Dirbtinis palydovas
Palydovas yra objektas, skriejantis aplink kitą objektą. Kosmose esantys palydovai gali būti natūralūs arba žmogaus sukurti. Mėnulis yra natūralus palydovas, skriejantis aplink Žemę. Dauguma žmogaus sukurtų palydovų taip pat skrieja aplink Žemę, tačiau kai kurie skrieja aplink kitas planetas, Saulę arba Mėnulį. Palydovai naudojami įvairiais tikslais. Yra orų palydovai, ryšių palydovai, navigacijos palydovai, žvalgybiniai palydovai, astronomijos palydovai ir daug kitų rūšių. Arthuras C. Clarke'as išpopuliarino ryšių palydovo idėją.
1957 m. spalio 4 d. Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį pasaulyje dirbtinį palydovą "Sputnik 1". Tai nustebino visą pasaulį, ir Jungtinės Valstijos greitai ėmėsi paleisti savo palydovą, taip pradėdamos kosmines lenktynes. 1957 m. lapkričio 3 d. buvo paleistas "Sputnik 2", kuris į orbitą iškėlė pirmąjį gyvą keleivį - šunį vardu Laika. 1958 m. sausio 31 d. Jungtinės Valstijos paleido savo pirmąjį palydovą, pavadintą "Explorer 1". Jungtinė Karalystė savo pirmąjį palydovą paleido 1962 m.
Nuo to laiko į orbitą aplink Žemę buvo paleista tūkstančiai palydovų. Kai kurie palydovai, ypač kosminės stotys, buvo paleisti dalimis ir surinkti orbitoje.
Palydovas orbitoje
Dabar aplink Žemę skriejantys palydovai
Dirbtinius palydovus iš daugiau nei 50 šalių paleido dešimt valstybių, o jų palydovų paleidimo pajėgumais naudojasi dešimt valstybių. Šiuo metu veikia keli šimtai palydovų, tačiau tūkstančiai nenaudojamų palydovų ir jų fragmentų skrieja aplink Žemę kaip kosminės šiukšlės. Didžiausias palydovas yra Tarptautinė kosminė stotis, kurią surinko kelios skirtingos šalys (įskaitant NASA, ESA, JAXA ir RKA organizacijas). Joje paprastai gyvena šešių astronautų arba kosmonautų įgula. Ji nuolat užimta, tačiau įgula keičiasi. Kosminį teleskopą "Hubble" astronautai kosmose remontavo ir atnaujino kelis kartus.
Taip pat yra žmogaus sukurtų palydovų, skriejančių ne aplink Žemę. Vienas iš jų - aplink Marsą skriejantis "Mars Reconnaissance Orbiter". Cassini-Huygens skrieja aplink Saturną. ESA valdomas "Venus Express" skrieja aplink Venerą. Du GRAIL palydovai iki 2012 m. gruodžio mėn. skriejo aplink Mėnulį. Keli palydovai jau daugelį metų skrieja aplink Saulę, o 2019 m. bus pridėtas dar vienas.
Žmogaus sukurti palydovai naudojami keliems pagrindiniams tikslams:
- Mokslinis tyrimas
- Žemės stebėjimas, įskaitant orų prognozavimą, audrų ir taršos stebėjimą.
- Ryšiai, įskaitant palydovinę televiziją ir telefono skambučius
- Navigacija, įskaitant pasaulinę padėties nustatymo sistemą (GPS)
- kariniai - įskaitant žvalgybinę fotografiją ir ryšius (branduoliniai ginklai kosmose draudžiami).
Animacija, rodanti GPS palydovų orbitas vidutinėje Žemės orbitoje.
ESTCube-1 buvo sukurtas moksliniams tyrimams.
Orbitos
Dauguma žmogaus sukurtų palydovų yra žemoje Žemės orbitoje (LEO) arba geostacionarioje orbitoje. Kad išliktų orbitoje, palydovo šoninis greitis turi atsverti gravitacijos jėgą. Žemoje orbitoje esantys palydovai dažnai būna mažiau nei tūkstančio kilometrų aukštyje virš žemės. Arčiau Žemės, LEO, esantys palydovai turi judėti greičiau, kad išsilaikytų orbitoje. Žemos orbitos gerai tinka palydovams, kurie fotografuoja Žemę. Daugelis atlieka darbus, kuriems reikia didelio orbitos polinkio (jie svyruoja virš ir žemiau ekvatoriaus), todėl gali palaikyti ryšį arba stebėti kitas vietoves. Palydovą lengviau iškelti į žemą Žemės orbitą, tačiau žiūrint iš Žemės atrodo, kad palydovas juda. Tai reiškia, kad palydovo lėkštė (antenos tipas) turi nuolat judėti, kad būtų galima siųsti arba priimti ryšius su tuo palydovu.
Vidutinė orbita puikiai tinka GPS palydovams - imtuvai Žemėje pagal kintančią palydovo padėtį ir tikslų laiką (ir tam tikrą anteną, kurios nereikia nukreipti) nustato, kurioje Žemės vietoje yra imtuvas. Tačiau nuolat besikeičianti padėtis netinka palydovinei televizijai ir kitų tipų palydovams, kurie siunčia ir priima daug informacijos. Jie turi būti geostacionarioje orbitoje.
Geostacionarioje orbitoje esantis palydovas juda aplink Žemę taip greitai, kaip sukasi Žemė, todėl iš Žemės atrodo, kad jis nejuda. Kad taip judėtų, palydovas turi būti tiesiai virš ekvatoriaus ir 35 786 km (22 236 mylių) aukštyje virš žemės.
Palydovas geostacionarioje orbitoje.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra palydovas?
A: Palydovas - tai objektas, skriejantis aplink kitą objektą kosmose. Jis gali būti natūralus, pavyzdžiui, aplink Žemę skriejantis Mėnulis, arba dirbtinis.
K: Kam naudojami palydovai?
A.: Palydovai naudojami įvairiais tikslais, įskaitant orų prognozę, ryšius, navigaciją, žvalgybą ir astronomiją.
K: Kada buvo paleistas pirmasis dirbtinis palydovas?
A: Pirmąjį pasaulyje dirbtinį palydovą "Sputnik 1" 1957 m. spalio 4 d. paleido Sovietų Sąjunga.
Klausimas: Kas buvo pirmasis gyvas keleivis, išsiųstas į orbitą?
A: Pirmasis gyvas keleivis, pasiųstas į orbitą, buvo šuo vardu Laika, kuris buvo 1957 m. lapkričio 3 d. paleistame palydove "Sputnik 2".
K: Kada Jungtinės Amerikos Valstijos paleido savo pirmąjį palydovą?
A: 1958 m. sausio 31 d. Jungtinės Valstijos paleido savo pirmąjį palydovą "Explorer 1".
K: Kada Jungtinė Karalystė paleido savo pirmąjį palydovą?
A: Jungtinė Karalystė pirmąjį palydovą paleido 1962 m.
K: Kiek palydovų buvo paleista nuo to laiko?
A: Nuo to laiko į orbitą aplink Žemę buvo paleista tūkstančiai palydovų.
