Kietas
Kietasis kūnas yra viena iš trijų įprastų medžiagos būsenų. Kietųjų kūnų molekulės yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, jos gali tik vibruoti. Tai reiškia, kad kietieji kūnai turi tam tikrą formą, kuri keičiasi tik veikiant jėgai. Tai skiriasi nuo skysčių ir dujų, kurie juda atsitiktinai, o šis procesas vadinamas tekėjimu.
Kai kieta medžiaga virsta skysčiu, tai vadinama lydymu. Skysčiai tampa kietais užšaldant. Kai kurie kietieji kūnai, pavyzdžiui, sausas ledas, gali virsti dujomis, prieš tai netapę skysčiu. Tai vadinama sublimacija.
Molekulių išsidėstymo kietajame kūne schema.
Kietųjų kūnų rūšys
Kietosios medžiagos atomų tarpusavio jėgos gali būti įvairių formų. Pavyzdžiui, natrio chlorido (valgomosios druskos) kristalas sudarytas iš joninių natrio ir chloro jungčių. Deimanto ar silicio atomai dalijasi elektronais ir sudaro kovalentinius ryšius. Metaluose elektronai dalijasi metaliniais ryšiais. Kai kurie kietieji kūnai, pavyzdžiui, dauguma organinių junginių, yra sujungti van der Valso jėgomis, atsirandančiomis dėl kiekvienos molekulės elektroninių krūvininkų debesėlio poliarizacijos. Kietųjų kūnų tipų skirtumai atsiranda dėl skirtingo jų ryšio.
Metalai
Dauguma metalų yra tvirti, tankūs, gerai praleidžia elektrą ir šilumą. Periodinėje lentelėje į kairę nuo įstrižosios linijos, nubrėžtos nuo boro iki polonio, esančių elementų masė yra metalai. Dviejų ar daugiau elementų mišiniai, kurių didžioji sudedamoji dalis yra metalas, vadinami lydiniais.
Žmonės metalus įvairiems tikslams naudojo nuo priešistorinių laikų. Metalų tvirtumas ir patikimumas lėmė, kad jie plačiai naudojami pastatų ir kitų daiktų gamyboje, taip pat daugumoje transporto priemonių, daugelyje įrankių, vamzdžių, kelio ženklų ir geležinkelio bėgių. Geležis ir aliuminis yra du dažniausiai naudojami metalai. Jie taip pat yra labiausiai paplitę Žemės plutoje esantys metalai. Geležis dažniausiai naudojama kaip lydinys - plienas, kuriame yra iki 2,1 % anglies, todėl jis yra daug kietesnis už gryną geležį.
Kadangi metalai gerai praleidžia elektrą, jie vertingi elektros įrankiuose ir elektros srovei perduoti dideliais atstumais su mažais energijos nuostoliais. Dėl šios priežasties elektros tinklai, norėdami gauti elektros energiją, remiasi metaliniais kabeliais. Pavyzdžiui, namų elektros sistemos dėl gerų laidininkų savybių yra laidinamos variu. Dėl didelio daugumos metalų šiluminio laidumo jie taip pat naudingi viryklių kaitlentėms.
Mineralai
Mineralai - tai gamtinės kietosios medžiagos, susidariusios vykstant daugeliui geologinių procesų ir veikiant dideliam slėgiui. Kad medžiaga būtų laikoma tikru mineralu, ji turi turėti kristalinę struktūrą, kurios fizikinės savybės yra vienodos. Mineralai skiriasi savo sudėtimi - nuo grynų elementų ir paprastų druskų iki labai sudėtingų silikatų su tūkstančiais žinomų formų. Priešingai, uolienos mėginys yra atsitiktinis mineralų ir (arba) mineraloidų junginys, neturintis konkrečios cheminės sudėties. Dauguma Žemės plutos uolienų turi kvarco (kristalinio SiO2 ), feldšpato, žėručio, chlorito, kaolino, kalcito, epidoto, olivino, augito, raguočio, magnetito, hematito, limonito ir kelių kitų mineralų. Kai kurie mineralai, pavyzdžiui, kvarcas, žėrutis ar feldšpatas, yra plačiai paplitę, o kitų rasta tik keliose pasaulio vietose. Iki šiol didžiausią mineralų grupę sudaro silikatai (daugumą uolienų sudaro ≥95 % silikatų), kurie daugiausia sudaryti iš silicio ir deguonies, taip pat su aliuminio, magnio, geležies, kalcio ir kitų metalų jonais.
Niujorko "Chrysler Building", aukščiausio pasaulyje mūrinio pastato su plienine atrama, viršūnė.
Įvairių mineralų rinkinys.
