Geologija

Geologija - tai negyvosios gamtos, iš kurios sudaryta Žemė, tyrinėjimas. Geologija tiria Žemės plutos uolienas. Žmonės, kurie tyrinėja geologiją, vadinami geologais. Kai kurie geologai tyrinėja mineralus ir naudingąsias medžiagas, kurių yra uolienose, pavyzdžiui, rūdas ir iškastinį kurą. Geologai taip pat tyrinėja Žemės istoriją.

Kai kurie svarbūs Žemės istorijos įvykiai yra potvyniai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, orogenija (kalnų susidarymas) ir plokščių tektonika (žemynų judėjimas).

Geologija skirstoma į specialius dalykus, kuriuose nagrinėjama viena geologijos dalis. Kai kurie iš šių dalykų yra šie:

Ordoviko ir silūro ribos nuotrauka. Dėl Kaledonijos kalnų grandinės susilankstymo sluoksniai buvo invertuoti (apversti į dešinę). Dėl to ankstyvojo ordoviko klintys atsidūrė ant vėlesnio silūro rusvo dumblo.

Uolienų tipai

Uolienos gali labai skirtis viena nuo kitos. Kai kurios yra labai kietos, o kitos - minkštos. Kai kurios uolienos yra labai paplitusios, o kitos - retos. Tačiau visos skirtingos uolienos priklauso trims kategorijoms arba tipams: magminėms, nuosėdinėms ir metamorfinėms.

Igninės uolienos - tai vulkaninės kilmės uolienos. Igninės uolienos susidaro, kai lava (ištirpusi uoliena Žemės paviršiuje) arba magma (ištirpusi uoliena po Žemės paviršiumi) atvėsta ir tampa kieta.

Nuosėdinė uoliena - tai iš nuosėdų susidariusi uoliena. Nuosėdos - tai vėjo, vandens ar ledynų pernešami ir kur nors numesti kieti daiktai. Nuosėdos gali susidaryti iš molio, smėlio, žvyro ir gyvūnų kūnų bei kiautų. Nuosėdos iškrenta sluoksniu, dažniausiai į vandenį upės ar jūros dugne. Nuosėdoms kaupiantis, žemesni sluoksniai susispaudžia. Pamažu jie kietėja ir virsta uolienomis.

Metamorfinės uolienos - tai pakitusios uolienos. Kartais magminė ar nuosėdinė uoliena yra įkaitinama arba suspaudžiama po žeme, todėl ji pakinta. Metamorfinė uoliena dažnai būna kietesnė už uolieną, kuri buvo prieš pakitimą. Marmuras ir skalūnas yra vienos iš metamorfinių uolienų, kurias žmonės naudoja daiktams gaminti.

Gedimai

Visų trijų rūšių uolienos gali pakisti, kai jas įkaitina ir suspaudžia žemės jėgos. Kai taip atsitinka, uolienoje gali atsirasti lūžių (įtrūkimų). Geologai, tyrinėdami lūžių linijų dėsningumus, gali daug sužinoti apie uolienų istoriją. Žemės drebėjimai kyla, kai lūžis staiga nutrūksta.

Dirvožemis

Dirvožemis - tai medžiaga ant žemės, sudaryta iš daugybės dalelių (arba smulkių gabalėlių). Dirvožemio dalelės atsiranda iš suirusių uolienų, pūvančių lapų ir gyvūnų kūnų. Dirvožemis dengia didelę Žemės paviršiaus dalį. Dirvožemyje auga įvairūs augalai.

Daugiau informacijos apie uolienų tipus rasite straipsnyje Uolienos (geologija). Daugiau informacijos apie dirvožemį rasite straipsnyje apie dirvožemį.

Stratigrafijos principai

Geologai naudojasi keliomis paprastomis idėjomis, padedančiomis suprasti tiriamas uolienas. Šias idėjas stratigrafijos pradžioje išplėtojo tokie žmonės kaip Nicolaus Steno, Jamesas Huttonas ir Williamas Smithas:

Praeities supratimas: Geologas Jamesas Huttonas sakė: "Dabartis yra raktas į praeitį". Jis turėjo omenyje, kad Žemės paviršiaus pokyčiai, kurie vyksta dabar, yra tokie patys, kokie vyko praeityje. Geologai, stebėdami šiandien vykstančius pokyčius, gali suprasti, kas vyko prieš milijonus metų.
Horizontalieji sluoksniai: Nuosėdinės uolienos sluoksniai turėjo būti horizontalūs (plokšti), kai jie buvo nusodinami (klojami).
Sluoksnių amžius: Sluoksniai apačioje turi būti senesni už sluoksnius viršuje, nebent visos uolienos buvo apverstos.
Nuosėdinių uolienų, sudarytų iš smėlio ar žvyro, smėlis ar žvyras turi būti kilęs iš senesnės uolienos.
Klaidų amžius: Jei uolienoje yra plyšys arba lūžis, vadinasi, lūžis yra jaunesnis už uolieną. Uolienos sudarytos iš sluoksnių (daug sluoksnių). Geologas gali nustatyti, ar lūžiai eina per visus sluoksnius, ar tik per kai kuriuos. Tai padeda nustatyti uolienų amžių.
Uolienos, kuri kerta kitas uolienas, amžius: Jei magminė uoliena kerta nuosėdines uolienas, ji turi būti jaunesnė už nuosėdines uolienas.
Santykinis fosilijų amžius: fosilija vienoje uolienų rūšyje turi būti maždaug tokio paties amžiaus kaip ir tos pačios rūšies fosilija to paties tipo uolienoje kitoje vietoje. Taip pat fosilija, esanti žemesniame uolienų sluoksnyje, turi būti ankstyvesnė už fosiliją, esančią aukštesniame sluoksnyje.

Galerija

Nuosėdinių uolienų sluoksniai

lūžis, kertantis senesnes nuosėdines uolienas

Konglomeratas - nuosėdinė uoliena, sudaryta iš baltų senesnių uolienų gabalų, suskilusių ir susimaišiusių su raudonu smėliu upės dugne.

Didysis Zimbabvės pylimas: Didelė magminių uolienų juosta, įsiterpusi tarp nuosėdinių uolienų. Ši nuotrauka daryta iš palydovo.

Paplūdimiai yra įdomios vietos studijuoti geologiją,

....so yra urvai.

Šioje uolienoje Prancūzijoje yra mineralo žėručio.

Paprastas ir svarbus įrankis geologui

Geologas Deividas Džonstonas ant Sent Heleno kalno šono.

Jaunas paukštis Butcher Bird stovi ant dėžės su uolienų šerdimis, išgręžtomis iš požemio.

Geologai tiria kai kuriuos uolienų pavyzdžius, kad rastų naudingųjų iškasenų kasybai.

Pietryčių Anglijos geologijos žemėlapis. Ši vietovė tyrinėjama jau šimtus metų.

Žemėlapis, kuriame pavaizduoti skirtingi dirvožemiai ir uolienos po Pietų vandenynu. Geologai randa naujos informacijos apie šią teritoriją.

Šiame žemėlapyje pavaizduotos pagrindinės Žemės paviršiaus plokštės ir jų judėjimo kryptys.

Šioje diagramoje pavaizduotas cheminių medžiagų judėjimas vandenyno dugne esančioje giliavandenėje angoje.

Susiję puslapiai

Geografija - tai mokslas apie Žemę, jos ypatybes, gyventojus ir reiškinius.
Zoologija - tai mokslas apie gyvūnus
Botanika - tai mokslas apie augalus ir grybus

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra geologija?

A: Geologija - tai mokslas apie negyvąją gamtą, iš kurios sudaryta Žemė, pavyzdžiui, Žemės plutos uolienas.

K: Kas studijuoja geologiją?

A: Žmonės, kurie tyrinėja geologiją, vadinami geologais.

K: Ką tiria mineralogai?

A: Mineralogai tyrinėja mineralus ir naudingąsias medžiagas, esančias uolienose, pavyzdžiui, rūdas ir iškastinį kurą.

K: Kokius įvykius tiria geologai?

A: Geologai taip pat tiria Žemės istoriją, įskaitant potvynius, ugnikalnių išsiveržimus, žemės drebėjimus, orogeniją (kalnų susidarymą) ir plokščių tektoniką (žemynų judėjimą).

K: Kaip geologas gali panaudoti savo žinias visuomenės labui?

A: Geologai gali panaudoti savo žinias, kad padėtų nustatyti galimus energijos šaltinius arba išteklius, kuriais galėtų naudotis visuomenė, pavyzdžiui, naftos ar gamtinių dujų telkinius. Jie taip pat gali padėti numatyti stichines nelaimes, pavyzdžiui, žemės drebėjimus ar ugnikalnių išsiveržimus, kad žmonės galėtų geriau joms pasiruošti.

K: Kokios kitos sritys yra susijusios su geologija?

A: Kitos su geologija susijusios sritys yra geografija, okeanografija, paleontologija, meteorologija ir seismologija.

K: Kaip laikui bėgant keitėsi mūsų supratimas apie Žemę?

A: Mūsų supratimas apie Žemę laikui bėgant keitėsi, nes nuolat daroma naujų atradimų apie jos sudėtį ir istoriją. Naujos technologijos leido geriau suprasti, kaip veikia mūsų planeta ir kaip ji keitėsi per milijonus metų.