Mikalojus Kopernikas (1473–1543) — astronomas ir heliocentrizmo pradininkas

Mikalojus Kopernikas (1473–1543) — heliocentrizmo pradininkas: kaip jo De revolutionibus pakeitė astronomiją, gyvenimas, darbai ir laikui nepavaldus mokslinis palikimas.

Mikalojus Kopernikas (1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) buvo lenkų astronomas ir vienas svarbiausių Renesanso mokslininkų. Jis išgarsėjo idėja, kad Saulė, o ne Žemė, yra heliocentrinės (helios = saulė) sistemos centras. Pagal jo modelį planetos sukasi aplink Saulę – pagrindinė mintis, išdėstyta lotynų kalba knygoje De revolutionibus orbium coelestium ("Apie dangaus sferų sukimąsi"), išspausdintoje tais pačiais 1543 m., kai Kopernikas mirė.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Kopernikas gimė 1473 m. Torno (Torunės) mieste Karališkojoje Prūsijoje, daugiakultūrėje pasienio teritorijoje, kuri nuo 1466 m. buvo Lenkijos karaliaus valdžioje. Jis buvo pirklio Niklaso Kopperniko ir Barbaros Koppernik (gim. Barbara Watzenrode) sūnus. Gimtoji kalba jam buvo vokiečių.

Studijavo Krokuvoje, kur įgijo platų humanitarinių ir matematikos pagrindą. Vėliau tęsė mokslus Italijoje, lankė Bolonijos ir Padujos universitetus, o 1503 m. Farerare gavo doktorantūros diplomą bažnyčios teisėje. Studijavo ir mediciną, kad galėtų gydyti kolegas dvasininkus. Jo karjerą rėmė dėdė Lukasz Watzenrode — Varmijos vyskupas, pagal kurio paramą Kopernikas 1497–1501 m. gavo kanoniko pareigas Frauenburge (Fromborke), kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir kuriame mirė 1543 m.

Mokslinė veikla ir heliocentrinė doktrina

Kopernikas buvo universalus mąstytojas — vienu metu kunigas, matematikas, astronomas, astrologas, teisininkas, gydytojas, valdytojas, administratorius, diplomatijos praktikas, ekonomistas ir karys. Vis dėlto astronomija jam buvo svarbiausias mokslinis užsiėmimas.

Jo esminis indėlis į mokslą yra heliocentrizmo doktrina: idėja, kad Saulė yra Saulės sistemos centras, o Žemė vien tik viena iš planetų, besisukančių aplink ją. Kopernikas pasiūlė dviejų svarbių judesių kombinaciją: Žemės sukimas aplink savo ašį (paaiškinantis paros kaitą) ir Žemės apėjimas aplink Saulę (paaiškinantis metų kaitą ir planetų retrogradinius judesius). Jis aiškino, kad pastebėto žvaigždžių parallaxo nebuvimas rodo, jog žvaigždės yra labai toli, todėl parallaxas yra praktiškai nepastebimas XVII a. naudojamais priemonėmis.

Koperniko modelis vis dėlto išliko senovinių idėjų įtakotas: jis naudojosi apskritimų ir epicyklių koncepcijomis, todėl matematiškai nebuvo idealus. Tik vėlesni Johannes Keplerio atradimai apie elipsines orbitas pagerino modelio tikslumą.

Knygos publikavimas, priėmimas ir palikimas

Prieš De revolutionibus atsirado trumpesni darbai ir rankraščiai (pvz., Commentariolus), kurie sklandė tarp kolegų. Jaunas matematikas Georgijus Rheticus 1539 m. aplankė Koperniką, paskatino jį leidybai ir publikuoti darbo rezultatus. Knygą išspausdino Nuremberge; į ją nedidelę, bet reikšmingą įtaką įdėjo leidybinio pobūdžio įterpinys (anoniminė įžanga, kurią parašė Andreas Osiander), kuriame heliocentrinė teorija pateikta kaip praktinė hipotezė, o ne tikra pasaulio sandara — tai vėliau lėmė dalies reakcijų pobūdį.

De revolutionibus ilgainiui turėjo didžiulį poveikį — ji tapo vienu iš pagrindinių mokslinės revoliucijos katalizatorių. Koperniko idėjos padėjo persiorientuoti nuo geocentrinio pasaulio vaizdinio prie modelio, kuriame dangaus mechanika aiškinama pagal fizinius judesius. Ši transformacija turėjo įtakos tokiems mąstytojams kaip Kepler ir Galileo, o taip pat platesnei gamtos mokslų metodologijai.

Teologinė ir institucijų reakcija į Koperniką buvo mišri: kai kurie suvokė jo teoriją kaip naudingą hipotezę astronominiams skaičiavimams, kiti — kaip pavojingą tradiciniam pasaulio supratimui. Vėliau — XVII a. — dalis heliocentrinių idėjų pateko į Katalikų Bažnyčios ginčų lauką ir kai kurios jų formos atsirado uždraustųjų knygų sąraše.

Kiti darbai ir asmeninė veikla

Kopernikas neapsiribojo astronomija. Jis parašė traktatą apie pinigų reformą "Monetae cudendae ratio", turėjo administracinių įsipareigojimų Varmijos kapitulos kanoniko pareigose, dirbo medicinos srityje, rūpinosi ekonominiais ir teisiniais regiono reikalais. Be to, jis atliko daugybę tikslinių astronominių stebėjimų, kurie padėjo pagrįsti hipotezes ir parengti skaičiavimo lenteles navigacijai bei kalendoriaus klausimams.

Mirtis ir atminimas

Kopernikas mirė 1543 m. Fromborke. Jo kapas yra šiame mieste; XX–XXI a. archeologiniai tyrimai ir antropologinė analizė padėjo nustatyti palaikų tapatybę, taip pat yra daug muziejinių ir kultūrinių atminimo ženklų jo gimtajame Torūne ir kitur. Jo idėjos laikomos šiuolaikinės astronomijos pradžia ir viena svarbiausių mokslo istorijos permainų.

Kodėl Kopernikas svarbus:

• Jis pirmas plačiai ir sistemingai argumentavo už Saulės, o ne Žemės, centrą renesanso moksliniame kontekste.
• Jo darbas pakeitė žmonių supratimą apie Žemės vietą Visatoje ir atvėrė kelią astronomijos ir fizikos raidos pokyčiams.
• Net ir turėdamas ribotą instrumentų arsenalą, Kopernikas panaudojo matematinius modelius ir stebėjimus, kurie tapo tolimesnės mokslinės pažangos pagrindu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Mikalojus Kopernikas?

K: Kada ir kur jis gimė?

K: Kokia kalba jis kalbėjo?

K: Kur jis mokėsi?

K: Kokius darbus dirbo Kopernikas per savo gyvenimą?

Klausimas: Kokia viena iš svarbiausių jam priskiriamų mokslinių hipotezių?

Paieška pagal raidę