Orbita
Orbita taip pat reiškia akiduobę.
Orbita - tai kelias, kurį objektas įveikia erdvėje, kai skrieja aplink žvaigždę, planetą ar mėnulį. Jis taip pat gali būti vartojamas kaip veiksmažodis. Pavyzdžiui: "Žemė skrieja aplink Saulę. Žodis "sukasi" turi tą pačią reikšmę, tačiau "sukasi" reiškia objekto sukimąsi.
Prieš daugelį metų žmonės manė, kad Saulė skrieja ratu aplink Žemę. Kiekvieną rytą Saulė pakildavo rytuose ir nusileisdavo vakaruose. Atrodė logiška, kad ji skrieja aplink Žemę. Tačiau dabar tokių žmonių kaip Kopernikas ir Galileo Galilėjus dėka žinome, kad Saulė yra Saulės sistemos centras, o Žemė skrieja aplink ją. Izaokas Niutonas atrado, kad gravitacija valdo planetų ir mėnulių orbitas. Kadangi palydovas yra objektas erdvėje, kuris sukasi aplink kitą objektą, Žemė yra Saulės palydovas, kaip ir Mėnulis yra Žemės palydovas! Aplink Saulę skrieja daugybė palydovų, pavyzdžiui, planetos, tūkstančiai asteroidų, kometų ir meteoroidų. Žemė turi tik vieną natūralų palydovą (Mėnulį), tačiau aplink Žemę skrieja daugybė dirbtinių palydovų.
Kai žmonės pirmą kartą pradėjo galvoti apie orbitas, jie manė, kad visos orbitos turi būti tobuli apskritimai, ir manė, kad apskritimas yra "tobula" forma. Taip manė, pavyzdžiui, Kopernikas ir Galilėjus. Tačiau kai žmonės pradėjo atidžiai tyrinėti planetų judėjimą, jie pamatė, kad planetos juda ne tobulais apskritimais. Kai kurių planetų orbitos yra beveik tobuli apskritimai, o kitų orbitos yra labiau pailgos (kiaušinio formos).
Planetų orbitos
Du kūnai, kurių masė šiek tiek skiriasi, skrieja aplink bendrą baricentrą. Tai panašu į Plutono-Charono sistemą
Orbitinis periodas
Orbitos periodas - tai laikas, per kurį vienas objektas, t. y. palydovas, apskrieja aplink kitą objektą. Pavyzdžiui, Žemės orbitos periodas yra vieneri metai: 365,25 dienos. (Dėl papildomų ",25" kartą per ketverius metus turime keliamąją dieną).
Mėnulis aplink Žemę apsisuka per 27 dienas (29,53 dienos, žiūrint iš Žemės) ir apsisuka aplink savo ašį. Štai kodėl tik viena Mėnulio pusė visuomet nukreipta į Žemę, o "tamsioji Mėnulio pusė" - į tolį (ji vadinama tamsiąja, nes jos nematome, nors visos Mėnulio pusės gauna vienodai šviesos). Vieni Mėnulio metai ir viena Mėnulio diena trunka tiek pat laiko.
Elipsinės ir ekscentrinės orbitos
Johanesas Kepleris (Johannes Kepler, gyveno 1571-1630 m.) parašė matematinius "planetų judėjimo dėsnius", kurie leido suprasti planetų judėjimą, nes jis nustatė, kad mūsų Saulės sistemos planetų orbitos iš tikrųjų yra ne apskritimai, o elipsės (forma panaši į "suploto apskritimo"). Todėl orbitos apibūdinamos kaip elipsinės. Kuo elipsiškesnė orbita, tuo labiau ekscentrinė orbita. Tai vadinama orbitos ekscentriškumu.
Izaokas Niutonas (Isaac Newton, 1642-1727 m.) pasinaudojo savo idėjomis apie gravitaciją, kad parodytų, kodėl Keplerio dėsniai veikia taip, kaip veikia. Žozefas Lujis Lagranžas (Joseph-Louis Lagrange) dar labiau išplėtė orbitų mechanikos tyrimus, pasinaudodamas Niutono teorija, kad numatytų trikdžius, kurie keičia orbitų formas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra orbita?
A: Orbita - tai kelias, kurį objektas įveikia erdvėje, kai jis skrieja aplink žvaigždę, planetą ar mėnulį.
K: Kaip prieš daugelį metų buvo vertinama Saulės orbita?
A: Prieš daugelį metų žmonės manė, kad Saulė skrieja ratu aplink Žemę. Kiekvieną rytą Saulė kildavo rytuose ir leisdavosi vakaruose. Atrodė logiška, kad ji skrieja aplink Žemę.
Klausimas: Kas atrado, kad gravitacija valdo orbitas?
A: Izaokas Niutonas atrado, kad gravitacija valdo planetų ir mėnulių orbitas.
K: Ar Žemė yra kokio nors kito objekto palydovas?
A: Taip, Žemė yra Saulės palydovas, kaip ir Mėnulis yra Žemės palydovas!
K: Kiek palydovų skrieja aplink Saulę?
A: Aplink Saulę skrieja daugybė palydovų, pavyzdžiui, planetos, tūkstančiai asteroidų, kometų ir meteoroidų.
K: Ką Kopernikas ir Galilėjus manė apie orbitas? A: Kai žmonės pirmą kartą pradėjo galvoti apie orbitas, jie manė, kad visos orbitos turi būti tobuli apskritimai, ir manė, kad apskritimas yra "tobulos" formos. Taip manė ir Kopernikas bei Galilėjus.
Klausimas: Ar visos planetų orbitos yra tobuli apskritimai? Atsakymas: Ne , kai žmonės pradėjo atidžiai tyrinėti planetų judėjimą, jie pamatė, kad ne visos planetų orbitos yra tobuli apskritimai; kai kurios buvo beveik tobuli apskritimai, o kitos - labiau pailgos (kiaušinio formos).
