transliacija: kabeliai ir palydovai leidžia perduoti daug kanalų dideliu atstumu; palydovai aptarnauja dideles teritorijas, o kabelis — miestų ir regionų tinklus.
- Internetinė transliacija (streaming): HLS, DASH ir kitos srautinio perdavimo technologijos leidžia žiūrėti gyvai arba pagal pareikalavimą per internetą; gali būti unicast (vienas žiūrovas = vienas srautas) arba multicast (vienas srautas dalijamas keliems klientams tinklo lygyje).
Moduliacija ir kodavimas (paprastai)
Radijo ir televizijos signalams perduoti naudojamos įvairios moduliacijos: AM (amplitudės moduliacija), FM (dažnio moduliacija) bei skaitmeninės moduliacijos (OFDM, QAM). Skaitmeniniai kodekai (pvz., MPEG-2, H.264/AVC, H.265/HEVC) mažina duomenų srautą ir gerina atkūrimo kokybę.
Istorija trumpai
- 1901 m. Gugliemo Marconi perdavė pirmuosius radijo signalus per Atlantą — tai lėmė belaidžio ryšio plėtrą.
- Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1920-aisiais prasidėjo radijo transliacijos augimas: atsirado reguliarios radijo programos, naujienų ir pramogų eteriai.
- 1920–1930 m. pradėti televizijos eksperimentai; reguliarios televizijos transliacijos įsitvirtino 1930–1950 m., o po Antrojo pasaulinio karo televizija tapo plačiai paplitusi.
- XX a. pabaigoje prasidėjo skaitmeninės transliacijos diegimas, o XXI a. daugelyje šalių įvyko pereinamasis laikotarpis nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos (digital switchover).
- Nauja era — internetinė transliacija ir srautinės platformos, kurios keičia tradicinių transliuotojų vaidmenį.
Transliacijos tipai ir paslaugos
- Viešojo transliavimo paslaugos: nacionaliniai ir regioniniai transliuotojai, dažnai finansuojami iš mokesčių ar licencijų (pvz., visuomeniniai radijo ir TV kanalai).
- Komercinė transliacija: radijas ir televizija su reklama arba prenumeratomis.
- Pavienės ir teminės stotys: muzikos, naujienų, sporto kanalai, specializuoti srautai internete.
Reguliavimas ir dažnių paskirstymas
Transliacijos dažniais ir licencijomis rūpinasi nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuojamos tarptautiniu mastu per ITU (Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą). Dažnių planavimas, spektrų paskirstymas ir interferencijų valdymas užtikrina, kad skirtingi transliuotojai gali sklandžiai veikti be trikdžių.
Transliacijos reikšmė ir ateitis
Transliacija išlieka svarbi informacijos sklaidos priemonė: ji pasiekia dideles auditorijas, teikia naujienas, švietimą ir pramogas. Tačiau technologinė raida keičia formas — skaitmeninės technologijos, internetas ir mobilieji įrenginiai leidžia personalizuoti turinį ir žiūrėti jį bet kada. Ateityje tikėtinas dar didesnis integravimas tarp tradicinės transliacijos ir internetinių paslaugų, daugiau interaktyvumo, aukštesnės kokybės vaizdo (4K/8K) ir efektyvesnio spektro naudojimo.
Praktiniai aspektai žiūrovui/klausytojui
- Norint priimti transliaciją, reikalingas atitinkamas imtuvas (radijas, televizorius, palydovinė arba kabelinė įranga) arba interneto prieiga.
- Skaitmeninės televizijos atveju gali prireikti dekoderio arba išmaniojo televizoriaus su integruotu DVB palaikymu arba srautinio grotuvo.
- Pritaikymas mobiliesiems įrenginiams: daug transliuotojų siūlo programas ir srautus, skirtus telefonams ir planšetėms.
Transliacija apima daug technologijų ir organizacinių sprendimų, bet jos esmė — efektyvus turinio paskirstymas daugeliui vartotojų vienu metu, nepriklausomai nuo naudojamos perdavimo terpės.
Transliuotojų tipai
Skirtingi transliuotojai naudoja skirtingas radijo bangas ir skirtingus moduliavimo būdus. pirmiausiai buvo pradėta plačiai naudoti amplitudinė moduliacija vidutinėmis bangomis.
Sakoma, kad kai kurie televizijos tinklai transliuoja, net jei jie transliuoja ne radijo bangomis, o tik arba daugiausia per kabelinę televiziją.
Visuomeniniai transliuotojai
Daugelyje šalių veikia visuomeninis transliuotojas, kuris televizijos laidoms ir radijo programoms transliuoti naudoja vyriausybės skiriamas lėšas. Pavyzdžiai: BBC Didžiojoje Britanijoje, NHK Japonijoje ir CBC Kanadoje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose daugumą visuomeninių radijo ir televizijos stočių valdo švietimo grupės (pvz., koledžai ar universitetai) arba valstijos švietimo departamentas. Visuomeniniai transliuotojai pagal įstatymą negali priimti ar rodyti komercinės reklamos. Tačiau įmonės gali aukoti visuomeniniam transliuotojui. Dauguma jų priklauso visuomeninio transliavimo sistemai.
PBS skiriasi nuo kitų visuomeninių transliuotojų, tokių kaip BBC, NHK ir CBC, nes PBS daug lėšų gauna iš žiūrovų ir klausytojų aukų. Visuomeniniai transliuotojai rengia laidas, kurių privačios bendrovės nenori kurti, pavyzdžiui, mokomąsias laidas vaikams, dokumentinius filmus ir visuomenines laidas apie aktualias problemas.
Privatūs transliuotojai
Taip pat yra privačių transliavimo bendrovių. Tai įmonės, transliuojančios televizijos ir radijo programas. Norėdamos užsidirbti, privačios transliuojančiosios bendrovės parduoda reklamą, vadinamą reklama.
Bendrijos transliuotojai
Trečiasis transliuotojų tipas - bendruomeniniai transliuotojai. Yra bendruomeninės televizijos stotys ir bendruomeninės radijo stotys.
Bendruomeninės televizijos stotys dažnai transliuojamos kabeliniais tinklais. Bendruomeninės televizijos stotys paprastai rengia laidas apie vietos problemas ir bendruomenės renginius. Kai kurios bendruomeninės televizijos stotys filmuoja ir transliuoja bendruomenės kultūrinę veiklą, pavyzdžiui, muzikinius pasirodymus ar miesto tarybos posėdžius.
Bendruomeninės radijo stotys groja muziką ir rengia visuomenines laidas apie bendruomenės problemas. Bendruomenės radijo stotys paprastai yra nedidelės organizacijos, kurioms vadovauja savanoriai. Bendruomenės radijo stotys dažnai gauna finansavimą (pinigus) iš vietos valdžios institucijų, vietos universitetų ir klausytojų aukų. Kai kurios bendruomenės radijo stotys taip pat rengia vietos poetų poezijos skaitymus arba vietos muzikantų ar dainininkų pasirodymus.
Kitos reikšmės
Transliavimas taip pat gali reikšti žinutės siuntimą daugeliui kompiuterių tinklo naudotojų tuo pačiu metu arba vieno kompiuterio žinutės siuntimą daugeliui kitų kompiuterių, pateikiant informaciją apie save, pavyzdžiui, savo pavadinimą ir vietą.
Informacijos siuntimas nedidelei atrinktai grupei vadinamas siaura transliacija.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra transliavimas ryšių versle?
A: Transliavimas ryšių srityje reiškia informacijos siuntimą didelei auditorijai radijo bangomis, laidais arba per ryšių palydovą.
K: Kaip žiūrovai arba klausytojai priima signalą transliavimo metu?
A: Žiūrovai arba klausytojai signalą priima naudodami savo televizorius arba radijo imtuvus.
K: Kas išrado bevielę telegrafiją?
A: Bevielę telegrafiją išrado Gugliemo Markonis.
K: Kada Markonis perdavė pirmuosius radijo signalus per Atlanto vandenyną?
A: Markonis pirmuosius radijo signalus per Atlanto vandenyną perdavė 1901 m. gruodžio mėn.
K: Ar pirmasis radijo signalas buvo perduotas iš taško į tašką, ar transliuotas?
A: Pirmasis radijo signalas buvo perduodamas iš taško į tašką.
K: Kada buvo pradėti balso transliavimo eksperimentai?
Atsakymas: Balso transliavimo eksperimentai prasidėjo praėjus keleriems metams po to, kai Markonis per Atlanto vandenyną perdavė pirmuosius radijo signalus.
K: Kurį dešimtmetį transliacijos sparčiai augo?
A: Transliacija sparčiai augo 1920-aisiais.
Ieškoti