Metalinė jungtis
Metalinė jungtis - tai daugelio atsiskyrusių elektronų dalijimasis tarp daugelio teigiamų jonų, kai elektronai veikia kaip "klijai", suteikiantys medžiagai tam tikrą struktūrą. Jis skiriasi nuo kovalentinio ar joninio ryšio. Metalai pasižymi maža jonizacijos energija. Todėl valentiniai elektronai gali būti delokalizuoti visuose metaluose. Delokalizuoti elektronai nesusiję su konkrečiu metalo branduoliu, o gali laisvai judėti visoje kristalinėje struktūroje, sudarydami elektronų "jūrą".
Metalo elektronus ir teigiamus jonus sieja stipri traukos jėga. Todėl metalų lydymosi arba virimo temperatūra dažnai būna aukšta. Principas panašus į joninių ryšių principą.
Metalinės jungtys lemia daugelį metalų savybių, tokių kaip stiprumas, plastiškumas, tąsumas, blizgesys, šilumos ir elektros laidumas.
Kadangi elektronai juda laisvai, metalas pasižymi tam tikru elektriniu laidumu. Dėl to energija greitai pereina per elektronus ir susidaro elektros srovė. Metalai praleidžia šilumą dėl tos pačios priežasties: laisvi elektronai gali perduoti energiją greičiau nei kitos medžiagos, kurių elektronai yra fiksuoti. Taip pat yra keletas nemetalų, kurie praleidžia elektrą: grafitas (nes, kaip ir metalai, turi laisvų elektronų) ir joniniai junginiai, kurie yra išlydyti arba ištirpinti vandenyje ir turi laisvai judančių jonų.
Metalų jungtys turi bent vieną valentinį elektroną, kuriuo nesidalija su kaimyniniais atomais, ir nepraranda elektronų sudarydami jonus. Vietoj to metalo atomų išoriniai energijos lygmenys (atominės orbitalės) persidengia. Jos panašios į kovalentines jungtis. Ne visi metalai pasižymi metaliniais ryšiais. Pavyzdžiui, gyvsidabrio jonai (Hg2+
2) sudaro kovalentines metalo ir metalo jungtis.
Lydinys yra metalų tirpalas. Dauguma lydinių yra blizgūs kaip ir gryni metalai.
Metalinės jungtys yra tokiuose metaluose kaip cinkas.
Susiję puslapiai
- Cheminis ryšys
- Kovalentinis ryšys
- Joninis ryšys
- Koordinacinis kompleksas
- Lydinys
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra metalinis ryšys?
A.: Metalinė jungtis - tai daugelio laisvų elektronų pasidalijimas tarp daugelio teigiamų jonų, kai elektronai veikia kaip "klijai", suteikiantys medžiagai tam tikrą struktūrą. Jis skiriasi nuo kovalentinio ar joninio ryšio.
K: Kodėl metalų jonizacijos energija yra maža?
A: Metalų jonizacijos energija yra maža, nes jų valentiniai elektronai gali delokalizuotis visame metale, t. y. jie nėra pririšti prie konkretaus metalo branduolio, bet gali laisvai judėti visoje kristalo struktūroje ir sudaryti elektronų "jūrą".
K: Kaip metalų jungimasis lemia tam tikras metalų savybes?
A: Metalų ryšiai lemia daugelį metalų savybių, pavyzdžiui, stiprumą, plastiškumą, tąsumą, blizgesį, šilumos ir elektros laidumą. Taip yra todėl, kad elektronai juda laisvai, todėl jie yra laidūs elektrai ir greitai perduoda energiją, todėl susidaro elektros srovė.
K: Kokio tipo ryšiai būdingi ne visiems metalams?
Atsakymas: Ne visi metalai turi metalines jungtis, pavyzdžiui, gyvsidabrio jonai (Hg2+2) sudaro kovalentines metalo ir metalo jungtis.
K: Kas yra metalo lydinys?
A: Lydinys - tai metalų tirpalas, kuris dažnai pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir grynieji metalai, pvz., blizgesiu.
K: Kaip grafitas praleidžia elektros srovę, jei jis nėra metalas?
A: Grafitas praleidžia elektros srovę, nors jis nėra metalas, nes, kaip ir kai kurie kiti nemetalai, grafitas turi laisvų elektronų, kurie leidžia jam praleisti elektros srovę.
K: Ar be grafito yra kitų nemetalų, kurie gali praleisti elektrą?
Atsakymas: Taip, net kai kurie vandenyje išlydyti ar ištirpinti joniniai junginiai turi laisvųjų jonų, kurie leidžia jiems praleisti elektrą.
